<h2>Infliacijos tempai nėra didžiausia grėsmė: netrukus galima susidurti su dešimtmečiais nematyta krize</h2>
<p>Sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos, tiekimo grandies trikdžiai, energetikos krizė – tokia situacija lydi karą Ukrainoje. Po globalios pandemijos sukeltų iššūkių atsigauti bandanti ekonomika vėl išgyvena tikrą smūgį. Ir taip yra visame pasaulyje.</p>
<p>Piliečius vis labiau slegia augančios kainos ir grėsmė, kad artimiausiu metu teks susidurti su produktų trūkumu: sankcijos Rusijai reiškia ne tik rusiškos naftos atsisakymą ar jos vartojimo sumažinimą, tačiau ir grėsmę susidurti su žaliavų stoka.</p>
<blockquote>
<p>Ekspertai pastebi, kad milžinišką infliaciją suvaldyti gali būti vis sunkiau, o netolimoje ateityje gali tekti susidurti ir su keliais dešimtmečiais neregėta ekonomine krize – stagfliacija[1].</p>
</blockquote>
<p>JAV ekspertai baiminasi ir jau dabar garsiai kalba, kad šalis gali susidurti su tokia ekonomine krize, kuri ją kaustė tik 1970-aisiais ar 1980-aisiais, o Lietuvoje kalbų apie stagfliacijos grėsmę – ženkliai mažiau. </p>
<p>Nors Lietuvos finansininkai kalba apie potencialią įtampą ekonomikos sektoriuje, niūrių prognozių vengiama. Tuo tarpu šalies politikai stipriai vėluoja.</p>
<blockquote>
<p>Tik per keletą ateinančių savaičių planuojama priimti antiinfliacinių priemonių paketą. Tačiau ar sulaukus daugiau ekonominių prognozių ir įžvelgus tam tikras tendencijas rinkose nebus per vėlu priiminėti politinius sprendimus?</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/austin-distel-744ogeqpxpq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Valdžiai svarbu parodyti tinkamą politinę valią</h2>
<p>JAV jau netyla kalbos apie stagfliaciją – ekonominę padėtį, kai kartu lėtai auga ar net mažėja BVP, didėja nedarbo lygis ir auga kainos[2]. Tokia ekonominė krizė valstijas jau kankino praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje.</p>
<p>Tuomet šalyje staiga išaugusios naftos kainos ir didėjanti bedarbystė padidino vartotojų kainų indeksą iki 14,8%. Palūkanų normos padidėjo iki beveik 20%. </p>
<p>Panašiu laikotarpiu su stagfliacija kovojo ir kitos Vakarų šalys. Ši krizė nėra svetima ir Lietuvai: praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje stagfliacija niokojo ir posocialistines Vidurio bei Rytų Europos šalis, taip pat ir Lietuvą.</p>
<p>Taigi ekspertai vis garsiau prabyla, kad dėl karo Rusijai pritaikytų sankcijų, energetikos krizės ir po COVID-19 bundančios ekonomikos fono stagfliacijos nepavyks išvengti ir šiais laikais.</p>
<p>JAV paskelbtas rusiškos naftos embargas sujaukė globalias naftos kainas. Vakarų šalyse fiksuojamos išaugusios degalų kainos. Tai atsiliepia tiek pramonei, tiek tiekimo grandžiai: prekės bei produktai vėluoja, kyla transportavimo mokestis[3].</p>
<p>Pardavimai tampa mažiau pelningi, o pramonės apimtys yra priverstinai mažinamos. Dėl to menksta ir visuminė paklausa. Individualių valstybių pramonė stoja, auga nedarbas ir tų pačių produktų bei paslaugų kainos. </p>
<p>Siekiant išvengti gilesnės krizės, JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pirmininkas Jerome‘as Powellas jau nurodė, kad bankas gali greičiau didinti palūkanų normas, siekdamas kontroliuoti infliaciją[4].</p>
<p>Tačiau tai yra vidiniai valstybių sprendimai, priklausantys tiek nuo valdančiųjų ideologijos, tiek nuo šalies ekonomikos tipo. Stagfliacijos problemai spręsti nėra daugybės variantų: visa atsakomybė krenta ant politikų pečių.</p>
<blockquote>
<p>Tenka nuspręsti ką rinktis: ar skatinti ekonomiką suprantant, kad kainos kils, o infliacija dar labiau augs, ar rinktis kitą kelią – infliaciją stabdyti, tačiau dėl to paaukoti ekonomiką[5].</p>
</blockquote>
<p>Piliečiams tenka laukti ambicingų valdžios planų, sumaniai investuoti turimas santaupas, o kai kuriais atvejais gal net rinktis ir kitą karjeros kelią.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/annie-spratt-it6aov1scw0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekonominės krizės akivaizdoje Europa ir Lietuva išlieka pasyvios</h2>
<p>Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde teigia, kad kol kas euro zonoje nematyti ekonomikos stagnacijos požymių.</p>
<blockquote>
<p>„Atsižvelgiant į vykstantį atsigavimą, ekonomikos sąstingio nematome nei 2022, nei 2023 ar 2024 metais“[6].</p>
</blockquote>
<p>Lietuvoje apie stagfliaciją kalbama dar tik puse lūpų. Komunikacijos agentūros „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad stagfliacijos grėsmė gali būti reali. </p>
<blockquote>
<p>„Ypač šių metų pabaigoje ekonomikos augimas, bent jau Europoje, turėtų pakankamai pastebimai sulėtėti. Tai nebus visiška stagnacija, bus lėtesnis augimas, bet kainų augimas liks pakankamai didelis"[7].</p>
</blockquote>
<p>„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas antrina kolegai ir teigia, kad visiškai realu, jog techniškai trumpą laiką bus fiksuojama stagfliacija:</p>
<blockquote>
<p>„Trumpu laikotarpiu, manyčiau, kad daliai valstybių tokia grėsmė yra pakankamai reali: ir mūsų regiono šalims, netgi ir tai pačiai Lietuvai".</p>
</blockquote>
<p>Niūresnes prognozes pateikia „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kuri teigia, kad Lietuvos ūkį gali ištikti ne tik techninė recesija: šalies metinis BVP pokytis gali būti arti nulio ar net neigiamas.</p>
<p>Ekspertai spėja, kad rimtos recesijos Lietuvai pavyktų išvengti su sąlyga, jeigu Rusijos karas Ukrainoje pasibaigtų greitai. Tačiau kol kas tokių tendencijų vis dar nėra matoma.</p>
<p>Ekonomistai akcentuoja, kad skubėti priiminėti kovos su infliacija ir kitus išlaidų reikalaujančius sprendimus nereikėtų: ateityje naujų priemonių poreikis gali tik didėti.</p>