<h2>Vandenynai vis dar neapsaugoti tinkamais įstatymais</h2>
<p>Pasaulio lyderiai jau penktąjį kartą bando susitarti dėl veiksmų, kurių reikia imtis, norint išgelbėti vandenynus nuo per didelio jų išnaudojimo. Jungtinių tautų šalys tam susitinka Niujorke, kur bus aptariama bendra sutartis. Šį dokumentą JT derina jau 10 metų, tačiau iki šiol jis taip ir nebuvo pasirašytas.</p>
<p>Jei pasaulio lyderiams pagaliau pavyks susitarti, iki 2030 metų 30 % pasaulio vandenynų būtų įtraukta į saugomas teritorijas[1]. Tikimasi, jog tai padėtų apsaugoti jūrų gyvūniją nuo perteklinės žvejybos ir kitos žalingos žmonių veiklos.</p>
<p>Šiuo metu du trečdaliai pasaulio vandenynų yra laikomi tarptautiniais vandenimis. Tai reiškia, jog visos šalys turi teisę juose žvejoti, atlikti tyrimus ir gabenti laivus. Tačiau tik 1,2 % šių vandenų yra saugomi nuo žalingos veiklos. Dėl to kyla pavojus, jog nesaugomose vietose esanti biologinė įvairovė smarkiai kentės nuo didėjančios klimato kaitos, laivybos ir perteklinės žvejybos.</p>
<p>Pasaulio gamtos fondo generalinis direktorius Marco Lambertini sakė[2]:</p>
<blockquote>
<p>„Atviros jūros įkūnija visuomenės tragediją. Kadangi jos niekam nepriklauso, su jomis buvo elgiamasi beatodairiškai ir nebaudžiamai. Mums reikalingas bendras mūsų vandenynų valdymo mechanizmas, siekiant užtikrinti, kad niekieno vandenys taptų visų vandenimis – ir visų atsakomybė.“</p>
</blockquote>
<h2>Vandenynų ekosistema kenčia nuo besaikės žvejybos ir kitos žmonių veiklos</h2>
<p>Iš tiesų vandenynų ekosistema yra taip menkai dokumentuota, jog gamtosaugininkai mano, kad kai kurie organizmai ar augalai gali išnykti jų net nespėjus aptikti. Šiais metais paskelbti ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos finansuojami tyrimai parodė, kad 10–15 % jūrų rūšių jau gresia išnykimas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ocean_life_is_discreasing.jpg" alt="" /></p>
<p>Awa Traoré, „Greenpeace Africa“ kovotoja už vandenynus sakė, kad per tą laiką, kol šalys niekaip nesutarė dėl sutarties sąlygų, smarkiai nukentėjo jūrų gyvūnija. Ji teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Čia, Vakarų Afrikoje, jau matėme, kad žuvų ištekliai labai išeikvojami pramoninių žvejybos laivų, dažnai iš Europos, ir tai jau kenkia pragyvenimo šaltiniams ir maisto užtikrinimui visame regione. Bet koks tolesnis delsimas būtų spjūvis į veidą visiems, kurie tiki, kad politiniai lyderiai laikosi savo pažadų. Delegatai turi vykdyti savo vyriausybių įsipareigojimus ir dabar užbaigti plataus užmojo pasaulinę vandenynų sutartį.“</p>
</blockquote>
<p>Jei pavyktų pasirašyti bendrą sutartį, dalis pasaulio vandenynų būtų įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą. Tokiu atveju komercinė veikla būtų leidžiama tik nuodugniai įvertinus poveikį aplinkai.</p>
<p>Komercinei veiklai priskiriama ir giliavandenė kasyba. Jos metu iš jūros dugno, maždaug 200 metrų ar didesniame gylyje, paimami mineralai. Tarp mineralų būna kobalto, kuris naudojamas elektronikai, tačiau šis procesas taip pat gali būti toksiškas jūrų gyvūnijai. Šiais metais buvo sudaryta net 31 sutartis dėl naudingųjų iškasenų tyrinėjimo giliavandenėje jūroje.</p>
<h2>Dabartinės diskusijos turi būti užbaigtos rugpjūčio 26 dieną</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/oceans_has_no_legal_protection.jpg" alt="" /></p>
<p>JT šalys taip pat siekia, jog į sutartį būtų įtrauktos priemonės, sudarančios vienodesnę prieigą prie jūrų genetinių išteklių (MGR) besivystančioms ir neturinčioms išėjimo į jūrą šalims. MGR yra biologinės medžiagos, gaunamos iš vandenyno augalų ir gyvūnų, kurios gali būti naudingos visuomenei. Pavyzdžiui, jos gali būti panaudojamos gaminant vaistus, įvairiems pramoniniams procesams ar paprasčiausiai kaip maistas.</p>
<p>Tačiau iki šiol šalių lyderiams vis nepavyko susitarti ir pagaliau padėti parašus po šia svarbia sutartimi. Jos pasirašymą vilkino ne tik nesutarimai dėl sutarties teisinių punktų, bet ir koronaviruso pandemija, nes šalys negalėjo dažnai susitikti.</p>
<p>Šalių lyderiai yra numatę, jog penktasis diskusijų susitikimas, kuris truks iki rugpjūčio 26 dienos, privalo būti paskutinis. Valstybės turi pilnai susitarti dėl visus tenkinančių sutarties sąlygų ir pagaliau pasirašyti ilgai delstą dokumentą iki šių metų pabaigos.</p>
<p>Jei visgi taip nenutiktų, planuojama kuo greičiau pratęsti derybas, nes būtina užtikrinti vandenynų išsaugojimą ir tvarų jų naudojimą. Tai svarbu ne tik dėl vandenynų biologinės įvairovės puoselėjimo, bet ir dėl pačių žmonių, kadangi daugelis smarkiai priklauso nuo vandenynų dėl maisto, gaunamų pajamų ar tiesiog tai yra laisvalaikio praleidimo vieta.</p>
