Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojai streikuoja dėl įšaldomų atlyginimų – protestai prasideda prieš pat 2027 m. biudžeto pristatymą

Visos aštuonios Prancūzijos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos rugsėjo 29-ąją paskelbė nacionalinę streiko dieną

Prancūzijos valstybės, savivaldos ir ligoninių darbuotojai rugsėjo 29 d. kviečiami streikuoti visoje šalyje. Mobilizaciją kartu organizuoja visos aštuonios reprezentatyvios viešojo sektoriaus profesinės sąjungos – CGT, FO, CFDT, UNSA, FSU, „Solidaires“, CFE-CGC ir FA-FP.

Visoje Prancūzijoje numatyta daugiau kaip 170 demonstracijų. Vienos pirmųjų eitynių rengiamos Arase ir Marselyje, o Paryžiuje pagrindinė demonstracija turi prasidėti 14 valandą. Profesinės sąjungos siekia sutelkti kuo daugiau valstybės tarnautojų, kad sustiprintų spaudimą vyriausybei.

Streiko data pasirinkta likus vos dviem dienoms iki 2027 m. valstybės biudžeto projekto pristatymo. Todėl rugsėjo 29-osios mobilizacija yra tiesiogiai susijusi su artėjančiais sprendimais dėl viešojo sektoriaus atlyginimų ir valstybės finansuojamų paslaugų.

Prancūzijos valdžia tikisi, kad protestuose, neskaičiuojant ugniagesių, gali dalyvauti nuo 20 tūkst. iki 40 tūkst. žmonių. Atskirai Paryžiuje laukiama nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. ugniagesių.

Sébastieno Lecornu vyriausybė 2027 metais vėl ketina įšaldyti valstybės tarnautojų bazinio atlyginimo indeksą

Pagrindiniu konflikto objektu tapo vadinamasis point d’indice – indeksinis punktas, pagal kurį apskaičiuojama didelės dalies Prancūzijos viešojo sektoriaus darbuotojų bazinė alga.

Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu rugsėjį patvirtino, kad 2027 m. indeksinio punkto vertė nebus didinama. Tai reikštų dar vienus metus be bendro viešojo sektoriaus bazinių atlyginimų padidinimo.

Indeksinis punktas paskutinį kartą didintas 2023 m. liepą – 1,5 proc. Metais anksčiau jo vertė buvo padidinta 3,5 proc. Nuo 2023 m. liepos bendrasis rodiklis nesikeitė.

Profesinės sąjungos tvirtina, kad toks įšaldymas reiškia tolesnį realiosios perkamosios galios mažėjimą. Jų skaičiavimu, atlyginimų indeksas per pastarąjį dešimtmetį augo gerokai lėčiau nei vartotojų kainos.

Nuo 2017 metų viešojo sektoriaus atlyginimų indeksas padidėjo kiek daugiau nei 5 proc., o kainos išaugo maždaug 24 proc.

Prancūzijos profesinių sąjungų pateikiami skaičiai parodo pagrindinę darbuotojų nepasitenkinimo priežastį. Nuo 2017 m. bendras indeksinio punkto padidinimas siekė kiek daugiau nei 5 proc. – 3,5 proc. 2022 m. ir 1,5 proc. 2023 metais.

Tuo pačiu laikotarpiu, remiantis INSEE duomenimis, sukaupta infliacija iki 2026 m. pabaigos turėtų siekti apie 24,17 proc. Nors individualūs atlyginimai gali didėti dėl darbo stažo, paaukštinimų ar įvairių priedų, profesinės sąjungos tvirtina, kad tai nepakeičia bendro atlygio atsilikimo nuo kainų.

Situaciją papildomai paaštrina žemiausių atlyginimų problema. CFDT duomenimis, šimtams tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų jau reikia specialaus diferencinio priedo, kad jų atlyginimas pasiektų minimalios algos lygį.

Profesinės sąjungos būtent todėl reikalauja ne vien atskirų priemokų mažiausiai uždirbantiems darbuotojams, bet bendro indeksinio punkto padidinimo visiems viešojo sektoriaus darbuotojams.

Vyriausybė skaičiuoja, kad atlyginimų įšaldymas leis 2027 metais išvengti maždaug 2 mlrd. eurų papildomų išlaidų

S. Lecornu vyriausybė sprendimą grindžia Prancūzijos viešųjų finansų padėtimi. Indeksinio punkto nedidinimas 2027 m. valstybės biudžetui turėtų leisti išvengti maždaug 2 mlrd. eurų papildomų išlaidų.

Prancūzijos vyriausybė rengia taupymo priemones tuo metu, kai šalies biudžeto deficitas ir valstybės skola išlieka vieni didžiausių euro zonoje. Finansų rinkose taip pat padidėjo Prancūzijos skolinimosi kaina, todėl spaudimas kontroliuoti išlaidas stiprėja.

Vyriausybė kartu žada pradėti derybas dėl priemonių mažiausiai uždirbantiems valstybės darbuotojams, kad jų pajamų visiškai nesuvalgytų infliacija.

Profesinės sąjungos tokį modelį atmeta. Jų teigimu, valstybės finansų problemų negalima spręsti ilgalaikio viešojo sektoriaus darbuotojų perkamosios galios mažėjimo sąskaita.

Profesinės sąjungos reikalauja didinti atlyginimus, atkurti perkamosios galios garantijas ir stiprinti viešąsias paslaugas

Aštuonios profesinės sąjungos reikalauja reikšmingai padidinti indeksinio punkto vertę ir ateityje ją susieti su infliacija. Taip pat norima pertvarkyti atlyginimų skales, kad, kylant darbuotojo kvalifikacijai ir didėjant darbo stažui, jo pajamos didėtų aiškiau.

Tarp reikalavimų yra individualios perkamosios galios garantijos GIPA atkūrimas, 100 proc. atlyginimo išsaugojimas įprastų nedarbingumo atostogų metu ir vadinamosios pirmosios neapmokamos ligos dienos panaikinimas.

Profesinės sąjungos taip pat reikalauja daugiau finansavimo viešosioms paslaugoms ir geresnių darbo sąlygų. Jos argumentuoja, kad mokykloms, ligoninėms, priešgaisrinėms tarnyboms ir kitoms institucijoms darosi sunkiau ne vien dėl atlyginimų, bet ir dėl darbuotojų trūkumo.

CFDT nurodo, kad viešajame sektoriuje daugėja sunkumų pritraukiant ir išlaikant darbuotojus. Artimiausiais metais problemą gali sustiprinti ir augantis į pensiją išeinančių tarnautojų skaičius.

Į gatves išeina mokytojai, medikai, ugniagesiai ir valstybės institucijų darbuotojai

Rugsėjo 29-osios streikas apima tris pagrindines Prancūzijos viešojo sektoriaus dalis – valstybės tarnybą, savivaldos institucijas ir ligoninių sistemą.

Pradinių mokyklų mokytojų profesinė sąjunga SNUipp-FSU prognozuoja, kad streikuoti gali maždaug 40 proc. pradinių mokyklų pedagogų. Dėl to kai kuriuose miestuose numatomi mokyklų darbo sutrikimai.

Ypač matoma protestų dalimi turėtų tapti ugniagesiai. Po vasaros, kurią Prancūzijoje lydėjo dideli miškų gaisrai, jų profesinės sąjungos reikalauja daugiau darbuotojų, didesnio finansavimo ir geresnių darbo sąlygų.

Transporto sistemoje didelio masto paralyžiaus kol kas nesitikima. SNCF ir Paryžiaus RATP tinkluose prognozuojami daugiausia pavieniai sutrikimai, nors situacija gali skirtis priklausomai nuo regiono ir konkrečios linijos.

Rugsėjo 29-osios protestas tampa vienu pirmųjų didelių socialinių konfliktų prieš 2027 metų prezidento rinkimų kampaniją

Profesinės sąjungos atvirai kalba, kad rugsėjo 29-osios mobilizacija skirta ne vien dabartinei vyriausybei. Artėjant 2027 m. prezidento rinkimams, jos nori pasiųsti signalą ir būsimiems kandidatams.

Viešojo sektoriaus dydis, valstybės išlaidos ir tarnautojų atlyginimai Prancūzijoje tradiciškai tampa vienomis svarbiausių politinių temų. Viena politinio spektro dalis ragina mažinti valstybės aparatą ir išlaidas, kita akcentuoja darbuotojų trūkumą bei viešųjų paslaugų silpnėjimą.

Dabartinis konfliktas vyksta būtent šių dviejų požiūrių sankirtoje. Vyriausybė nori sumažinti biudžeto spaudimą, o profesinės sąjungos teigia, kad po kelerius metus trukusios infliacijos viešojo sektoriaus darbuotojai jau prarado per daug perkamosios galios.

Rugsėjo 29-osios streiko mastas parodys, kiek valstybės tarnautojų palaiko profesinių sąjungų reikalavimus, tačiau galutiniai sprendimai dėl 2027 m. viešojo sektoriaus atlyginimų priklausys nuo biudžeto svarstymo ir politinių derybų parlamente.