<p><strong>Jau nuo šių metų vasaros prognozuojant Euribor kilimą, turintys būsto kreditus gali pradėti atsidėti didesnes sumas „į šoną“ ir jau dabar imti kaupti didėsiančioms įmokoms, mat prognozuojama, kad pradžioje vidutiniškai įmokos didėtų po 40–60 eurų. Visgi, ne tokiu optimistišku variantu, pasitvirtinus ekspertų prognozėms ir jau kitų metų pabaigoje palūkanų normai pasiekus 2 proc., mėnesinės išlaidos paskolai gali padidėti ir 200 eurų. Todėl gyventojai vis labiau skatinami apgalvoti tokius savo tolimesnius žingsnius kaip fiksuotų palūkanų „įšaldymą“ ar net turimo kredito refinansavimą geresnėmis sąlygomis.</strong></p>
<h2>Jau nuo kitų metų pabaigos įmokos gali ženkliai didėti</h2>
<p>Po septynerių metų pertraukos Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (Euribor) vėl pradeda kilti į viršų. Tuo tarpu turintys būsto kreditus jau raginami pradėti ruoštis didesnėms mėnesinėms įmokoms. Tokį veiksnį iššaukė didžiulė infliacija, todėl Europos centrinis bankas (ECB) esą buvo priverstas imtis priemonių ir kainų augimą stabdyti didinant bazinę palūkanų normą[1].</p>
<p>Finansų rinkų dalyviai skelbia ne pačias maloniausias žinias, mat jau iki šių metų pabaigos tikimasi, kad nuo 0 pajudėjęs Euribor gali pasiekti ir 1 proc., o kitų metų pabaigoje siekti net 2 proc., kas reikštų, kad turintys būsto kreditus savo pinigines turės praverti dar plačiau. Skelbiama, kad istoriškai aukščiausias 6 mėn. Euribor dydis siekė 5,5 proc.</p>
<p>Ekspertai teigia, kad žmonės po ilgos pertraukos jau priprato mokėti tik palūkanų maržą, todėl dabar, kai padidės mėnesinė kredito įmoka, gali tekti ir pasispausti. </p>
<p>Visgi, banko specialistai neskuba gyventojų gąsdinti ir teigia, kad įmokų kilimas nebus toks drastiškas, kokį įsivaizduoja daugelis.</p>
<p>Pagal banko „Luminor“ pateiktus preliminarius skaičiavimus matome, kad Euribor pasiekus 2 proc. ir turint, pavyzdžiui, 80 tūkst. eurų būsto kreditą, įmoka padidės maždaug 80 eurų, o turint didesnį, 200 tūkst. eurų kreditą – skirtumas bus apie 200 eurų.</p>
<blockquote>
<p>Visgi, „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė teigia, kad nuo drastiško palūkanų kilimo galima apsisaugoti iki 5 metų laikotarpiui pasirinkus fiksuotas palūkanas, kurios gali būti pritaikytos tiek turimai, tiek naujai būsto paskolai. </p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, pasak Ž. Rakauskaitės, tokį sprendimą derėtų gerai apsvarstyti, mat pasirinkus terminuotai nekintančią palūkanų normą ji yra didesnė nei tuo metu galiojanti kintamoji palūkanų norma. Sunkumų gali iškilti ir norint paskolą grąžinti anksčiau laiko – gali būti pritaikytas paskolos grąžinimo mokestis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ekrano-kopija-70.png" alt="" /></p>
<h2>Bankas negali pasiūlyti fiksuotų palūkanų visam sutarties laikotarpiui</h2>
<p>Visgi, galbūt šiuo laikotarpiu, siekiant apsidrausti į neregėtas aukštumas šokančių palūkanų už būsto kreditą, reikėtų nusistatyti fiksuotas palūkanų normas? Tačiau specialistai ragina neskubėti, o pats Lietuvos bankas teigia retai kada siūlantis tokį sprendimą, mat fiksuoti palūkanas yra galimybė ne visam sutarties laikotarpiui, bet tik nedideliam – iki 5 metų. Tai reiškia, kad pasibaigus sutarčiai dėl fiksuotų palūkanų, gali tekti ir skaudžiai nusivilti, mat likusiam laikotarpiui kredito davėjas gali pasiūlyti gerokai didesnę nei prieš tai buvusią palūkanų normą[2].</p>
<p>Be visa ko, fiksuotos palūkanos yra daug didesnės nei kintamosios. Lietuvos bankas ragina atkreipti dėmesį į tai, kad jei šiuo metu Lietuvoje vidutinės kintamosios palūkanos svyruoja apie 2 proc., tai fiksuotos palūkanos yra net 2–3 kartus didesnės ir siekia net apie 6 proc., kai tuo tarpu euro zonos vidurkis – 1,5 proc.</p>
<blockquote>
<p>Finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, fiksuoti palūkanas gali būti rizikinga, o tą padarius greičiau galima pralošti nei išlošti. Anot jo, kuo rinka anksčiau suvoks, kad palūkanos didės, tuo tos fiksuotos palūkanos esą tols nuo kintančių palūkanų ir bus vis brangiau jas fiksuoti.</p>
</blockquote>
<p>Ir nors Lietuvoje veikiantys bankai nesutinka fiksuoti palūkanų ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui (o tai reiškia, kad fiksavimas visam sutarties laikotarpiui yra neįmanomas), SEB bankas teikia galimybę fiksuoti palūkanas visam sutarties laikotarpiui, jei ji yra iki 10 metų trukmės[4].</p>
<p>Visgi bankai vienareikšmiškai teigia, kad fiksuoti palūkanų paprasčiausiai neapsimoka, mat už kreditą galiausiai bus permokama. Tačiau finansų ekspertas, „Milva“ fondo valdytojas Tomas Marčiulaitis įsitikinęs, kad didesnę kainą klientai sumoka už ramybę.</p>
<blockquote>
<p>„Vartotojas vienareikšmiškai išlošia, nes bet koks palūkanų fiksavimas lems, kad žmogus bankui sumokės daugiau negu turėdamas kintančias palūkanas. Tą didesnę kainą vartotojas susimoka už ramybę. Žinoma, kartais gali nutikti tokių atvejų, kada palūkanos auga labai daug, todėl daliai žmonių gali būti sunku aptarnauti paskolą, tačiau tai yra ribiniai atvejai“, – teigė T. Marčiulaitis[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bankas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ar įmanoma išlošti refinansavus kreditą?</h2>
<p>Medicinos banko inicijuota gyventojų apklausa parodė, kad daugumos jų domėjimasis savo būsto kreditu pasibaigia vos jį gavus ir retas kuris susimąsto apie galimybes jį refinansuoti esant palankesnėms sąlygoms[8]. Refinansavimas iš esmės reiškia naujo kredito paėmimą tuo pačiu padengiant ir senąjį, tik būsto kredito atveju – esant palankesnėms sąlygoms nei kad buvo sudaryta pirminė būsto kredito sutartis.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvos bankas skelbia, kad pasvarstyti apie turimo kredito refinansavimą derėtų tada, kai rinkoje yra siūloma mažesnė palūkanų norma nei pagal sudarytą sutartį. </p>
</blockquote>
<p>Kaip pavyzdys, jei dabartinėmis sąlygomis ir esant 2,5 proc. palūkanų normai, visa grąžintina suma už kreditą siekia 135 522 eurus, tai refinansavus tokį kreditą ir gavus lankstesnes sąlygas mokėti tik 2 proc. palūkanų normą, grąžintina suma kaipmat sumažės ir sieks 128 071 eurus[7].</p>
<p>Lietuvos banko kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. teisininkė Justina Tarasevičienė atkreipia dėmesį, kad norint refinansuoti turimą būsto paskolą, iš pradžių reikės pasiimti naują paskolą (procedūra ta pati kaip ir perkant naują būstą).</p>
<p>Vykdant šią procedūrą, jei būsto vertinimas buvo atliktas seniai, reikės jį atnaujinti, t. y. įvertinti būstą iš naujo. Kredito davėjas taip pat gali reikalauti ir pažymos dėl antrinio hipotekos įkeitimo, kadangi tik jį įkeitus ir padengus paskolą, vėliau bus išregistruota pirminė hipoteka. Visi pinigai yra pervedami pirminiam kredito davėjui ir taip yra padengiami turimi įsipareigojimai, o įmokos ir toliau bus mokamos jau pagal naująją kredito sutartį[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/paskola-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vengia pasinaudoti geresnėmis sąlygomis</h2>
<p>Tuo tarpu minėtas gyventojų tyrimas parodė, kad nors ir užsienio valstybėse būsto kredito refinansavimas yra įprasta praktika, lietuviai – gerokai konservatyvesni. Paaiškėjo, kad net 66 proc. turinčių būsto kreditus gyventojų nei praeityje, nei dabar nesvarsto galimybės refinansuoti savo finansinių įsipareigojimų, o likę 34 proc. atsakė turintys tokių minčių[8].</p>
<p>Anot Medicinos banko Komercijos departamento direktoriaus Juliaus Ivaškos, pastebima, kad kartą pasirinktos finansinės struktūros nenorima griauti arba net nežinoma, kad yra tokia galimybė palankesnėmis sąlygomis perfinansuoti turimus įsipareigojimus.</p>
<p>J. Ivaška pastebėjo, kad apie refinansavimą galima galvoti ne tik tada, kai pasikeitė pajamos, bet ir tada, jei rinkoje pakilo būsto vertė ar finansavimą jam galima gauti geresnėmis sąlygomis nei nustatė dabartinis kreditorius.</p>
