Įvyko priešinga reakcija
Į prabangųjį Šveicarijos kurortą Davosą po dvejų metų pertraukos vėl grįžusį Pasaulio ekonomikos forumą su protestais pasitiko tarptautinė labdaros organizacija „Oxfam“. Jos duomenimis, COVID-19 pandemija kas 30 valandų sukūrė po naują milijardierių, o dabar tokiu pat greičiu milijonas žmonių gali patekti į skurdą.
Per pandemiją nesnaudė ir Lietuvos turtuoliai: net ir įmonė, kuri dėl pandemijos apribojimų tarsi turėjo su savo turtais smukti gerokai žemyn, juos pasididino, o jos savininkas užkopė į milijardierių aukštumas ir puikuojasi turtingiausių Lietuvos žmonių trejetuke.
Tarptautinė labdaros organizacija teigė, kad atėjo laikas apmokestinti turtinguosius ir paremti tuos, kuriems sekasi sunkiau.
„Oxfam“ teigia, kad šiais metais net 263 milijonai žmonių paskęs didžiuliame skurde, po vieną milijoną kas 33 valandas, nes be COVID-19 sukeltų sunkumų dar ir sparčiai didėjanti infliacija padidino pragyvenimo išlaidas.
Palyginimui, pandemijos metu milijardieriais tapo 573 žmonės arba vienas kas 30 valandų.
Milijardieriai atvyksta į Davosą, kad švęstų neįtikėtiną savo turtų augimą, – sakoma „Oxfam“ vykdomosios direktorės Gabrielos Bucher pareiškime. – Paprasčiau tariant, pandemija ir įsibėgėjęs staigus maisto ir energijos kainų augimas jiems buvo gera dovana.
Tuo tarpu per dešimtmečius pasiekta pažanga kovojant su didžiuliu skurdu dabar yra priešinga, o milijonai žmonių susiduria su neįtikėtinu kainų kilimu ir kovoja tiesiog dėl išgyvenimo.“
Siūlo „solidarumo mokestį“
„Oxfam“ paragino įvesti vienkartinį „solidarumo mokestį“ už netikėtą milijardierių pandemiją, kad būtų remiami žmonės, susidūrę su sparčiai didėjančiomis kainomis, ir finansuojamas „teisingas ir tvarus atsigavimas“ po pandemijos.
Pranešime taip pat teigiama, kad atėjo laikas „nutraukti pelną iš krizės“ įvedant „laikiną perviršinio pelno mokestį“, kuris sudarytų 90 procentų netikėto didelių korporacijų pelno. „Oxfam“ pridūrė, kad metinis dviejų procentų turto mokestis milijonieriams ir penkių procentų milijardieriams galėtų uždirbti 2,52 trilijonus dolerių per metus.
Toks turto mokestis padėtų 2,3 milijardo žmonių išbristi iš skurdo, pagaminti pakankamai vakcinų pasauliui ir apmokėti visuotinę sveikatos priežiūrą skurdesnių šalių žmonėms. „Oxfam“ savo skaičiavimus grindė „Forbes“ milijardierių sąrašu ir Pasaulio banko duomenimis[1].
Auga ir Lietuvos milijonierių gretos
Tuo metu praėjusių metų pabaigoje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paviešino augantį Lietuvos milijonierių skaičių. O jis – įspūdingas.
2017 metais turėjome 430 deklaravusių daugiau nei milijoną eurų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų. 2020 metais tokių pridygo iki 500, na, o pernai metais tokių turėjome net 606. Štai tau ir sunkmetis su mirtinu virusu priešakyje. Kažkam krizė, o kažkam – naujos galimybės.
Taip pat vertas dėmesio ir prabangos prekių įsigijimo augimas. Štai naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, kurių vertė didesnė negu 100 000 eurų, vis daugėja.
Bankų ekonomistai suskubo vertinti, jog tai teigiamas reiškinys, kuris rodo viduriniosios klasės stiprėjimą. Kas ta mistinė vidurinioji klasė – neaišku, nes niekur nėra aiškaus apibrėžimo, kas tai per dalykas. Bet akivaizdu, jog 606 milijonieriai niekaip neįtelpa į tą Lietuvos viduriuką.
O tuo metu, kol milijonieriai ir toliau didina savo turtus, Lietuvoje kas penktas gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Tokių yra 20,9 proc. šalies gyventojų.
Lietuvos miestuose 2020 metais skurdo lygis siekė 18,3 proc., o kaimuose – 26,3 proc. Skurdo riba buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyventojui, 904 eurų – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus.
Dar yra išlikęs vienas toks gerovės valstybei nelabai tinkamas terminas – „absoliutus skurdas“.
2020 metais absoliutaus skurdo riba – 257 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Į šią kategoriją pateko net 140 000 Lietuvos piliečių, tai 5,1 proc. visų gyventojų (3,9 proc. miestuose ir 7,5 proc. kaimuose)[2].
Ir tai yra pusantrų metų senumo duomenys, kuriems šiokią tokią įtaką darė pandemija. O kas bus šiais metais, kai prisidės rekordinė infliacija ir karo pasekmės?
Lietuvos milijonieriaus portretas
Tačiau kol laukiame būsimos bauginančios statistikos, galime pažiūrėti, koks gi yra tas vidutinis Lietuvos milijonierius.
Tai – 56 m. amžiaus vyras, vis dar nuo tiesioginio savo įmonių valdymo neatsitraukęs verslininkas, kurio valdomas turtas sudaro 20 mln. eurų.
Tokį Lietuvos milijonieriaus portretą nupiešė kompanija „ Orion Securities“, atlikusi 500 turtingiausių Lietuvos žmonių analizę.
„Skirtingai nei senosiose Europos šalyse, kur apie pusė milijonierių turtą paveldėjo, absoliuti dauguma turtingiausių Lietuvos žmonių jį uždirbo savo sukurtame versle ir tik pastaraisiais metais pradėjo atsitraukinėti nuo tiesioginio įmonių valdymo.
Vieni parduoda verslus ar jų dalį plėstis nusiteikusiems konkurentams arba valdymą perleidžia vaikams. Pastaraisiais metais vis dažniau matome, kad verslus aktyviai perka profesionalūs valdytojai – privataus kapitalo fondai“, – sako „Orion Securities“ vadovas Alius Jakubėlis[3].
Viena vertus smagu, kad lietuviai yra darbštūs bei verslūs ir sugeba įkurti milijoninius verslus, kita vertus – kyla daug klausimų, kaip ir iš ko tie pinigai uždirbami. Kad ir, tarkim, ilgą laiką pirmoje Lietuvos milijonierių vietoje puikavęsis pagrindinis „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numa, kuriam be visų kitų įmonių priklauso ir vienas didžiausių šalies mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“. Įžūliai galima būtų sakyti, kad būtent mes, paprasti Lietuvos gyventojai, jam sunešėme tuos turtus.
Tiesa, praėjusių, 2021 metų statistika rodo, kad minėtas verslininkas prarado milijonierių lyderio pozicijas ir užleido jas kitam įmonių grupės „Girteka Logistics“ pagrindiniam akcininkui ir valdybos pirmininkui Mindaugui Railai.
49 metų verslininko valdomą logistikos imperijos turtą turtingiausių Lietuvos gyventojų sąrašą kasmet sudarantis žurnalas „Top“ įvertino 1,35 mlrd. eurų, o N. Numos turtas šiuo metu vertinamas 100 mln. eurų mažiau. Tai – didžiausia 2021 metų skelbiamo sąrašo staigmena.
Taip pat verta pastebėti, kad Lietuva jau turi nebe du, o tris milijardierius[4].
Atsirado trečias milijardierius
Kalbėdamas apie paskutiniųjų metų turtingiausių verslininkų sąrašo sudarymą, kaip vieną iš sensacijų žurnalo „Top“ leidėjas ir Alfa.lt vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius įvardijo trečiąjį Lietuvos milijardierių: „Gediminas Žiemelis, „Avia Solutions Group“ pagrindinis akcininkas, taip pat tapo milijardieriumi.
Žavu tai, kad jam pavyko milijardieriumi tapti tuo metu, kai aviacijos sektorius dėl COVID-19 problemų, pandemijos, apribotų kelionių buvo nepavydėtinoje padėtyje.
Jo turtas padidėjo. Tą rodo ir duomenys, ir buvo tikrai tokių objektyvių dalykų – jis pritraukė strateginį investuotoją ir buvo įvertinta kompanija ne tik mūsų, bet ir nepriklausomų tarptautinių vertintojų. Duomenys gana panašūs – tiek mūsų vertinimu, tiek tarptautiniu vertinimu.“
Žvelgdamas į kitus du šalies milijardierius ir paklaustas ar N. Numos turtas sumažėjo, kad jis užima antrąją vietą, ar tiesiog jį aplenkė M. Raila, turėdamas daugiau, O. Lukošius sakė:
„Aplenkė, turėdamas daugiau. Aišku, COVID-19 padariniai jaučiasi šitame 500-tuke ir bendras visų mūsų vertintų žmonių turtas padidėjo maždaug penkiais šimtais su trupučiu milijono eurų palyginti su 2020 metais. Bet jeigu lygintumėme dar kelerius metus prieš tai, padidėjimas buvo 4 mlrd. eurų. Aišku, statistika yra toks pavojingas dalykas, mes matome, atsirado naujas milijardierius, kas gerokai kilstelėjo viso 500-tuko vertę, bet daugybė verslininkų šiais metais, mūsų vertinimu, prarado šiek tiek savo turto“[5].
„Top“ surinkti duomenys rodo, kad pastarieji metai Lietuvos verslininkams buvo gerokai sunkesni nei 2020-ieji. Jei pernai daugiau nei pusės iš 500 turtingiausiųjų Lietuvos žmonių (291) turtas didėjo, tai 2021-aisiais turtą augino tik 210.
Kita vertus, tų, kurių turtas pernai sumažėjo, buvo beveik dvigubai daugiau nei 2020-aisiais – atitinkamai 166 ir 86.
