Aukštos palūkanos spaudžia Europos verslą: kas šešta bendrovė jau susiduria su rimtu finansiniu spaudimu

Viena iš šešių Vakarų Europos bendrovių jau patiria spaudimą keisti savo verslo modelį

Europos bendrovių finansinė padėtis per pastaruosius metus pablogėjo, nors bendras ekonomikos fonas atrodo stabilesnis nei per energetikos krizės piką. „Boston Consulting Group“ (BCG), išanalizavusi apie 1 700 Europos įmonių, kurių akcijomis viešai prekiaujama, nustatė, kad 16,2 proc. jų jau patiria tokį finansinį ir veiklos spaudimą, jog turi rimtai keisti savo verslo modelį.

2025 m. tokių bendrovių dalis siekė 14,3 proc. Dar svarbiau tai, kad apie 7 proc. įmonių šiuo metu susiduria su sunkesne padėtimi, kurią BCG priskiria restruktūrizavimo spaudimui. Pernai tokių buvo apie 5 proc.

Tyrimas vertina ne vien pelningumą. Analizuojami EBITDA, pinigų srautai, akcijų grąža, skolos lygis, trumpalaikis mokumas, kredito reitingai ir kiti finansinio atsparumo rodikliai.

BCG vertinimu, problema yra ne viena konkreti krizė, o kelių metų smūgių sankaupa: pandemijos laikotarpiu susikaupusi skola, brangi energija, silpnesnė paklausa, prekybos konfliktai, konkurencija iš Kinijos ir ilgiau, nei tikėtasi, išliekančios aukštos palūkanų normos.

Europos įmonių skolos našta nuo 2022 metų išaugo 22 proc.

Vienas svarbiausių perspėjimo signalų – augantis įmonių įsiskolinimas. BCG skaičiavimais, bendrovių grynosios skolos ir EBITDA santykis nuo 2022 iki 2025 m. padidėjo 22 proc.

2026 metus net 31 proc. analizuotų bendrovių pradėjo turėdamos didesnį nei 3 kartų grynosios skolos ir EBITDA santykį. BCG šį lygį laiko riba, nuo kurios finansinis spaudimas tampa reikšmingas. Maždaug trečdalio šių bendrovių rodiklis viršijo net 5 kartus.

Dalis įmonių skolinosi laikotarpiu, kai pinigai buvo itin pigūs. Daugelis paskolų ir obligacijų dabar turi būti refinansuojamos jau visiškai kitokiomis sąlygomis – už gerokai didesnes palūkanas.

Tai reiškia, kad bendrovė, kuri prieš kelerius metus galėjo lengvai aptarnauti skolą, šiandien didesnę savo pinigų srautų dalį turi skirti palūkanoms. Mažiau lėšų lieka investicijoms, plėtrai, darbuotojams ir rezervams nenumatytiems sukrėtimams.

Nekilnojamojo turto sektorius patyrė didžiausią smūgį – spaudimą jaučia 62 proc. bendrovių

Ryškiausias pokytis užfiksuotas nekilnojamojo turto sektoriuje. BCG duomenimis, net 62 proc. analizuotų šio sektoriaus įmonių dabar patiria transformacijos spaudimą. 2025 m. tokių buvo vos apie 12 proc.

50 procentinių punktų šuolis per vienus metus rodo, kaip stipriai nekilnojamąjį turtą veikia aukštesnės ilgalaikės palūkanų normos. Brangesnis finansavimas mažina investuotojų norą pirkti pastatus, slopina sandorius ir spaudžia turto vertę.

Problema veikia iš abiejų pusių. Nekilnojamojo turto bendrovėms brangsta senų skolų refinansavimas, o potencialiems būsto ir komercinio turto pirkėjams brangsta paskolos.

Jeigu turto vertė tuo pat metu mažėja, įmonės susiduria su dar sudėtingesne situacija – jų skola gali išlikti tokia pati, nors užstato vertė jau yra mažesnė.

Automobilių pramonėje 28 proc. bendrovių jau susiduria su restruktūrizavimo spaudimu

Europos automobilių pramonė yra antras ryškus probleminis sektorius. BCG skaičiavimais, apie 28 proc. automobilių bendrovių jau patiria tokį spaudimą, kad gali prireikti restruktūrizavimo.

Šio sektoriaus problema nėra vien palūkanos. Europos gamintojus vienu metu veikia silpnesnė paklausa, pertekliniai gamybos pajėgumai, didžiulės investicijos į elektromobilius ir didėjanti Kinijos gamintojų konkurencija.

Perėjimas prie elektromobilių reikalauja milijardinių investicijų į baterijas, programinę įrangą, naujas platformas ir gamyklų pertvarkymą. Tuo pat metu tradicinių vidaus degimo variklių automobilių verslas dar turi išlaikyti esamas gamyklas ir tiekimo grandines.

Vokietijos automobilių pramonė šį spaudimą jaučia ypač stipriai. BCG duomenimis, DACH regione – Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje – automobilių sektoriaus restruktūrizavimo spaudimas per metus padidėjo 16 procentinių punktų.

Ispanijoje ir Portugalijoje finansinį spaudimą patiria 22 proc. bendrovių

Geografiškai plačiausiai finansinis spaudimas išplitęs Pirėnų pusiasalyje. Ispanijoje ir Portugalijoje apie 22 proc. analizuotų bendrovių jau priskiriamos įmonėms, kurioms reikia transformacijos.

Ypač smarkiai pablogėjo energetikos įmonių padėtis. BCG indeksas rodo, kad transformacijos spaudimas šiame sektoriuje per metus išaugo 33 procentiniais punktais. Pramonėje padidėjimas siekė 7 procentinius punktus.

Tačiau didžiausia sunkios finansinės būklės bendrovių koncentracija užfiksuota Prancūzijoje ir DACH regione. Abiejose teritorijose apie 10 proc. bendrovių jau patiria restruktūrizavimo spaudimą.

Prancūzijoje per metus ypač pablogėjo automobilių ir energetikos sektorių padėtis. Automobilių įmonių restruktūrizavimo spaudimas padidėjo 36 procentiniais punktais, energetikos – 20 punktų.

Žiniasklaidos ir leidybos įmones spaudžia ne vien palūkanos, bet ir dirbtinis intelektas

Apie penktadalis Europos žiniasklaidos ir leidybos bendrovių jau susiduria su restruktūrizavimo spaudimu. Šio sektoriaus problema kitokia nei nekilnojamojo turto ar automobilių gamintojų.

Reklamos pinigai ir auditorija toliau persikelia į skaitmenines platformas, vaizdo turinį bei nepriklausomus kūrėjus. Tradicinės žiniasklaidos verslo modeliai dėl to silpnėja.

Nauju veiksniu tampa generatyvinis dirbtinis intelektas. Vis daugiau žmonių informaciją gauna iš DI sistemų ir paieškos rezultatų santraukų, todėl vartotojui ne visuomet reikia apsilankyti originaliame naujienų ar informacijos tinklalapyje.

Tokioje aplinkoje brangesnis finansavimas tampa papildomu smūgiu bendrovėms, kurios jau anksčiau susidūrė su pajamų ir auditorijos migracija.

Chemijos, transporto ir aprangos sektorius vienu metu spaudžia energija, silpna paklausa ir brangus kapitalas

BCG tarp pažeidžiamų sektorių taip pat išskiria chemijos pramonę, transportą ir aprangos verslą. Šių sričių problemos skirtingos, tačiau jas vienija mažesnės finansinės atsargos ir didesnė priklausomybė nuo išorinių sąnaudų.

Europos chemijos pramonę spaudžia silpna pramonės paklausa, pertekliniai pajėgumai ir aukštos energijos kainos. Tai ypač svarbu gamintojams, kuriems dujos ir elektra sudaro didelę produkcijos savikainos dalį.

Transporto įmonės susiduria su laivybos maršrutų sutrikimais, transporto koridorių perkrovomis ir smarkiai svyruojančiomis krovinių gabenimo kainomis.

Aprangos sektoriui tenka konkuruoti su pigesniais pasauliniais gamintojais tuo metu, kai Europos vartotojai dėl pragyvenimo kainų vis dažniau taupo ir ieško nuolaidų.

Mažesnėms įmonėms restruktūrizavimo rizika yra maždaug dvigubai didesnė

BCG tyrimas atskleidžia dar vieną aiškią tendenciją – įmonės dydis tampa svarbiu atsparumo veiksniu.

Bendrovės, kurių metinės pajamos nesiekia 5 mlrd. JAV dolerių, patiria maždaug dvigubai didesnį restruktūrizavimo spaudimą nei didesnės įmonės.

Mažesnės bendrovės paprastai turi mažesnes pelno maržas ir mažesnius grynųjų pinigų rezervus. Jos taip pat turi mažiau galimybių derėtis su bankais, obligacijų investuotojais ir tiekėjais.

Didžiosios korporacijos gali skolintis kapitalo rinkose, parduoti dalį turto ar perskirstyti veiklą tarp šalių ir padalinių. Mažesnėms įmonėms tokių galimybių dažnai nėra, todėl palūkanų normų šokas jas pasiekia greičiau.

Europos įmonių bankrotų skaičius 2026 metais yra 39 proc. didesnis nei prieš COVID-19 pandemiją

BCG duomenimis, įmonių bankrotų skaičius Europoje 2026 m. jau yra 9 proc. didesnis nei prieš metus ir 39 proc. viršija prieš pandemiją buvusį lygį.

Tai vyksta tuo metu, kai dalis makroekonominių rodiklių stabilizavosi. Tačiau dabartinis stabilizavimasis vyksta gerokai silpnesniame taške nei prieš COVID-19 pandemiją.

Palūkanų normos išlieka aukštesnės, energija – brangesnė, o ekonomikos augimas silpnesnis. Rugsėjį Europos Centrinis Bankas bazinę indėlių palūkanų normą dar kartą padidino iki 2,5 proc., todėl įmonių viltys greitai grįžti į itin pigių pinigų laikotarpį dar labiau nutolo.

BCG tyrimo bendraautoris Tobiasas Wensas perspėja, kad Europos įmonės po penkerių sunkių metų turi daugiau skolų ir mažiau erdvės atlaikyti kitą smūgį. Jei verslo planai nepasiteisins arba ekonomiką ištiks naujas sukrėtimas, dalies bendrovių pasirinkimo galimybės bus gerokai siauresnės nei prieš kelerius metus.

„Euronews“. (2026). Europe’s most troubled companies: Who’s hit hardest by high interest rates? https://www.euronews.com/2026/09/29/europes-most-troubled-companies-whos-hit-hardest-by-high-interest-rates