<h2>Išsamus savivaldybių tyrimas atskleidžia lankytinų vietų būklę</h2>
<p>Pastaraisiais metais gyventojai aktyviai ir noriai keliauja po Lietuvą. 2019-ais atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai po savo šalį keliauja dažniau nei kaimynai latviai ar estai: po šalį keliaujantys Lietuvos gyventojai sudarė 56,6% visos turizmo rinkos. Palyginimui, Latvijoje vietinis turizmas sudaro tik apie 30%, Estijoje – apie 40% visos turizmo rinkos[1].</p>
<p>Siekiant vystyti bei tobulinti vietinio turizmo infrastruktūrą, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu 2021 m. rugpjūčio 1–31 d. buvo atliktas Lietuvos turistinių objektų vertinimas. Remiantis tyrimu, paskelbtas Lietuvos savivaldybių pasiruošimo turistams reitingas ir atskleistos geriausiai pasirengusios lankytinos vietos, o paaiškėję lyderiai gali ir nustebinti[2].</p>
<p>„Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas teigia, kad tyrimo rezultatai padės efektyviai ir visapusiškai įvertinti šalies turizmo lygį, atskleis trūkumus ir stiprybes:</p>
<blockquote>
<p>„Siekiame, kad šalies turizmo infrastruktūra būtų kokybiška ir konkurencinga užsienio šalių atžvilgiu. Norime, kad keliaujančiųjų patyrimas būtų pozityvus visoje Lietuvoje, o ne tik konkrečiame regione“, – komentuoja D. Morkvėnas.</p>
</blockquote>
<p>Įdomu tai, kad teigiamos keliautojų patirtys iš tiesų fiksuojamos visoje Lietuvoje, ne tik didžiausiuose šalies turistų traukos centruose. Vertinant konkretų objektą buvo atsižvelgta į :</p>
<ul>
<li>susisiekimo galimybes (tikslumas, aiškumas, patogumas);</li>
<li>orientavimąsi (nuorodos, kelio ženklai)</li>
<li>lankytinų vietų būklę ( bendras vaizdas, komfortas);</li>
<li>tvarką (išorinė ir vidinė tvarka).</li>
</ul>
<p>Visame tyrime buvo įvertinta 1200 traukos objektų, kurie buvo suskirstyti į 10 kategorijų:</p>
<ul>
<li>turizmo informacijos centrus;</li>
<li>autobusų bei geležinkelių stotis;</li>
<li>miestų pagrindines aikštes arba pėsčiųjų gatves;</li>
<li>muziejus, meno galerijas, pilis, dvarus, lankytojų centrus;</li>
<li>paminklus, skulptūras, architektūrinio paveldo objektus;</li>
<li>sakralinio paveldo objektus;</li>
<li>parkus;</li>
<li>paplūdimius;</li>
<li>apžvalgos aikšteles, bokštus, piliakalnius;</li>
<li>gamtos paveldo objektus, pažintinius pėsčiųjų ar dviračių takus[3].</li>
</ul>
<p>Rezultatai susisteminti savivaldybes suskirstant į 4 kategorijas pagal tai, kiek turistų jose apsilanko per metus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tomas-kor-u-rk5imlq-e-unsplash.jpg" alt="Lietuva" /></p>
<h2>Tarp lyderių – ne tik sostinė ar kurortai</h2>
<p>Vertinant šalies turizmo informacinius centrus, daugiausiai pagyrų sulaukė Trakų biuras. Daugiausiai balų gavo puikiai prižiūrėtas išorinis pastato fasadas, pėsčiųjų takai bei aiškios nuorodos į pagrindinius miesto objektus. Reitinguojant autobusų ir geležinkelių stotis, aukščiausią vietą užėmė ne didžiųjų miestų transporto mazgai, bet Kupiškio autobusų stotis, kuri aukštais balais įvertinta buvo visais kriterijais.</p>
<p>Miestų aikščių kategorijoje laurus susišlavė Trakų senamiestis ir Alytaus miesto aikštė. Alytaus miesto centrinė aikštė įvertinta dėl turistams itin patogios bei aiškios infrastruktūros, draugiško požiūrio naminiams gyvūnams ir nemokamo Wi-Fi ryšio. Tuo tarpu muziejų kategorijoje išsiskyrė Panevėžio miesto dailės galerija. Buvo susižavėta patogiu darbo laiku, aptarnavimu lietuvių bei anglų kalbomis ir turtinga edukacijų programa.</p>
<p>Paminklų kategorijoje lygių neturėjo Neringos miesto ekspozicija „Gyvenimas Kuršių Nerijoje XIX a. viduryje“, o tarp sakralinio paveldo objektų išsiskyrė Šiauliuose esantis Kryžių kalnas. Šis objektas yra puikiai pritaikytas turistams: turi informacijos centrą ir pėsčiųjų takus, kurie yra pritaikyti neįgaliesiems. Be to, čia yra ir tualetas, o būtent sanitarinio mazgo problema yra viena opiausių vertinant Lietuvos turistinius objektus.</p>
<p>Vertinant paplūdimius, teigiamai pasirodė Klaipėdos miesto Melnragės I paplūdimys. Šis pajūrio ruožas turi savo informacinį stendą, yra pėsčiųjų ir dviračių takai, tualetas, žaidimų aikštelė, nedidelė kavinė ir net atskiras ruožas asmenims, paplūdimyje besiilsinčius su augintiniais. Geriausio parko titulą gavo Panevėžio poilsio ir pramogų parkas, kuris pasižymi funkcionalumu, tvarka ir pramogų erdvėmis.</p>
<p>Gamtos paveldo objektų kategorijoje aukščiausius įvertinimus gavo Anykščių lajų takas, kuris yra itin mėgiamas ir lankomas tiek lietuvių, tiek ir užsienio turistų. Iš apžvalgos aikštelių ir bokštų, labiausiai išsiskyrė Klaipėdos rajone įrengtas Drevernos apžvalgos bokštas, tačiau ši kategorija bendrai yra vertinama prasčiausiai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/alex-chernenko-inqfxtfueyq-unsplash.jpg" alt="Turizmas" /></p>
<h2>Pagyrų užtenka ir sostinei</h2>
<p>Vertinant atskiras kategorijas, Vilniaus vardas pastebėtas nebuvo. Vis tik, pagyrų pakanka ir sostinei. Dėl savojo statuso, miestas yra tiek lietuvių, tiek užsienio keliautojų dėmesio centre, tačiau labiausiai išsiskiria net ne lankomi objektai, o Vilniaus miesto savivaldybė. Ši savivaldybė geriausiai įvertinta dėl draugiškų ir profesionalių darbuotojų, puikios būklės, orientavimosi ir susisiekimo kriterijų.</p>
<p>Turistams itin patiko ir tai, kad objektų informacija pateikiama užsienio kalbomis, o muziejai priima lankytojus ir savaitgaliais, leidžia susimokėti už paslaugas tiek kortele, tiek grynaisiais. Šios savivaldybės paslaugos yra neblogai pritaikytos ir neįgaliesiems, tačiau trūksta galimybės turistinius objektus lankyti su gyvūnais. Kaip pagrindinė sostinės spraga yra įvardinta infrastruktūra: itin trūksta elektromobilių įkrovos stotelių.</p>
