<h2>Naujų valstybių kovos link pripažinimo</h2>
<p>2022 m. pasaulyje yra priskaičiuojama 195 valstybė. Tiesa, toks skaičius yra veikiau teorinis. Pagal Jungtines Tautas (JT), organizacijos veikloje dalyvauja 193 šalys, o 2 likusios šalys stebėtojos: tai Šventasis Sostas (Vatikanas) ir Palestinos Valstybė[1].</p>
<p>Iš tiesų, į atsakymas į klausimą, kiek pasaulyje yra šalių, nėra galutinis ir neginčijamas. Atsakymas gali kisti atsižvelgiant į tai, pagal ką skaičiuojame. Pavyzdžiui, JT ir JAV gali pripažinti skirtingas teritorijas. Kai kurie pasaulio regionai yra paskelbę apie savo nepriklausomybę ir yra pripažinti daugumos JT valstybių narių, tačiau nėra pačioje organizacijoje[2].</p>
<blockquote>
<p>Iš tiesų, teritorijos ar tautos tapimas valstybe priklauso ne nuo ko kito, bet nuo kitų šalių ir valstybių organizacijų nuosprendžio.</p>
</blockquote>
<p>Tapti globaliai pripažįstama šalimi nėra lengva, tačiau šiai procedūrai kas keletą metų ruošiasi aibė skirtingų teritorijų bei regionų. Dalis jų, ant tam tikro valstybingumo slenksčio lieka balansuoti ne vienerius metus.</p>
<h2>Kaip teritorija tampa pasaulyje pripažįstama valstybe?</h2>
<p>Tarptautinėje teisėje nustatyta, kad žmonės turi teisę patys spręsti savo likimą, įskaitant politinį statusą. Ši teisė yra įtvirtinta JT Chartijoje ir paaiškinta Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte.</p>
<blockquote>
<p>Tai teisė į tarptautinės bendruomenės pripažintą suverenų valstybingumą ir yra aiškinama kaip gyventojų teisė nustatyti, kaip jie yra valdomi ir kas juos valdo. </p>
</blockquote>
<p>Tačiau, ši teisė negarantuoja, kad procesas, kurio metu teritorija ar regionas tampa valstybe, yra paprastas.</p>
<p>Sudėtingiausia, kad kuriant laisvą valstybę, kita egzistuojanti suvereni valstybė turi prarasti dalį savo teritorijos. Tai iš esmės pažeidžia teritorinio vientisumo įstatymus ir normas.</p>
<blockquote>
<p>Naujos valstybės pripažinimas iš esmės reiškia, kad kita šalis perleidžia naujam dariniui dalį teritorijos.</p>
</blockquote>
<p>Būtent čia kyla daugiausia nesutarimų ir konfliktų. Jei suvereni valstybė nepripažįsta nuo jos atsiskiriančios teritorijos kaip nepriklausomos, atsiskirti norinčiai teritorijai iškyla egzistencinis pavojus. Nors teisiškai tai gali būti suvokiama kaip valstybė, oficialiai ji pripažįstama nėra[3].</p>
<blockquote>
<p>Geriausias to pavyzdys yra Kosovas. 2008 m. Kosovas paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Serbijos. Tačiau net ir šiandien, 2022 m. Kosovas neturi suverenios valstybės statuso, nors jo nepriklausomybę pripažino daugiau nei pusė JT valstybių narių. Serbija vis dar reikalauja suverenios teritorijos kontrolės.</p>
</blockquote>
<p>Galiojantys teisės aktai negarantuoja jokio garantuoto kelio į nepriklausomybę. Tačiau suvokti, kaip teritorija sėkmingai tampa valstybe, galime žvelgdami į naujausius pasaulio žemėlapio pasikeitimus.</p>
<p>Pavyzdžiui, Rytų Timoras yra nauja valstybė pasaulinėje šalių šeimoje. Ji atsiskyrė nuo Indonezijos, kuri sutiko atsisakyti teritorijos kontrolės. Dėl buvusio konflikto Indonezijai buvo naudinga pripažinti atsiskirti trokštantį regioną. Taip buvo užtikrinta taika, išvengta ilgalaikio konflikto. Taigi, pripažinimas tapo labiau politiniu aktu nei teisišku procesu.</p>
<h2>JT įtaka valstybės virsmo procese yra didžiulė</h2>
<p>Įvykus taikiam (arba ne) susitarimui tarp išsiskiriančios teritorijos, svarbiausia tampa sulaukti JT pripažinimo.</p>
<blockquote>
<p>JT įkurtos 1945 m. Tai yra tarpvyriausybinė organizacija, kurios tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą, plėtoti draugiškus santykius tarp tautų, siekti tarptautinio bendradarbiavimo ir būti tautų veiksmų derinimo centru.</p>
</blockquote>
<p>JT yra didžiausia ir žinomiausia tarptautinė organizacija pasaulyje, todėl jos sankcijos suverenioms valstybėms yra prasmingos. Naujų narių priėmimo procedūros yra aiškiai išdėstytos Chartijoje ir JT taisyklėse, šios taisyklės taikomos naujoms narėms, kurios jau yra suverenios valstybės[4]. </p>
<p>Tapti tarptautiniu mastu pripažinta suverenia valstybe nėra aiškus ar paprastas procesas. Daugeliu atžvilgiu jį lemia galia ir tuometinis tarptautinis politinis klimatas. Daug teritorinių subjektų taip ir lieka egzistuoti kaip nepripažintos valstybės aibę metų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brett-zeck-eyfmggvo9pa-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Paskutiniai žemėlapio pokyčiai: nepriklausomomis valstybėmis pasiskelbė Palau, Rytų Timoras, Juodkalnija ir Serbija, Pietų Sudanas</h2>
<p>Pasaulio žemėlapiui įtakos turi istoriniai bei politiniai įvykiai. Pavyzdžiui, po Sovietų Sąjungos žlugimo, Europa pasipildė 15 nepriklausomų valstybių. Tiesa, jos nebuvo naujos: tiesiog tapo nepriklausomos.</p>
<p>Nors pastaraisiais metais tokio gausaus naujų šalių prieaugio nefiksuota, kasmet viena ar kita teritorija prabyla apie savo laisvės siekį. </p>
<p>1994 m. nepriklausoma šalimi tapo <strong>Palau</strong>. Tai Okeanijoje, Ramiajame vandenyne esanti salų valstybė, kuri po Antrojo pasaulinio karo tapo Jungtinių Tautų Ramiojo vandenyno patikros teritorija, kurią administravo JAV. Tik 1994 m., pagal Laisvosios asociacijos sutartį su JAV, teritorija tapo nepriklausoma, nors JAV ir dabar šaliai teikia didelę finansinę pagalbą[5]. </p>
<p>2002 m. atskira pasaulio valstybe pripažintas ir jau minėtas <strong>Rytų Timoras</strong>. Valstybė Pietryčių Azijoje ilgą laiką priklausė Indonezijai. Tik 1999 m. vietos gyventojai nubalsavo už nepriklausomybę nuo ženkliai didesnės kaimynės, tačiau šis referendumas baigėsi didžiuliais protestais ir vietos policijos brutalumu. Galiausiai į konfliktą įsikišo JT, o Indonezija sutiko pripažinti kadaise vienos iš savo teritorijų nepriklausomybę.</p>
<p>2006 m. pasaulis pasipildė net keliomis naujomis valstybėmis: <strong>Juodkalnija</strong> ir <strong>Serbija</strong>. Po XX a. pabaigoje vykusio tragiško Jugoslavijos karo, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijos buvo sudariusios sąjungą. Ši galiausiai žlugo ir abi šios šalys tapo nepriklausomomis respublikomis. 2008 m. atsiskiriantis nuo Serbijos paskelbė ir Kosovas, tačiau šis klausimas net ir dabar, 14 metų po nepriklausomybės paskelbimo, nėra atsakytas[6]. </p>
<p>Paskutinis pasaulio žemėlapio pokytis įvyko daugiau nei prieš dešimtmetį. 2011 m. <strong>Pietų Sudanas</strong> po daugelį metų trukusio pilietinio karo iškovojo nepriklausomybę nuo Sudano. Deja, bet konfliktas šioje teritorijoje tęsiasi iki šiol, o susirėmimai pareikalavo jau dešimčių tūkstančių žmonių gyvybių[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/krzysztof-hepner-th7tw20de9s-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pokyčių netruks ir ateityje: nepriklausomybės siekia Bugenvilis, Donecko Liaudies Respublika, Naujoji Kaledonija, Bermudų salos</h2>
<p>Paskutinė naujoji valstybė į pasaulio šalių šeimą pridėta 2011 m., tačiau dabar, jau aibė kitų šalių laukia savo eilės tapti nepriklausomomis ir oficialiai pripažintomis. Vienos jų laisvės siekia jau ilgus metus, kitų istorija yra sunkiau apibrėžiama, o ateitis – pakibusi ant plauko.</p>
<p>Šiuo metu nepriklausomybės siekia <strong>Bugenvilis</strong>. Tai nedidelė, labiausiai į Rytus nutolusi Papua Naujosios Gvinėjos dalis. 2019 m. šiame autonominiame regione vyko referendumas, kurio metu 98 % gyventojų balsavo už atsiskyrimą. Nors tokius ambicingus siekius kiek pristabdė COVID-19 pandemija, artimiausi teritorijos planai yra būtent globalus šios potencialios naujos šalies pripažinimas[8].</p>
<p>Įdomu, kad nepriklausoma valstybe, bent teoriškai, gali tapti <strong>Donecko Liaudies Respublika</strong>. Nors tai Ukrainos dalis, ją kontroliuoja rusų separatistai. Prieš pradėdamas plataus masto karą Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Donecko Liaudies Respubliką nepriklausoma valstybe. Tačiau, priklausomai nuo to, kokia bus karo baigtis, tikėtinas scenarijus, kad teritorija bus tiesiog integruota į Rusiją.</p>
<p><strong>Naujoji Kaledonija </strong>yra užjūrio zona, priklausanti Prancūzijai. Ji taip pat siekia nepriklausomybės. 2018 m. čia vyko balsavimas, tačiau rezultatai nenudžiugino laisvės trokštančiųjų. 2020 m. vykęs referendumas ir vėl buvo palankus tiems, kurie nori likti Prancūzijos priklausomybėje. Tačiau šį kartą balsų persvara jau buvo ypač menka. 2022 m. turi įvykti dar vienas referendumas, o jo rezultatas gali garantuoti naujos valstybės susikūrimą.</p>
<p><strong>Bermudų salos</strong> yra viena iš egzotiškiausių pasaulio vietų, pačiame Atlanto vandenyno viduryje. Tačiau ši teritorija iš tiesų priklauso Jungtinei Karalystei. Sala jau kuris laikas siekia išsivaduoti nuo Britų Imperijos laikus menančių saitų, tačiau konkretesnio proveržio šiuo metu nėra. Tačiau tikėtina, jog jeigu Bermudų saloms iš tiesų pavyks atsiskirti nuo Jungtinės Karalystės, ši teritorija neprapuls: didžiąją dalį BVP čia sudaro visus metus aktyvus ir gyvybingas turizmo sektorius.</p>
