Keturi klasteriai
Paaiškėjo, kur gyvenantys lietuvaičiai bent jau statistiškai yra laimingiausi, saugiausi ir labiausiai pasiturintys, o kur yra patekę į savotišką užribio zoną. Visa tai atskleista Finansų ministerijai pristačius 2013–2020 metų laikotarpio susistemintus duomenis apie šalies savivaldybių finansinę bei socialinę situaciją, pagal kurią nustatyti savivaldybių gyvenimo kokybės indeksai.
Faktas, kad 60 krašto savivaldybių negali būti sulyginamos aklai, todėl be bendro gyvenimo kokybės indekso buvo išskirti ir keturi savivaldybių klasteriai, kuriuose esančių savivaldybių palyginimas esą turėtų būti sąžiningesnis.
Tai – didieji miestai, kaimiškosios savivaldybės, kurortai ir kitos savivaldybės, kurios dažniausiai yra žiedinės – išsidėsčiusios aplink didmiesčius.
Vertinant gyvenimo kokybę buvo atsižvelgta į 6 kriterijus: materialines gyvenimo sąlygas, gyventojų verslumą ir verslo konkurencingumą, viešąją infrastruktūrą ir nusikalstamumą, demografiją, pilietinį ir visuomeninį aktyvumą, švietimo bei sveikatos paslaugas.
Viršūs ir apačios
Nenuostabu, kad pagal gyvenimo kokybės indeksą bendroje savivaldybių lentelėje pirmauja šalies sostinė. Vilnius iš galimų 0,90 indekso balų surinko 0,87.
Antroje vietoje liko Kaunas, visgi stiprokai atsiliekantis nuo Vilniaus – surinkęs 0,72 balo. Pirmajame penketuke taip pat yra Klaipėda, Neringos savivaldybė bei Kauno rajonas.
Tuo tarpu prasčiausiųjų penketukas užpildytas pakraščio savivaldybėmis. Tai pasienyje įsikūrę Ignalinos, Zarasų, Lazdijų, Šalčininkų rajonai bei žemiausią vietą užimanti Kalvarija.
Kalvarija per visą statistikos kaupimo ir duomenų viešinimo laikotarpį nėra apleidusi paskutinės gyvenimo kokybės indekso lentelės vietos jokiai kitai savivaldybei.
Didžiųjų rokiruotės
Nepaisant to, kad tiek bendroje savivaldybių lentelėje, tiek tarp didmiesčių Vilnius pirmauja, keliose subkategorijose sostinė nusileidžia kitiems miestams.
Štai pagal sveikatos paslaugų prieinamumą, medikų skaičių 10 tūkst. gyventojų Vilnius nusileidžia Kaunui, kuris yra pirmoje vietoje, taip pat Klaipėdai, Šiauliams, Panevėžiui.
Vilnius Kaunui nusileidžia ir švietimo paslaugų srityje, tuo tarpu viešosios infrastruktūros, saugumo subkategorijoje Vilnius nusileido Klaipėdai.
Kaimiškų savivaldybių lyderis – Kėdainiai
Kaimiškosiose savivaldybėse lyderiauja Kėdainiai. Nedaug nuo jų atsilieka ir Pakruojo, Jonavos savivaldybės.
Nustatyta, kad Kėdainiuose yra geriausios materialinės gyvenimo sąlygos.
Pagal švietimo paslaugų subindeksą Kėdainiai taip pat pirmauja tarp kaimiškųjų savivaldybių. Šis miestas išlaiko itin aukštas pozicijas ir bendroje savivaldybių švietimo paslaugų kokybės lentelėje nusileidžia tik Vilniui, Kaunui ir Palangai.
Pagal gyventojų verslumą ir konkurencingumą Kėdainiai nusileido Jonavai ir Radviliškiui bei liko trečioje vietoje.
Kurortai ir kitos savivaldybės
Geriausiu kurortu, bent jau statistiškai, pripažįstama Neringos savivaldybė. Toliau rikiuojasi Birštonas, Palanga ir galiausiai Druskininkai.
Žiedinių savivaldybių sąraše geriausiai laikosi Kauno rajonas, tuo tarpu patys prasčiausi vertinimai skirti Šalčininkams.
Tiesa reikia pastebėti, kad kurortinės savivaldybės gerokai ženkliau nei didmiesčiai augina gyventojų materialinį turtą – jose augimas matomas net 105 proc., kai tuo tarpu didmiesčių pokytis – 65,68 proc.
Geriausiai iš visų klasterių kurortuose vystosi ir sveikatos priežiūros sistema, viešoji infrastruktūra, demografija ir švietimas.
