Paviešinta, kam Lietuva ištaškė mokesčių mokėtojų pinigus

Valdantieji finansinę valstybės paramą skyrė turtingosioms įmonėms

Smogus energetinei krizei valstybė ir vėl „sužibėjo“ – girdėdama verslų nuogąstavimus dėl išgyvenimo, valstybė jiems skyrė paramos krepšelį. Tačiau, kaip paaiškėjo, pinigai iš šio krepšelio pasiekė toli gražu ne visus, kam to reikėjo, veikiau priešingai – didžiules finansines paramas gavo pelningiausios šalies įmonės. Mokesčių mokėtojų pinigai toliau „sėkmingai“ nuleidžiami į unitazą valstybinėms įmonėms bylinėjantis su privačiais vietos ir užsienio kapitalo verslais ir šias bylas pralaimint vieną po kitos. Žinoma, valstybės samdomi advokatai tikrai neskursta ir į lėkštę gauna gardžius kąsnelius, tačiau irgi ne bet kokie – o tie, kurie turi įtakingų ryšių.

Žinia apie tai, kad taupioji konservatorių Lietuva užsimojo paremti turtingąsias šalies įmones, smogė it žaibas iš giedro dangaus, nors stebėtis kaip ir neturėtume kuo. Pasirodo, kad pretenduojantiems į finansinę paramą verslams nebuvo taikomi specialūs kriterijai, padedantys atskirti pelus nuo grūdų. Todėl susidarė situacija, kai turtingieji ir toliau murkdėsi papildomose paramose, o tuo tarpu skęstantys, skendo dar giliau. Iš viso įmonėms paremti buvo skirtas 30 mln. eurų subsidijų krepšelis^[1].

Paaiškėjo, kad ministrės Aušrinės Armonaitės valdoma Ekonomikos ir inovacijų ministerija sėkmingai parėmė pelningiausias šalies bendroves, o pagrindinis kriterijus skiriant paramą esą buvo tas, kad verslas turėjo priklausyti nukentėjusiam sektoriui, bet nebuvo atliktas vertinimas, kiek konkreti įmonė nukentėjo nuo patirto kainų šoko.

Naujienų portalui „15min“ gavus sąrašus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paaiškėjo, kad didžiausią skirtą finansinį 390 940 eurų vertės pyragą išsidalijo dešimt bendrovių, tarp kurių atsidūrė ir pelningiausia bei vertingiausia Lietuvos įmone tituluojama „Thermo Fisher Scientific Baltics“. 2021 metais šios įmonės grynasis pelnas buvo vertintas 618 mln. eurų, o pernai metais ši įmonė esą sumokėjusi daugiausia pelno mokesčio šalyje – 202,5 mln. eurų.

Subsidijas susirinko didžiausius pelnus skaičiuojančios ir prieštaringai vertinamos bendrovės

Paramą gavo ir PET žaliavos gamintojai „NEO Group“ (gavo 304 tūkst. eurų subsidiją), o didžiausias (beveik 391 tūkst. eurų) subsidijas iš valstybės biudžeto gavo šios daugiausiai pelno mokesčio sumokėjusios įmonės: „Orion Global pet“ (pernai metais sumokėjo 1,5 mln. eurų pelno mokesčio), „Eternit Baltic“ (1,4 mln. eurų pelno mokesčio), „Stora Enso Lietuva“ (2,5 mln. pelno mokesčio), „NMF Porolon“ (916 tūkst. eurų).

O štai paramą iš mokesčių mokėtojų pinigų gavo ir nekokios reputacijos įmonių grupė „Grigeo“ – 742,5 tūkst. eurų sumą pasidalino trys grupei priklausančios įmonės. Viena iš šių grupių įmonių – „Grigeo Klaipėda“, kuri ilgus metus galimai teršė Kuršių marias ir taip šaliai pridarė milijoninės žalos valstybei, kuri dabar tik paglostė pastarosios galvelę ir atseikėjo 288,5 tūkst. eurų paramą.

Pačiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, panašu, viskas atrodė normalu, kad subsidijas išsidalino didieji žaidėjai, mat subsidijos dydis esą buvo susietas su įmonės mokamais mokesčiais, tad ir didesnes subsidijas gavo tos įmonės, kurių veiklos apimtis yra didesnė^[1].

Tačiau tokį sprendimą sukritikavo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, piktinęsis, kad paramą išsidalijo didieji žaidėjai, o tuo tarpu iš tiesų nukentėję nuo išaugusių energetikos kainų taip ir liko it musę kandę. Todėl, pasak jo, galbūt net vertėtų apskritai atsisakyti praktikos dalinti pinigus ir veikiau imtis tvaresnių sprendimų kaip antai darbo jėgos apmokestinimo mažinimas.

Rinkodaros strategas Linas Šimonis taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek Skandinavijos šalyse, tiek Jungtinėje Karalystėje yra ne vienas pavyzdys, kai parama turėjo būti skirta pelningoms įmonėms, tačiau šios ją priimti atsisakiusios. Visgi, panašu, kad Lietuvoje veikiančioms įmonėms galioja auksinė taisyklė: „Duoda – imk, muša – bėk“.

Pinigai taškomi mokant valstybiniams advokatams ir masiškai pralaimint bylas

Tuo tarpu finansinės valstybės paskatos toli gražu nėra vienintelė sritis, kurioje mėgstama paišlaidauti. Dar vienas toks valstybės „pomėgis“ atsispindi teisminėse bylose, kurias masiškai pralaimi valstybinės įstaigos prieš privačiuosius asmenis, o teismų metu patirtas išlaidas tenka dengti tiems patiems mokesčių mokėtojams.

Keli tokie pavyzdžiai: vasario pabaigoje buvo paliktas galioti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, pagal kurį bendrovei „Vilniaus energija“ iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ viso buvo priteista atlyginti 1,7 mln. eurų nuostolių už 2014 metus ir 535 tūkst. eurų nuostolių už 2015-uosius, mat buvo nustatyta, jog ieškovė buvo diskriminuojama kitų termofikacinių elektrinių atžvilgiu^[2].

Visgi, kiek vėliau paaiškėjo, kad nuostoliai buvo dar didesni nei nurodyti – po atliktos ekspertizės paaiškėjo, kad 2014 m. „Vilniaus energijos“ patirti nuostoliai siekė 1,86 mln. eurų, o 2015 m. – 688 tūkst. 434 eurų. Taigi, ekspertų vertinimu, užfiksuotas 2014-2015 m. negautų pajamų dydis buvo didesnis nei nurodytas pačios „Vilniaus energijos“.

2022 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, pagal kurią buvo atsisakyta priimti Energetikos ministerijos ieškinį dėl tariamos 240 mln. eurų žalos atlyginimo iš Prancūzijos energetikos bendrovės „Veolia“, nors Lietuva šiam teisiniam procesui išleido apie 14 mln. eurų, o samdomiems advokatams, nors šiems ir nepavyko nieko išsiderėti, buvo priskaičiuota 240 mln. eurų žala^[2].

Lietuvos administracinis teismas 2018 ir 2019 metais panaikinęs Konkurencijos tarybos 2015 m. gruodžio mėnesio sprendimą „Vilniaus energijai“ skirti 19 mln. eurų baudą, o lietuviško kapitalo Estijos biokuro tiekėjai „First Opportunity“ – 3,529 mln. eurų.

Valstybinių įmonių ginčus sprendžia įtakingų pažinčių turinčios advokatų kontoros

Tuo tarpu portalo „alfa.lt“ duomenimis, Energetikos ministerija gali laisvai nuspręsti, kokius advokatus valstybinėms byloms samdyti ir net neturi pateikti pasiaiškinimų, kodėl galimybę atstovauti Lietuvą gavo viena ar kita advokatų kontora. Teigiama, kad ministerija tokius klausimus sprendžia neskelbiamų derybų metu^[2].

Nors honorarai advokatams nėra skelbiami, neslepiama, kad valstybė negailėjusi pinigų vienai didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse „TGS Baltic“, kurios vadovaujantis partneris Vilius Bernatonis, kaip paaiškėjo, turėjo ryšių su dabartiniu valstybės įmonės „Litgrid“ vadovu Roku Masiuliu.