Vilniaus Seimo riaušių byla: teisėjai paskelbė pirminį nuosprendį 87 kaltinamiesiems
Riaušių byla prie Seimo tapo vienu ryškiausių ir ilgai laukiamų teisminių procesų Lietuvoje, kuriame dalyvavo beveik šimtas kaltinamųjų, o per dvejus su puse metų buvo surengta beveik šimtas posėdžių. Šios bylos „ryškumą“ lėmė ne tik kaltinamųjų skaičius, bet ir procesų sudėtingumas, įvairūs liudytojai, nukentėjusieji, įspūdingas dokumentų kiekis ir visuomenės dėmesys.
Įvykiai prasidėjo 2021 metų rugpjūčio 10-ąją, kai Vilniuje prie Seimo kilo riaušės po protesto prieš Vyriausybės COVID-19 ribojimus. Tuo metu nukentėjo 27 asmenys, daugiausia policijos ir Viešojo saugumo pareigūnai. Šių įvykių pasekmės teismą pasiekė 2023 metų žiemą, o po dvejų metų nagrinėjimo ir šimtų posėdžių 2025 metų rugsėjo 22-ąją teisėjai paskelbė pirminį nuosprendį[1].
Byloje kaltinimai pareikšti 87 žmonėms. Tarp jų – Andrejus Lobovas, įvardytas pagrindiniu riaušių kurstytoju, Antanas Kandrotas-Celofanas, Astra Genovaitė Astrauskaitė ir Arnoldas Misiūnas. Kiti teisiamieji, tokie kaip Kavaliauskas, Bimba ar Repšytė, viešumoje neišsiskyrė. Posėdžio metu kai kurie buvo pripažinti kaltais, kiti išteisinti, o dalis – atleisti nuo atsakomybės pagal patikimų asmenų laidavimą.
Siūlomų bausmių trukmė – ir beveik 5,5 metų
Nuosprendį teismas pradėjo nuo Vaclavo Kisel išteisinimo, tuo metu Dominykas Ščeglovas buvo nuteistas ir pripažintas recidyvistu. Dalis kaltinamųjų gavo lygtines bausmes nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, o realias laisvės atėmimo bausmes nuo dvejų iki ketverių metų prokurorai siūlė 33 asmenims.
Konkretūs siūlymai buvo tokie: Andrejui Lobovui – ketverių metų, Arnoldui Misiūnui – trejų metų, Antanui Kandrotui – penkerių metų ir penkių mėnesių, Astrai Genovaitei Astrauskaitei – trejų metų ir dviejų mėnesių lygtinė bausmė, kurios vykdymas atidedamas dvejiems metams.
Posėdis pritraukė didelį žiūrovų ir saugumo pajėgų būrį. Nors teismo salėje vyravo rimtis, kaltinamieji neslėpė humoro, šmaikštavo su teisėjais, o į posėdį atvyko ir europarlamentaras Petras Gražulis, kuris pabrėžė, kad riaušės Lietuvoje nebuvo tokios, kaip kitose šalyse. Posėdis buvo transliuojamas tiesiogiai socialiniuose tinkluose, o proceso dalyviai ir visuomenė stebėjo šį svarbų teisinį momentą.
Vilniaus teismas baigė nagrinėti Seimo riaušių bylą
Dar gegužę po ketverių metų nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismas baigė vieną iš didžiausių pastarojo meto teisminių procesų Lietuvoje – 2021 metų rugpjūčio 10 d. riaušių prie Seimo bylą[3].
Bylos mastas – įspūdingas. Kaltinimai pateikti 87 asmenims, daugiausia dėl viešosios tvarkos pažeidimų, pasipriešinimo pareigūnams, provokavimo smurto ir turtinių nuostolių.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji pasinaudojo paskutine žodžio teise. Adelina Sabaliauskaitė teigė tik filmavusi ir transliavusi įvykius prie Seimo, nepasipriešinusi pareigūnams ir prašė išteisinimo. Vidas Mickevičius prisipažino į Seimo pusę metęs buteliuką su vandeniu, tačiau tvirtino veikęs nesusiderinus su kitais mitingo dalyviais. Riaušių organizatore laikyta Astra Genovaitė Astrauskaitė pabrėžė, kad protestą organizavo viena ir savo veiksmus grindė Konstitucijos gynimu bei pilietinėmis teisėmis.
Prokuratūra teismo prašė pripažinti kaltais visus 87 kaltinamuosius. 33 asmenims siūlyta reali laisvės atėmimo bausmė, o 52 nuteistiesiems – vykdymo atidėjimas. Civilinių ieškinių dydis siekia daugiau nei 137 000 eurų, į juos įtrauktos tiek nukentėjusių asmenų, tiek institucijų pretenzijos.
P. Gražulis: turėjau būti Briuselyje, bet esu čia
Į posėdį atvyko ir europarlamentaras Petras Gražulis.
„Turėjau būti Briuselyje, bet esu čia. Čia – politiniai kaliniai. Ar jūs nematėte riaušių Prancūzijoje?! Pas mus prie Seimo, galima sakyti, nebuvo jokių riaušių.“ – rėžė jis.
Politikas taip pat pridūrė, kad panaši situacija ir mūsų taip smerkiamoje Baltarusijoje[3].
„Noriu palaikyti visus, kuriuos teisia, tuos vadinamus politinius kalinius. Lukašenka irgi teisia tuos, kurie maištauja, kurie priekaištauja, kurie nepritaria jo politikai. Lukašenka jau amnestiją išleido, gal ir teismas amnestuos kai kuriuos. Ar ne gėda? Ar jie Prancūzijoje, Belgijoje nematė riaušių? Kaip automobiliai deginami? Kas čia nukentėjo? Žmonės gražiausiai bendravo su policija“, – rėžė P. Gražulis.
A. Kandrotas-Celofanas ką tik atliko bausmę įkalinimo įstaigoje
O štai daugiau nei metus už finansinius nusikaltimus belangėje praleidęs A. Kandrotas-Celofanas birželio pabaigoje išėjo į laisvę. Lietuvos kalėjimų tarnybos teigimu, jam buvo pritaikytas lygtinis paleidimas, nes nuteistasis atliko daugiau nei tris ketvirtadalius bausmės.
Nuo šiol Kandrotui bus taikoma bent trijų mėnesių intensyvi probacijos priežiūra. Pasak tarnybos, tokia priemonė skatina resocializaciją, stiprina atsakomybę ir mažina pakartotinio nusikalstamumo riziką. Paleidimą pats A. Kandrotas paskelbė socialiniuose tinkluose trumpame vaizdo įraše: „Nu labas. Nu viskas, paleido, važiuoju namo. Viskas, greit būsiu. Iki. Gera. Važiuoju namo. Stebėkit spaudą.“
Kandrotas buvo nuteistas dviejose finansinių nusikaltimų bylose – Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. subendrino bausmes ir skyrė jam 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo. Be šių bylų, jis tebėra vienas iš kaltinamųjų 2021 m. rugpjūčio riaušių prie Seimo byloje.
