<h2>Konspiracija tampa realybe?</h2>
<p>2022-ųjų kovo 29–30 dienomis Dubajuje vyko Pasaulio vyriausybių vadovų susitikimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 4000 įtakingiausių pasaulio asmenų iš 190 šalių.</p>
<p>Čia susirinko ir vyriausybių lyderiai, ir tarptautinių organizacijų vadovai bei tarptautiniai ekspertai.</p>
<p>Kviestiniai svečiai pristatė naujas idėjas ir ideologijos, apimančias įvairias specializacijos sritis: nuo politikos, iki socialinių aktualijų bei finansų.</p>
<p>Būtent finansams ir jų svarbai, o kartu ir su finansais susijusiai bendrai pasaulio tvarkai buvo skiriamas ypač didelis dėmesys.</p>
<p>Pasaulio galingieji atskleidė kai kuriuos ligi šiol konspiracinėmis teorijomis laikytus planus, o ekspertai atvirai kvestionavo tokių idėjų validumą.</p>
<p>Stebint finansines tendencijas galima nesunkiai įžvelgti skaitmeninės valiutos įtakos augimą. Tačiau kalbos apie valdžios kontrolę, pasitelkiant būtent skaitmeninę valiutą, taip pat garsėja.</p>
<p>Skaitmeninė valiuta leidžia pasauliniu mastu galutinai kontroliuoti vienos pasaulinės vyriausybės arba Vakarų kolektyvinių vyriausybių sistemų, galinčių nustatyti vertę, veiklą.</p>
<blockquote>
<p>Dėl to, bijoma, kad tai taps įtakingiausiu mechanizmu, turinčiu didžiulę įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimui. Tokios kalbos yra slopinamos, teigiant jog skaitmeniniai finansai įgalina žmones ir skatina finansinę laisvę[1]. Tačiau, galimas rizikas nuslėpti tampa vis sunkiau.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/maxim-hopman-fixlqxahcfk-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skaitmeninė valiuta sukuria iliuziją apie nepriklausomybę</h2>
<p>Skaitmeninės valiutos ir skaitmeninės tapatybės diegimas nėra sąmokslo teorija. Kiekvienas matome, kokia didelė dalis gyvenimo persikelia į skaitmeninę erdvę.</p>
<p>Dubajuje vykusiame Pasaulio vyriausybių vadovų susitikime pranešimą skaičiusi žymi JAV ekonomistė Pippa Malmgren atskleidė įdomių faktų.</p>
<p>Ekspertė prakalbo, kad šiandienos pasaulis yra ant esminių pokyčių slenksčio.</p>
<blockquote>
<p>„Pasakysiu drąsiai – netrukus atsisakysime tradicinės pinigų ir apskaitos sistemos bei įvesime naują. Naująja apskaita mes jau vadiname blokų grandinės principą", – Pasaulio vyriausybių vadovų susitikime kalbėjo P. Malmgren[2].</p>
</blockquote>
<p class="p1">Ekonomikos ekspertė teigia, kad netrukus visi ekonominiai sandoriai bus atidžiai sekami, o tai gali kelti atitinkamus iššūkius. Juks valstybių vadovų ir piliečių galios pusiausvyra pastaraisiais metais ir taip balansuoja ties itin įtempta riba.</p>
<p class="p1">Dėl to, būtini tam tikri saugumo garantai.</p>
<blockquote>
<p class="p1">„Mano nuomone, jei ketiname turėti skaitmeninę valiutą, mums reikės skaitmeninių žmogaus teisių konstitucijos", – teigia ekspertė.</p>
</blockquote>
<p class="p1">P. Malmgren taip pat teigia, kad visuomenėje vyrauja neteisinga nuostata, jog skaitmeniniai pinigai yra privatūs pinigai. Pažymima, kad didžiosioms pasaulio ekonomikoms pasiūlant savo skaitmeninės valiutos atitikmenis, tokie pinigai tampa piliečių kontrolės įrankiu.</p>
<h2 class="p1">Pasaulinė finansų ateitis – nenuspėjama</h2>
<p>Skaitmeninės valiutos šiandien jau nėra naujiena. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama ir apie centrinių bankų pristatomų skaitmeninės valiutos vienetų įsigalėjimą. </p>
<p>Nors šiuo metu daugelyje šalių vienintelė visuomenei prieinama centrinio banko pinigų rūšis yra fiziniai banknotai, pastaraisiais metais susidomėjimas skaitmeniniu tokios valiutos atitikmeniu auga.</p>
<p>Šiuo metu bent 87 šalys svarsto galimybę išleisti savąją centrinio banko skaitmenizuotos valiutos versiją.</p>
<p>Visiškai neseniai, 2022 m. vasarį, Indijos finansų ministerija paskelbė, kad Indijos rezervų bankas (IRB) 2022–2023 finansiniais metais pristatys skaitmeninę rupiją.</p>
<blockquote>
<p>Jei toks planas iš tiesų bus įgyvendintas, Indija taps viena iš didžiausių ekonomikų, išleidusių savo skaitmeninę valiutą[3].</p>
<p>Rusija taip pat turi planų įvesti skaitmeninį rublį. Apie tai Rusijos bankas paskelbė dar 2017 m. </p>
</blockquote>
<p>Tuomet teigta, kad tokia naujovė leistų centriniam bankui sumažinti mokėjimo paslaugų kainą, skatintų finansines paslaugas teikiančių įstaigų konkurenciją, sumažintų Rusijos priklausomybę nuo JAV dolerio.</p>
<p>Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Rusija šiais metais pradėjo karą Ukrainoje ir sulaukė milžiniško Vakarų sankcijų paketo, nėra aišku, kada šalies planai žengti į skaitmenizuotą finansų pasaulį taps realybe.</p>
<p>Analogiškų planų pristatyti centrinio banko skaitmenizuotą valiutą turi ir JAV. Federalinis rezervų bankas jau yra išreiškęs susidomėjimą tokia valiuta.</p>
<p>Viešai teigiama, kad skaitmeninis doleris teiktų piliečiams, įmonėms ir valstybės ekonomikai milžinišką naudą ir visokeriopai pakeistų dabartinius finansinių paslaugų teikimo metodus. </p>
<p>Centrinio banko skaitmeninė valiuta jau veikia Bahamuose, Nigerijoje, Antigvoje ir Barbudoje, Dominikos Respublikoje, Grenadoje, Sent Kitse ir Nevise, Sent Vinsente ir Grenadinuose, Sent Lusijoje ir Monserate[4].</p>
<h2>Lietuvoje griežtins atsiskaitymus grynaisiais</h2>
<blockquote>
<p>Nors Lietuva kol kas neturi konkrečios vizijos apie skaitmeninę valiutą, tačiau jau rengiasi tam tikriems pokyčiams. Pavyzdžiui, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuo šių metų lapkričio sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais, jei jie viršija 3 tūkst. eurų[5].</p>
</blockquote>
<p>Šis reikalavimas būtų taikomas visiems sandoriams – tiek įmonių, tiek gyventojų.</p>
<p>Nors dalis politikų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų teigia, kad toks sprendimas didintų finansinį skaidrumą, suvokiama, kad šie ribojimai tampa naujosios pasaulinės finansų tvarkos dalimi.</p>
<p>Dalis Europos Sąjungos (ES) valstybių jau riboja atsiskaitymus grynaisiais. Ispanijoje nustatyta 2,5 tūkst. eurų riba, Rumunijoje – 2,26 tūkst. eurų, Italijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje – 1 tūkst. eurų, o Graikijoje – tik 500 eurų.</p>
