Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nusprendė, kad pasieniečiams, saugantiems šalies sieną su Baltarusija, bus mokami priedai prie atlyginimo. „Šiandieną mūsų pareigūnai dirba labai labai svarbų darbą priešakinėse linijose ir tikrai rizikuoja savo gyvybe, savo sveikata. Darbas yra labai pavojingas, sudėtingas. Ir Vidaus reikalų ministerijos yra aiškus sprendimas, kad šiems žmonėms, kurie šiandieną yra tokiose atsakingose pozicijose, saugo mus, saugo mūsų šalį, turi būti ir atlyginta“, – viešėdama Medininkų pasienio kelio poste šiandien sakė A. Bilotaitė. Ministrė tikisi, kad priedai pasieniečius motyvuos, jie pasijus labiau vertinami.
Praėjusią parą, ketvirtadienį, Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti du iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtę migrantai, o daugiau nei šimtas migrantų išsiųsti atgal į Baltarusiją. Šiemet į Lietuvą pateko 4112 nelegalių migrantų. Tai daugiau nei penkiasdešimt kartų daugiau, nei pernai, kai buvo sulaukytas vos 81 užsienietis. Užpernai skaičius buvo dar mažesnis – 46. Šiemet vien per liepos mėnesį sieną kirto 2882 migrantai. Nesugebėdama suvaldyti pasienyje susidariusios padėties, vyriausybė šalyje paskelbė ekstremalią padėtį.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba sustiprino apsaugą – atsiuntė pareigūnų iš kitų padalinių, skyrė papildomų techninių resursų. Be to pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp kurių – Lietuvos kariuomenė, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“, per šimtą pareigūnų padėti suvaldyti situaciją atsiuntė skirtingos Europos Sąjungos valstybės narės. „Frontex“ į Lietuvą atsiuntė ir automobilių, sraigtasparnių, termovizorinės įrangos, o šalys – spygliuotos vielos, palapinių, kitos įrangos. Taip pat buvo pradėtas tiesti fizinis barjeras – metalinė tvora su koncertinos juosta.
Visgi, šių pajėgų neužtenka. Specialistai mano, jog vienintelis tinkamas veiksmas šiuo metu – NATO įtraukimas aktyvuojant Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį. Jame rašoma, kad „šalys konsultuosis kartu, kai, bet kurios iš jų nuomone, kils grėsmė bet kurios iš sutarties šalių teritoriniam vientisumui, politiniam nepriklausomumui ar saugumui“.
Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį keturis kartus buvo aktyvavusi Turkija: 2003 m., kai vyko Irako karas, 2012 m. biželio mėnesį, kai Sirija numušė Turkijos naikintuvą, 2012 m. spalio mėnesį po Sirijos atakų prieš Turkiją ir Turkijos atsakomųjų veiksmų ir pernai vasarį dėl karinės operacijos Sirijos šiaurės vakaruose.
2014 m. kovą Latvija, Lietuva ir Lenkijo organizavo pasitarimą Krymo krizei aptarti, tačiau tada 4 straipsnis nebuvo aktyvuotas.
