<h2>Lietuvos skola siekia daugiau nei pusę šalies BVP</h2>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas, profesorius Juozas Skirius pateikia įžvalgų apie Lietuvos finansinę situaciją. Profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto portale rašo, jog dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra išskyręs, jog šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis[1].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Minima, jog tas pats G. Šimkus tikina, jog Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė 35,9 proc. BVP – vadinasi, per metus ji išaugo net 15 proc.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Šis milžiniškas pokytis aiškinamas, kaip neišvengiama pandemijos pasekmė. Plačiau apie <a href="/privalomas-testavimas-skyle-valstybes-biudzete/">valstybės skolą</a> bei biudžete žiojėjančią skylę ir tikrąsias to priežastis rašėme ir ankščiau. </p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Kad ir kaip būtų, didžiulė skola, kuri neišvengiamai slėgs visų mūsų pečius yra neginčytina, tačiau, kaip rodo istorinės patirtys, tai anaiptol nėra naujiena. Regis, Lietuva ant bedugnės krašto atsiduria nebe pirmąjį kartą, vis gi, šiandienos situacija kiek kitokia.</p>
<h2>Modernios Lietuvos kūrimas neapsėjo be dosnios paskolos iš JAV </h2>
<p style="text-align: justify;">Profesorius J. Skirius aiškina, kad moderniųjų laikų Lietuvos valstybė (1918–1940 m.) kūrėsi nuo nulio, o Pirmasis pasaulinis karas, nusiaubęs kraštą, paliko šalį gana sudėtingoje finansinėje situacijoje. ELTA cituoja J. Skirių, kuris teigia: </p>
<blockquote>
<p class="p1">„Nuo 1919 m. Lietuvos skola užsieniui taip pat augo iki 1935 m. – tais metais ji sudarė 15,1 mln. JAV dolerių arba, pagal to meto santykį, 90,5 mln. litų. 1935-aisiais valstybės pajamos sudarė 279,9 mln. litų. Taigi, skola prilygo maždaug 30 proc. visų valstybės pajamų"[2].</p>
</blockquote>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Remiantis profesoriaus informacija, kurią pateikia ELTA, 1936 m. skola užsieniui pradėjo mažėti, o 1937 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 47 litai iš visos valstybės skolos, Palyginimui, 2021 m. pradžioje vienam mūsų šalies gyventojui teko po maždaug 8 tūkst. eurų skolos ir ateityje ši suma, matyt, tik augs.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">„Vdu.lt" portale profesorius J. Skirius pasakoja, jog tarpukariu, Lietuva buvo įsiskolinusi JAV, nes iš jos karo sandėlių gavo tuo metu labai reikalingų prekių: drabužių, vaistų, maisto produktų. Minima, jog 1924 m. buvo pasirašyta Lietuvos ir JAV sutartis, pagal kurią amerikiečiams lietuviai iki 1986 m. turėjo išmokėti 6 mln. dolerių skolą ir nemažas palūkanas.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Profesorius kaip pavyzdį pateikia 1924–1937 m. statistikos duomenis, kurie rodo, jog visuomet buvo išlaikomas teigiamas pajamų ir išlaidų santykis. Išlaidos neviršijo pajamų, tad buvo sudaromas lėšų perteklius. Taip buvo galima padaryti ir taupant valstybės lėšas.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, iki Didžiosios pasaulinės krizės 1931–1932 m., Lietuva savo skolą mokėjo pareigingai, o krizės laikotarpiu JAV valdžia mokėjimus leido pristabdyti, paliekant tik simbolines įplaukas.</p>
<p style="text-align: justify;">J. Skirius rašo, jog 1934 m. Lietuva jau buvo JAV išmokėjusi 1,2 mln. JAV dolerių, įskaitant palūkanas. Teigiama, kad mūsų šalies skola buvo bene vienintelė Lietuvos ir JAV santykių sritis, kuria labiau domėjosi JAV valdžia ir pirmoji rodė dėmesį Lietuvai, o ne atvirkščiai – Vašingtono politiniai sluoksniai šiuo klausimu du kartus metuose „prisimindavo“ Lietuvą.</p>
<p style="text-align: justify;">Vytauto Didžiojo universiteto profesorius teigia, kad skolos mokėjimas buvo lyg Lietuvos prestižo reikalas, autoriteto stiprinimo amerikiečių akyse reikalas, netgi garantas ateityje.</p>
<p style="text-align: justify;"><img src="77_CDN_URL/images/sharon-mccutcheon-8lnbxtxfgzw-unsplash.jpg" alt="Pinigai" /></p>
<h2>Skola liko nesumokėta, tačiau šiandien to būti nebegali</h2>
<p style="text-align: justify;">Chaotiškas to meto laikmetis padarė savo – skola taip ir nebuvo grąžinta JAV. Antrasis pasaulinis karas atnešė milžinišką suirutę tiek pačioje JAV, tiek, žinoma, ir Lietuvoje. Senos skolos tapo antraeiliu dalyku.</p>
<p style="text-align: justify;">J. Skiriaus nuomone, nežiūrint valstybės taupumo, Lietuva su skola tvarkėsi gerai, ūkis plėtėsi, augo pajamos ir tai leido po truputi didinti atlyginimus švietimo ir kultūros darbuotojams, po truputį kilo tarnautojų ir darbininkų pragyvenimo lygis.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiandien skolos kelia visai kitokį pavojų, ypač tokios, kurios auga taip sparčiai kaip dabartinė. Lietuva ir pasaulis negyvena XX a. pradžios nuotaikomis, nei to meto ritmu. Kaip skelbia „vle.lt", 2019 m. bendroji viso pasaulio valstybių skola buvo 69 298 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, arba 81,8 % pasaulio BVP[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Daugiausia prasiskolinusios Europos Sąjungos šalys (pagal valstybės skolos santykį su BVP, procentais) buvo Graikija (181,9 %), Italija (134 %), Portugalija (123 %). Mažiausiai – Estija (8,1 %) ir Bulgarija (21,2 %).</p>
<p style="text-align: justify;">Tuo tarpu Lietuvoje, valstybės skolos kasmet auga. „Vle.lt" skelbia, jog valstybės skola 1995 sudarė 3089 mln. litų, o 2000 – jau 10 842 mln. litų. Didžiąją dalį per 2008-ais prasidėjusią pasaulinę finansinę krizę pasiskolintų lėšų teko panaudoti ne investicijoms į šalies ūkio plėtrą, bet padidėjusioms socialinėms išmokoms mokėti ir ankstesnėms skoloms refinansuoti.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, šiandien situacija kita. Pramonė, verslas bei visuomenė reikalauja efektyvios ekonomikos programos, tačiau valdžios neapdairumas ir kvestionuotini sprendimai mūsų šalies ekonomiką stumia į pragaištį. Kokioje situacijoje pasitiksime dieną po pandemijos, neaišku, tačiau šį kartą, milijardinė skola tikrai nebus nurašoma. </p>
