Ukrainos slaptosios tarnybos karininkui iš Rusijos pasiuntė „dovanėlę“ – mobiliajame telefone paslėptą bombą
Karo laikotarpis verčia griebtis pačių įvairiausių veiksmų bei priemonių. Tai parodo paskutinė, kaip manoma – ukrainiečių slaptųjų tarnybų pareigūnų įvykdyta ataka prieš Rusijos generolą.
Kaip skelbia Rusijos bei tarptautinė žiniasklaida, Rusijos generolas Jurijus Afanasjevskis buvo sužalotas per sprogimą ir dėl to net atsidūrė ligoninėje. Sprogimas įvyko tuomet, kai sprogo jam paduotame telefone buvusi bomba[1].
Rusijos institucijos mano, kad 64-erių metų J. Afanasjevskis tapo Ukrainos slaptosios tarnybos surengto pasikėsinimo nužudyti taikiniu.
Skelbiama, kad Ukrainos slaptoji tarnyba (SBU) Rusijos generolui galimai nusiuntė telefoną su sprogstamuoju įtaisu. Sužalotas karininkas buvo skubiai nugabentas į ligoninę su sunkiomis galvos, kaklo ir pilvo žaizdomis bei traumomis.
Šio incidento metu taip pat buvo sužeistas ir generolo 21-erių metų sūnus: jam teko amputuoti tris pirštus. Rusijos valstybinė naujienų agentūra vėliau skelbė, kad nukentėjo ir J. Afanasjevskio žmona, kuri taip pat buvo pristatyta į gydymo įstaigą.
Kaip skelbia rusų žiniasklaida, už šio bandymo nužudyti slypi būtent Ukraina, o dėl įvykio rusų pareigūnai jau sulaikė neįvardytą moterį, kuri neva davė parodymus, jog pati padavė generolui telefoną su sprogstamuoju įtaisu. Šiuo metu ji yra sulaikyta ir visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą[2].
Generolas J. Afanasjevskis yra vienas iš svarbiausių rusų okupuoto Luhansko regiono veikėjų. Anksčiau jis tarnavo Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), buvo Luhansko liaudies respublikos vadovo Leonido Pasečniko finansininkas.
Taip pat manoma, kad jis plovė pinigus, skirtus finansuoti prorusiškas sukarintas grupuotes, kovojančias prieš Kijevo pajėgas.
Jo pavardė yra tarp asmenų, kuriems sankcijas taikė Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga (ES), Kanada, Šveicarija ir Japonija.
Išpuolių prieš Rusijos karininkus vis daugėja
Pranešimai apie išpuolį prieš J. Afanasjevskį pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijoje bepilotis lėktuvas nužudė dar vieną aukštą Rusijos pareigūną. Tai įvyko ne darbo metu – gimtadienį švenčiantis pareigūnas laisvadieniu tiesiog pjovė savo namų veją, o tuomet ir įvyko sprogimas[3].
Skelbiama, kad vienos Rusijos vietos antikorupcinės policijos padalinio vadovo pavaduotojas Aleksejus Černychas buvo susprogdintas dronu savo namuose Rusijos Ščetinovkos kaime.
Kaimas yra vos už kilometro nuo Rusijos sienos su Ukraina Belgorodo srityje, kuri pastaraisiais mėnesiais, Ukrainai vis drąsiau rengiant puolimą ir Rusijos teritorijoje, yra dažnai atakuojama bepiločiais lėktuvais.
Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Baza“, žinomas dėl ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis, sekmadienį, įvykis nutiko rugpjūčio 27 d.
„Ukrainos dronas numetė šaudmenis ant jo sklypo Ščetinovkoje“, – sakoma „Telegram“ pranešime.
Netrukus po to, Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas apkaltino Ukrainą. Pažymėta, kad šalies kariuomenė tą pačią dieną regione surengė bepiločio lėktuvo smūgį. Tiesa, oficialiuose rusų pranešimuose teigiama, kad per ataką žuvo civilis gyventojas, ne policijos atstovas.
Jei V. Černycho mirtis iš tiesų bus patvirtinta, jis taps paskutiniuoju aukšto rango Rusijos pareigūnu, su kuriuo buvo susidorota, nuo tada kai Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į Ukrainą praėjusių metų vasario 24 d.
Jei per pastaruosius karo mėnesius V. Putinas iš tiesų neteko mažiausiai šešių generolų, kaip yra skelbiama, tai yra didžiausias skaičiaus nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų. Ukraina skelbia, kad rusai neteko bent 15 -os aukšto rango karininkų.
Šis skaičius siejamas su tuo, kad vyresnieji vadai asmeniškai vyko į mūšio lauką spręsti vadovavimo sunkumų, taip pat su silpnėjančia Rusijos pajėgų veikla fronto linijose, nesaugiu ryšiu ir JAV žvalgybos duomenų rinkimu.
Dar šių metų liepos pabaigoje per dronų smūgį, kuris, kaip manoma, buvo surengtas naudojant britų tiekiamą raketą „Storm Shadow“, žuvo 51-erių metų generolas leitenantas Olegas Tsokovas.
O. Tsokovas buvo asmeniškai pažįstamas V. Putinui, o Didžioji Britanija ir ES jam taikė sankcijas dėl jo vaidmens kare prieš Ukrainą.
Rusijos agentūros ima nerimauti dėl paties V. Putino saugumo
Rusijai prarandant ne vieną aukšto lygio generolą ar karininką, o pastaraisiais mėnesiais ir ženkliai išaugus incidentų pačioje Rusijoje skaičiui, šalies saugumo agentūros vis daugiau klausimų kilti gali ir dėl šalies prezidento V. Putino saugumo.
Beveik neabejojama, kad esant palankiai progai – Ukraina tikrai ryžtųsi pašalinti Rusijos vadovą. O V. Putino mirties galimai nori ne tik Ukraina, bet ir įtakingi politikai pačioje Rusijoje. Kalbos apie įtampas ir įtakos kovas Kremliuje netyla jau kuris laikas.
Dar birželio mėnesį skelbta, kad Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO) užkirto kelią pasikėsinimui, kuriuo buvo siekiama nužudyti Rusijos vadovą. Tai įvyko tuomet, kai V. Putino kortežas kirto neįvardytą tiltą.
Teigiama, kad po tiltu buvo padėti sprogmenys. Federalinės saugumo tarnybos budėtojas pranešė apie įtartiną paketą valtyje po tiltu. Galiausiai, FSO nusprendė, kad tai buvo pasikėsinimas į V. Putiną[4].
Pats V. Putinas žiniasklaidai dar 2017 m. sakė, kad išgyveno ne vieną pasikėsinimą jį nužudyti. Pavyzdžiui, 2012 m. Rusijos ir Ukrainos saugumo tarnybos sužlugdė sąmokslą nužudyti V. Putiną dar prieš prezidento rinkimus. 2003 m. Didžiosios Britanijos antiteroristinė policija sužlugdė sąmokslą nužudyti V. Putiną per jo vizitą šalyje[5].
2002 m. per V. Putino valstybinį vizitą Azerbaidžane buvo suimtas vienas irakietis, kuris neva rengė sąmokslą nužudyti Rusijos prezidentą. Vėliau tais pačiais metais Rusijos pareigūnai sužinojo apie kitą sąmokslą, kai į V. Putiną taikytasi jam keliaujant automobiliu.
Tą kartą Rusijos vadovas turėjo važiuoti greitkeliu netoli Kremliaus, o vėliau žiniasklaida pranešė, kad pareigūnai aptiko konfiskuotus 40 kg sprogmenų, kuriuos užpuolikai buvo padėję, kad susprogdintų kelią.
