<h2>Palankiausiai gyventojai vertina socialdemokratus</h2>
<p>Paskutinioji gyventojų apklausa, vykdyta ELTA užsakymu, atlikta „Baltijos tyrimų" parodo aiškią tendenciją: vis daugiau visuomenės neigiamai vertina beveik visus politikus, o ypač daug kritikos susilaukia partijų lyderiai. Galima tik numanyti, kad neigiamas visuomenės reakcijas skatina kontraversiška COVID-19 pandemijos valdymo politika, besitęsianti migrantų krizė ir politikų vieši barniai bei neaiški komunikacija. </p>
<p>2021-ųjų spalio 15–lapkričio 5 dienų duomenimis, gyventojai kaip vieną iš mažiausių blogybių renkasi socialdemokratus: paramos šiai partijai stabilumas pastebimas dar nuo vasaros: šios partijos populiarumas nekinta lyginant su rugsėjo mėnesio statistika ir siekia 17,4 proc. Visgi, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) populiarumas yra sustojęs ir pastaruosius mėnesius į viršų nebekopia[1].</p>
<p>To paties negalima pasakyti apie artimiausias konkurencines partijas. Pastarųjų mėnesių reitingai akivaizdžiai signalizuoja blogus ženklus „valstiečiams". Jau ne vieną mėnesį pastebima, kad partijos reitingai krenta: šių metų pavasarį, gegužės mėnesį, palaikančiųjų gretos sudarė 14,6 proc. gyventojų, o spalio pabaigos duomenimis, palaikymas siekia jau tik 9,2 proc.</p>
<p>Koja kojon žmonių (ne)populiarumo prasme žygiuoja ir valdantieji konservatoriai, kurių palaikymas taip pat siekia 9,2 proc. Šios partijos populiarumas krinta, tačiau neženkliai. Toks pokytis aiškinamas elementariai: didelei daliai visuomenės nepritariant valdančiųjų sprendimams, krinta ir jų palaikymas, kai kuriais atvejais, nusigręžia ir lojalūs rinkėjai. Dabar reitingų lentelėje konservatoriai ir valstiečiai dalinasi 2-3 vietas.</p>
<p>Toliau partijų reitinge rikiuojasi Liberalų sąjūdis su 7,1 proc., Remigijaus Žemaitaičio „Laisvė ir teisingumas“ su 6,8 proc. ir Darbo partija su 6,7 proc. populiarumu. Reitingų lentelės dugne dėl paskutinių pozicijų konkuruoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga su 2,8 proc., valdančioji Laisvės partija su 2 proc.,Tautos ir teisingumo sąjunga su 1,5 proc. ir Lietuvos regionų partija su 1,3 proc. palaikymu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/new_lithuanian_parliament_hall-2.jpg" alt="Lietuvos politika" /></p>
<h2>Daugiausiai kritikos ir nepasitikėjimo sulaukia partijų lyderiai</h2>
<p>Artėjančias šventines nuotaikas lietuviams temdo nelogiški valdžios sprendimai bei politikų rietenos pandeminės bei migrantų krizės, o kartu, ir visuomenės suskaldymo akivaizdoje. Visuomenė yra nusivylusi politika, politikais ir anksčiau palaikytais lyderiais, o tai akivaizdžiai atsispindi ir apklausose. Net daugiau nei trečdalis – 34,8 proc. respondentų teigia, kad jeigu Seimo rinkimai vyktų dabar, juose nedalyvautų arba dar nėra įsitikinę už ką balsuotų. Toks neapibrėžtumas auga: šis rodiklis yra 3 procentiniais punktais didesnis nei buvo prieš mėnesį.</p>
<p>Vis tik, didžiausi pavojaus varpai skamba partijų lyderiams. Vos dviejų partijų vadovus šalies gyventojai vertina daugiau palankiai nei nepalankiai: tai LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, kurią 55 proc. vertina palankiai ir 30 proc. nepalankiai bei partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kurį 50 proc. vertina palankiai ir 31 proc. nepalankiai. Kitų partijų bei politinių jėgų pirmininkų neigiamas įvertinimas viršija 50 proc.</p>
<p>Populiarumu džiaugtis negali valdančiųjų partijų lyderiai. Nepalankiausiai vertinamas TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, kurį 19 proc. vertina palankiai ir 72 proc. nepalankiai. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė palankiai vertinama 13 proc. visuomenės, o nepalankiai 77 proc. Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen palankiai vertinama 37 proc. respondentų, o nepalankiai 53 proc.</p>
<p>Nepalankiai vertinami dalis valdančiųjų ministrų, tačiau piktdžiugai vietos neatras ir opozicija. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas palankiai vertinamas 29 proc. žmonių, o „valstiečių“ lyderis įtinka tik 27 proc. apklaustųjų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/carlos-muza-hpjsku2uysu-unsplash-3.jpg" alt="Partijų bei politikų reitingai" /></p>
<h2>Prezidento rinkimuose kovos tikriausiai neišvystume</h2>
<p>Pažvelgus į reitingus galima pagalvoti, kad Lietuvoje nėra nei vieno teigiamai vertinamo politiko. Vis tik, dalis visuomenės yra linkusi palankiai vertinti buvusius šalies vadovus, esamą prezidentą bei kai kuriuos, naujų vėjų įnešti siekiančius politikus. Tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų šiuo metu yra ir valstybės vadovas Gitanas Nausėda: šiuo metu prezidentą palankiai vertina 65 proc. gyventojų ir 26 proc. apklaustųjų teigia, kad šalies vadovo atžvilgiu yra neigiamos nuomonės[2].</p>
<p>Buvę prezidentai užmiršti nelieka. Dalią Grybauskaitę palankiai vertina 59 proc. visuomenės, o nepalankiai 33 proc. Valdo Adamkaus vertinimas dar geresnis: palankiai jis vertinamas 79 proc. žmonių, ir nepalankiai 10 proc. gyventojų. Akivaizdu, kad visuomenės prielankumo susilaukia jau anksčiau aptarti V. Blinkevičiūtė bei R. Žemaitaitis, taip pat, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.</p>
<p>Žvelgiant į potencialių kandidatų į prezidentus sąrašą, rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė išskiria būtent V. Blinkevičiūtę: </p>
<blockquote>
<p>„Žmonės nori daugiau vienijančio prezidento, atspindinčio didesnės visuomenės nuomonę, besikalbančio, labai aiškiai neatsistojančio vienos visuomenės grupės teritorijoje“, – apie socdemų lyderę kalba R. Ališauskienė[3].</p>
</blockquote>
<p>Vis tik, abejojama ar V. Blinkevičiūtė duotų rimtesnės kovos dabartiniam prezidentui. Įdomu ir tai, kad visuomenėje piešiamas susipriešinimas pažiūrų prasme, žvelgiant į rodiklius, nėra toks didelis kaip gali atrodyti. „Baltijos tyrimų“ vadovė teigia, kad radikali ar ekstremistinė laikysena fiksuojama tik išskirtiniais atvejais:</p>
<blockquote>
<p>„Jei paimtume siauras grupes – ekstremalias pozicijas – tai žmonių jose santykinai yra nelabai daug. Pavyzdžiui, žmonių, kurie būtų kategoriškai nusiteikę dėl partnerystės įstatymo ar kitų dalykų. Jų yra iš tikrųjų nedaug, tik kraštutinis gabaliukas", – teigia R. Ališauskienė. </p>
</blockquote>
<p>Paskutinioji „Baltijos tyrimų“ apklausa vyko 2021 m. spalio 15 – lapkričio 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų).</p>
