<h2>Imuniteto stiprinimas turi prasidėti dar prieš ligų sezoną</h2>
<p>Dažniausiai skubame rūpintis savo sveikata jau įpusėjus rudeniui, kai aplinkui daugelis serga peršalimo ligomis. Tačiau iš tiesų stiprinti imunitetą reikia dar gerokai prieš ligų sezoną, nes rudenį tą daryti jau gali būti per vėlu. Žinoma, organizmo stiprinimas neužtikrina šimtaprocentinės apsaugos nuo įvairių susirgimų, tačiau tikrai padidina tikimybę, jog jų pavyks išvengti arba greičiau bei lengviau pasveikti.</p>
<p>Tad jei norite rudenį ir žiemą džiaugtis stipriu imunitetu, jį puoselėti reikėtų pradėti jau dabar. „Eurovaistinė internete“ vaistininkė Dovilė Tervydė sako[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Pastebime, kad kiekvieną rudenį internetu besikonsultuojančių klientų skaičius išauga. Taip nutinka dėl to, kad didelė dalis gyventojų imuniteto stiprinimu susirūpina tik tada, kai jau pajunta negalavimus. Tačiau pradėjus juo rūpintis jau dabar, šaltąjį sezoną galime pasitikti stipresni ir atsparesni.“</p>
</blockquote>
<p>Juk jau užklupus ligai per akimirką nepavyks sustiprinti sveikatos. Tai vyksta palaipsniui ir norint, jog imunitetas išties gebėtų kovoti su aplinkui tykančiais virusais ar kitais susirgimais, reikia apsišarvuoti kantrybe ir sveikata rūpintis nuolatos. Jeigu atrodo, kad kone visada jaučiate nuovargį, silpnumą, raumenų skausmą, dažnai susiduriate su virškinimo nesklandumais ar infekcijomis, tai yra ryškus signalas, kad imuninė sistema gali būti pernelyg nusilpusi.</p>
<p>Ką daryti tokius atveju? Yra daugybė būdų, kurie gali padėti sustiprinti imunitetą ir pasijausti geriau.</p>
<h2>Vitamino D trūkumas gali turėti rimtų padarinių žmogaus sveikatai</h2>
<p>Vitaminas D yra labai svarbus žmogaus organizmui, o jo trūkumas gali taip nusilpninti kūną, jog padidėja jautrumas įvairioms ligoms ir infekcijoms. Manoma, jog net iki 90 proc. vitamino D galima gauti mėgaujantis saulės voniomis. Tačiau nors dabar ir yra vasara, Lietuvoje išties saulėtų dienų, kai būtų galima iki soties pasilepinti saulės spinduliais, nėra tiek daug. D. Tervydė perspėja:</p>
<blockquote>
<p>„Nors vasarą mus džiugino saulėtos dienos, tai nebūtinai reiškia, kad pasikrovėme pakankamai vitamino D. Vieni mažiau laiko praleidome lauke, kitiems organizmas jį sunkiau pasisavina. Todėl rekomenduojama prieš rudens sezoną atlikti vitamino D kraujo tyrimą. Esant jo trūkumui, turėtumėte daugiau laiko vitamino D balansą atstatyti dar iki šaltojo sezono pradžios.“</p>
</blockquote>
<p>Vitamino D trūkumas ypač dažnai pasireiškia labiau nuo pusiaujo nutolusiose šalyse ir Lietuva taip pat nėra išimtis. Šis vitaminas yra svarbus žmogaus organizmo apykaitos procesams. Vitaminas D padeda įsisavinti kalcį, kuris atsakingas už sveiką dantų, kaulų ir kitų kaulinių struktūrų funkcionavimą. Be to, būtent šis vitaminas užtikrina fosforo įsisavinimą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vitamin_d_and_sun.jpg" alt="" /></p>
<p>Nors daugelis yra girdėję tik apie vitamino D naudą kaulinėms struktūroms, šis elementas itin svarbus sėkmingam nervinės sistemos darbui ir širdies veiklai. O kai organizmą puola infekciniai susirgimai, vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį kovojant su ligomis ir užtikrinant sėkmingą imuninės sistemos veiklą.</p>
<p>Vitamino D trūkumas suaugusiems sukelia įvairius organizmo negalavimus. Jei dar nespėjote išsitirti kraujo, bet pastebite žemiau išvardintus požymius, rekomenduojama nebedelsti ir įsitikinti, ar organizmas nepatiria vitamino D deficito[2]:</p>
<ul>
<li>rachitas,</li>
<li>depresija,</li>
<li>širdies ir kraujagyslių ligos,</li>
<li>trapūs kaulai,</li>
<li>bloga nuotaika ir dažnas nuovargis,</li>
<li>dažnos infekcinės ligos,</li>
<li>vėžiniai susirgimai,</li>
<li>galvos skausmai,</li>
<li>slenkantys plaukai,</li>
<li>raumenų silpnumas,</li>
<li>nerimas.</li>
</ul>
<p>Žinoma, ar šie požymiai susiję su vitamino D trūkumu, atsakys tik gydytojas, kuris paskirs vitamino D tyrimą. Jei šio elemento koncentracija organizme bus mažesnė nei 20 ng/ml, bus nustatytas vitamino D nepakankamumas ir teks vartoti paskirtus preparatus, kurie atstatys vitamino D atsargas organizme.</p>
<p>Tiesa, šį elementą galima pasisavinti skirtingais būdais. Vitaminas D organizme pasireiškia dvejomis formomis: gautas iš maisto yra vadinamas D2, o gautas būnant saulėje – D3. Saulėje reikėtų būti bent 30 minučių per dieną, o jeigu vien to nepakanka – neužmiršti maisto papildų ir įvairių maisto produktų. Pagrindiniai vitamino D šaltiniai:</p>
<ul>
<li>menkių kepenėlės,</li>
<li>kiaušinio trynys,</li>
<li>aliejus,</li>
<li>sviestas,</li>
<li>riebi žuvis (lašiša, ungurys, skumbrė, žuvų ikrai),</li>
<li>avokadai,</li>
<li>grūdai,</li>
<li>pienas.</li>
</ul>
<p>Bet svarbu įsidėmėti, jog vien iš maisto gauti pakankamai vitamino D nepavyks, nes taip įmanoma pasisavinti tik maždaug 10-15 proc. reikalingos šio vitamino dienos normos. Tad itin svarbu nepamiršti buvimo saulėje, o esant reikalui – gerti maisto papildus. Žinoma, pastaruosius reikėtų vartoti tik įsitikinus, jog organizmui tikrai trūksta vitamino D.</p>
<h2>Subalansuota mityba, gerosios bakterijos ir pakankamas kiekis vandens neabejotinai padeda organizmui</h2>
<p>Žinoma, norint turėti stiprų imunitetą ir džiaugtis puikia savijauta neužtenka tik vitamino D. Žmogaus organizmui itin svarbi subalansuota mityba, kurioje netruktų visų būtiniausių maistinių medžiagų, padedančių sustiprinti imuninių ląstelių apsauginę funkciją.</p>
<p>Vien su maistu gauti pakankamą kiekį vitamino C, kofermento Q10, omega rūgščių ir cinko yra sudėtinga, todėl svarbu visada apgalvoti, ką dedate į burną. Šių naudingų elementų gausu paprikose, riebioje žuvyje, ankštinėse daržovėse, jūros gėrybėse.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vitamins_can_help_our_immune_system.jpg" alt="" /></p>
<p>Apskritai specialistai teigia, jog net iki 70 procentų mūsų imuniteto sistemos yra ne kur kitur, o žarnyne. Todėl būtina pasirūpinti, kad žarnyne netrūktų gerųjų bakterijų. Jomis organizmą papildysite valgydami natūraliai fermentuotą maistą: jogurtą, varškę, raugintus kopūstus. D. Tervydė sako:</p>
<blockquote>
<p>„Probiotikai arba gerosios bakterijos palaiko normalią žmogaus imuninės sistemos būklę. Todėl jeigu žarnyne bus išlaikoma naudingų bakterijų ir kitų organizmų pusiausvyra, ligos gali būti mažiau grėsmingos.“</p>
</blockquote>
<p>Ne ką svarbesnis ir pakankamas vandens suvartojimas. Palaikydami kūno drėgmės balansą, padedate organizmui natūraliai pašalinti toksinus ir bakterijas, kurios sukelia įvairias infekcijas. Tuo tarpu nuolat ląstelėms nuolat negaunant pakankamo kiekio vandens prasideda atvirkštiniai procesai, nes organizmas dehidratuoja ir jame daug lengviau kaupiasi visos kenksmingos medžiagos. D. Tervydė sako:</p>
<blockquote>
<p>„Dėl to gali sutrikti ne tik imuninė, bet ir kitos organizmo funkcijos. Todėl rekomenduojama kasdien gerti pakankamai vandens. Taip pat galite vandenį pagardinti citrinos sultimis. Tai ne tik suteiks papildomą vitamino C dozę, bet ir padės išvalyti kepenis, pagerins virškinimą.“</p>
</blockquote>
<p>Kiek vandens per dieną reikėtų išgerti, kad jo tikrai pakaktų? Specialistai rekomenduoja išgerti bent 2 litrus vandens, tačiau šis kiekis tėra tik apytikslis, nes svarbu atkreipti dėmesį į žmogaus aktyvumą, bendros sveikatos ir netgi to, ar tenka kęsti karštas dienas, ar visgi šaltesnius orus.</p>
<p>Vidutinio amžiaus vyrui reikėtų išgerti maždaug 3 litrus vandens, o moteriai – 2,2 litro[3]. Sportuojantiems ar nėščioms moterims reikėtų išgerti dar daugiau. Tas pats galioja ir vemiant, viduriuojant, karščiuojant ar bandant iškęsti itin karštas vasaros dienas.</p>
<p>Žinoma, tai nereiškia, kad būtina nuolatos šalia savęs laikyti puodelį vandens, nes skysčių galima gauti ir kitais būdais. Vandens gausu įvairiuose vaisiuose ir daržovėse, tad dalį reikalingų skysčių galite gauti valgydami arbūzus, agurkus ir panašiai.</p>
<h2>Būtina palaikyti normalų miego režimą, vengti streso ir sportuoti</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sleep_is_important_for_our_health.jpg" alt="" /></p>
<p>Šiltos ir ilgos vasaros naktys labiau kviečia praleisti laiką gamtoje ir ilgai vakaroti. Tačiau norint, jog organizmas neišsektų ir gautų pakankamai poilsio, būtina užsitikrinti tinkamą miego kokybę ir režimą. Deja, bemiegės naktys, ilgalaikis normalaus režimo nebuvimas ir poilsio trūkumas gali susilpninti imuninę sistemą. Tą rodo net ir moksliniai tyrimai[4], kuriuose buvo pastebėta, kad dažniau peršalo tie, kurie miegojo vos mažiau nei 6 valandas per naktį.</p>
<p>Be to, pakankamas miegas gali padėti jau susirgus, nes ilgesnis miegojimas padeda imuninei sistemai geriau kovoti su įvairiomis ligomis[5]. Tad nors ilgos vasaros naktys anksti miegoti nekviečia, tinkamu miego režimu ir kokybe vertėtų pradėti rūpintis jau dabar. D. Tervydė sako:</p>
<blockquote>
<p>„Rutina yra vienas iš svarbiausių kokybiško nakties miego elementų. Tikėtina, kad vasarą einame miegoti vėliau, dažnai pavakarojame. Todėl tikslinga jau dabar po truputį pratintis prie rudenį pasikeisiančio miego rėžimo, kad kūnas spėtų adaptuotis.“</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, vien miego nepakaks. Gan didelę įtaką žmogaus organizmui turi ir stresas bei aktyvi veikla. Tad reikėtų stengtis vengti stresinių situacijų, o laisvą laiką skirti sportui.</p>
