Paveldėjau sesers butą: ar turiu sumokėti mokesčius?

Turto paveldėjimas ne visada papildo kišenes: dažnu atveju tenka sumokėti mokesčius

Turto paveldėjimas – svarbus procesas, apimantis teisinius ir praktinius aspektus. Paveldėjimas dažnai tampa ne tik teisinių klausimų išsprendimu, bet ir galimybe išsaugoti artimųjų palikimą. Vis dėlto, šis procesas reikalauja aiškaus supratimo apie galiojančius teisės aktus, paveldėjimo formas bei galimas pareigas.

Nuo tinkamai sudaryto testamento iki paveldėjimo pagal įstatymą – kiekviena situacija yra unikali ir reikalauja atsakingo požiūrio. Lietuvoje turto paveldėjimą reglamentuoja įstatymai. Jais numatomi ir atvejai, kai asmuo turtą gali tiesiog paveldėti, ir situacijos, kai už jį tenka papildomai sumokėti.

O ekspertai perspėja, kad piliečiai su paveldėjimo subtilybėmis turėtų susipažinti išsamiau, nes kai kuriais atvejais, paveldėti galima ne tik sodybas, prabangius butus ar verslą, bet ir skolas. Tuomet gali būti itin sudėtinga ar net neįmanoma atsisakyti sumokėti skolas.

Iš artimų giminaičių paveldimas turtas nėra apmokestinamas

Remiantis įstatymais, turtas gali būti paveldimas iš pirmos ar antros eilės giminaičių, net ir visiškai svetimo žmogaus, tačiau skiriasi jo apmokestinimo tvarka. Kai turtas yra paveldimas iš pačių artimiausių giminaičių, pavyzdžiui, tėvui, sumokėti už jį reikėtų tik tokiu atveju, jei nuspręstumėte jį parduoti. Tačiau paveldėjus turtą iš draugų ar tolimesnių giminių, gręsia mokesčiai^[1].

Jeigu paveldėjote turtą iš pirmos eilės giminaičių – tėvų, brolių, seserų, vaikų, senelių, įvaikių, įtėvių – jokie mokesčiai nėra taikomi. Tokia pati tvarka galioja ir tada, kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų.

Vis dėlto, tokiu atveju, kai turtas paveldimas iš antros eilės giminių, tokių kaip pusbroliai, pusseserės, dėdės, tetos ir pan., arba iš svetimo, giminystės ryšiais apskritai nesusaistyto žmogaus, yra taikomas paveldimo turto mokestis. 

Šis mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės – 70 proc. viso turto vertės, taikant skirtingus tarifus. Kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų – 5 proc., o kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų – 10 procentų.

Norint parduoti paveldėtą NT gali tekti sumokėti pajamų mokestį

Vis dėlto, jeigu paveldėtu nekilnojamuoju turtu nesinaudosite ir nusprendėte jį parduoti, jums gali tekti sumokėti pajamų mokestį. To išvengti galima tuomet, jei paveldėtą turtą išsaugojote savo nuosavybėje bent 10 metų ir daugiau.

Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją parduodamame paveldėtame būste, mokesčių taip pat nemokėsite^[2]. Be to, mokesčių nereikia mokėti, jei už paveldėto NT pardavimą gautus pinigus panaudojate kito būsto įsigijimui per 1 metus. 

Kitais atvejais, mokesčius mokėti reikia, tačiau ne nuo visos sumos, o nuo pelno. Taigi, jei pardavėte paveldėtą butą Vilniuje už 100 000 eurų, o jo rinkos vertė yra 80 000, gyventojų pajamų mokestį turėsite susimokėti nuo skirtumo: 100 000-80 000= 20 000 Eur. 15 proc nuo 20 000 yra 3000 eurų.

Mokesčiai skaičiuojami tik nuo nekilnojamo turto kainų: jei parduodate paveldėtą butą su baldais ir buitine technika, kilnojamas turtas ir daiktai turėtų būti parduodami atskirai. Jei po paveldėjimo NT turtą renovavote ir tvarkėte patys ir turite tai patvirtinančius dokumentus, tos sumos skaičiuojamos kaip jūsų išlaidos ir minusuojamos iš galutinės pardavimo kainos. 

Vienišių turtas tampa valstybės nuosavybe

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai vieniši žmonės neturi kam palikti savo turto. Tuomet, po jų mirties, šis turtas tampa niekieno nuosavybe ir galiausiai atitenka valstybei. Turtas valstybei atitenka ir tuomet, kai paveldėtojai dėl su turtu galimai susijusių skolų atsisako jį priimti. Kasmet valstybė paveldi apie 400 tokių butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks turtas tada yra perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose. 

Turto bankas valstybės vardu paveldi ir perima valdyti gyventojų nekilnojamąjį turtą bei įmonių akcijas, kilnojamąjį turtą bei lėšas sąskaitose perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o žemės sklypus be statinių – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Turto banko duomenimis, dažniausiai perimamas gyvenamosios paskirties turtas: butai, bendrabučio tipo kambariai, gyvenamieji namai, sodybos, sodo nameliai ir jų dalys, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatai, tokie kaip daržinės, tvartai, fermos, sandėliai, garažai ir jų dalys, inžinerinė infrastruktūra.

Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų. Pavyzdžiui, 2020 m. aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas. Skolų dydis svyruoja nuo kelių eurų iki šimtų tūkstančių, vidutiniškai skolinio įsipareigojimo dydis – apie 2 500 eurų.

Paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos

Vis dėlto, ne visada paveldimas tik turtas: kartais galima paveldėti ir skolas. Pavyzdžiui, paskolos, skolos už komunalines paslaugas, telefono sąskaitą. Taip pat, jeigu yra alimentų įsiskolinimas, turto paveldėtojai turi mokėti alimentus, bet tik paveldėto turto apimtyje.

Ekspertų teigimu, nepaveldimos yra tik baudos – administracinės ar baudžiamosios bylos – kadangi tai yra asmeninė bausmė.

Jeigu žmogus turi teisė priimti palikimą, tačiau nori iš anksto apsisaugoti nuo nemalonių naujienų apie skolų paveldėjimą, jis iš karto gali kreiptis į notarą, kad jis sudarytų paveldimo turto apyrašą, į kurį surašomos asmens skolos. Tuomet tampa aišku, kas iš tiesų įeina į paveldimą turtą. Jeigu tai apima ir skolas, paveldėtojas gali atsisakyti priimti turtą.

Kitu atveju, jeigu turtą nusprendžiama priimti, paveldėtojas bent jau žino, ką gauna, be to, už skolas atsako tik turto vertės ribose. Pavyzdžiui, jei asmuo turėjo 10 tūkst. eurų skolą ir jo 1 tūkst. eurų turtas su apyrašu buvo paveldėtas, tai paveldėtojai turės atsakyti tik 1 tūkst. eurų ribose.

Jeigu turtas priimamas įprastine tvarka, pagal įstatymą, žmogus apie skolas taip ir nesužino. Tai reiškia, kad jei prieš paveldėjimo priėmimą nebuvo sudarytas turto apyrašas, turtas yra priimamas „aklai“: pirma yra įforminamas paveldėjimas, o vėliau sužinoma, kas yra gaunama. Tokiu atveju, paveldėtojas už velionio skolas turi atsakyti ne tik paveldėtu turtu, bet ir savo turtu, o kažką pakeisti jau yra neįmanoma.