Davose aptariami didžiausi ekonominiai ir geopolitiniai iššūkiai
Sausio 16 d. Šveicarijoje prasidėjo Pasaulio ekonomikos forumo renginiai, subūrę daugybę politikos ir verslo elito. Šį kartą į Šveicariją atvyko daugiau kaip 2 700 politikos ir verslo sričių vadovų iš maždaug 130 šalių, įskaitant 52 valstybių ir vyriausybių vadovus. Davose vieši ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Šiųmečio, jau 53-iojo metinio susitikimo tema – „Bendradarbiavimas susiskaldžiusiame pasaulyje“ – kaip niekada atitinkanti šiandienos aktualijas.
Įtemptu ekonomikos ir geopolitikos laikotarpiu pasaulio galingieji turi atsakyti į ne vieną svarbų klausimą: nuo to, kaip kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje, iki pasirengimo niūriam, tačiau realiam globalios recesijos scenarijui.
Ekonomistai pateikia niūrias prognozes dėl infliacijos ir recesijos
Praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, pasaulio, o ypač Europos ekonomika išgyveno sukrėtimą. Situaciją pablogino Rusijai periodiškai pritaikomi vis nauji sankcijų paketai, gresianti maisto krizė, įtampa dėl energijos išteklių. Karui tęsiantis, ekonomistai vis dažniau akcentavo neregėtai augančią infliacija ir ėmė vis garsiau užsiminti apie gresiančią recesiją.
Pasaulio ekonomikos forumo apklausti privataus ir viešo sektorių ekonomistai dabar jau atvirai kalba apie patį juodžiausią scenarijų: net du trečdaliai apklaustųjų teigė, kad šiais metais tikisi pasaulinės recesijos, o dar apie 18 proc. mano, kad ji yra „labai tikėtina“. Apie recesijos neišvengiamybę manančiųjų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai nuo paskutinės apklausos 2022 m. rugsėjį[1].
Kaip pažymi Pasaulio ekonomikos forumo vykdomoji direktorė Saadia Zahidi, dabartinė didelė infliacija, mažas augimas, didelės skolos ir didelis susiskaidymas mažina paskatas investicijoms, kurių reikia, kad vėl prasidėtų augimas ir pakiltų pažeidžiamiausių pasaulio gyventojų pragyvenimo lygis.
Atsižvelgiant į tokias niūrias prognozes ir esamą dabartinę situaciją, dar praėjusią savaitę Pasaulio bankas sumažino 2023 m. ekonomikos augimo prognozes ir paskelbė, kad pasaulio ekonomika „pavojingai priartėjo prie recesijos ribos“.
Negana to, jeigu sumažintos nuo 3 proc. iki 1,7 proc. ekonomikos augimo prognozės pasitvirtins, tai bus trečias silpniausias augimo tempas per beveik tris dešimtmečius po 2009 m. ir 2020 m. ekonomikos nuosmukių. Dar anksčiau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė panašią prognozę, kurioje teigiama, jog jei įvyktų pasaulinė recesija, tai būtų pirmas kartas nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio, kai per tą patį dešimtmetį įvyko du pasauliniai ekonomikos nuosmukiai[2].
O ekspertai būtent tokią prognozę ir pagrindžia. Šiuo metu didelę dalį problemų kelia daugelyje šalių fiksuojama aukšta infliacija. Vis dėlto, Pasaulio ekonomikos forumo atliktoje apklausoje išreikšti dideli regioniniai skirtumai: tik 5 proc. ekspertų infliacijos augimo tikisi Kinijoje ir net iki 57 proc. – Europoje[3].
Pasaulinių kompanijų vadovai kalba apie ekonomikos lėtėjimą
Pirmadienį Davose paskelbta buvo ir „PwC“ vadovų požiūrio apklausa, kuri pasirodė esanti niūriausia per daugiau nei dešimtmetį[4]. „PwC“ apklausoje apklausti 4 410 vadovai, kurių nuomonės parodė, kad 73 proc. respondentų tiki, jog per ateinančius dvylika mėnesių pasaulio ekonomikos augimas mažės.
Vienintelė pozityvi įžvalga ta, kad vadovai teigia, jog neplanuoja smarkiai mažinti darbuotojų skaičiaus: maždaug 60 proc. respondentų neketina mažinti darbuotojų skaičiaus, o 80 proc. neketina mažinti atlyginimų.
„Niūrios vadovų prognozės yra pesimistiškiausios vadovų nuomonės dėl pasaulio ekonomikos augimo nuo tada, kai prieš dvylika metų pradėjome užduoti šį klausimą, ir gerokai skiriasi nuo optimistinių 2021 ir 2022 m. prognozių, kai daugiau nei du trečdaliai manė, kad ekonomikos augimas pagerės“, – teigiama „PwC“ pranešime spaudai.
Be to, didžiausių pasaulio kompanijų vadovų apklausa rodo ir tai, kad įmonėms, kurioms 2022 m. sekėsi gerai, ateinantys metai greičiausiai bus sunkesni. O beveik 40 proc. iš daugiau nei 4 400 apklaustų įmonių vadovų teigė, kad jų įmonės ateinantį dešimtmetį nebus ekonomiškai gyvybingos, jei sparčiau nevykdys inovacijų ir transformacijų.
Karas Ukrainoje – viena iš esminių temų Davose
Karui Ukrainoje tęsiantis, pasaulio lyderiai neabejotinai diskutuoja, kaip gi būtų galima išspręsti šį konfliktą ir kaip Ukrainai suteikti kuo daugiau būtinos pagalbos. Į Pasaulio ekonomikos forumo svečius, kaip numatyta, turėtų kreiptis pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris savo pirmadienio naktiniame kreipimesi sakė, kad „Ukraina bus išgirsta pasauliniu mastu svarbioje platformoje“ ir pridūrė, kad šią savaitę užsienio politikos derybos bus aktyvesnės.
Ukrainos prezidento teigimu, šios savaitės pabaigoje JAV karinėje bazėje Ramšteine, Vokietijoje, planuojama surengti eilinį Ukrainos sąjungininkų susitikimą. Jame dalyvaus 40 valstybių koalicija, vadinamą „Ukrainos gynybos ryšių grupė“, kurią po Rusijos invazijos sukūrė Gynybos departamentas, kad būtų atsižvelgta į Ukrainos poreikius ir prašymus.
O tuo tarpu pačioje Šveicarijoje, Davose šiuo metu vieši tiek Kijevo meras Vitalijus Kličko, tiek ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska[5].
Ukrainos atstovų ir Pasaulio ekonomikos forumo lyderių susitikimas vyksta tuo metu, kai Maskva ir Minskas pradėjo bendras karines pratybas, dėl kurių Vakarai baiminasi ir įžvelgia grėsmę, jog gali būti pradėta Ukrainos ataka iš Baltarusijos teritorijos.
Šia tema Pasaulio ekonomikos forume pasisakė ir Baltarusijos opozicijos lyderė tremtyje Sviatlana Cichanouskaja[6]. Jos nuomone, pratybomis siekiama įbauginti Baltarusijos žmones dėl karo galimybės ir priversti prezidentą Aleksandrą Lukašenką sudaryti įspūdį, jog jis daro viską, kad išvengtų konflikto.
S. Cichanouskajos teigimu, kitas tikslas – grasinti ukrainiečiams, atitraukti jų dėmesį ir nukreipti jų karių dėmesį nuo rytinės šalies dalies į šiaurines sienas. Vis dėlto, opozicijos lyderė nėra tikra, ar sausumos ataka yra reali.
„Abejoju, ar galima ataka gali būti įvykdyta sausumoje, tačiau raketos iš Baltarusijos teritorijos gali būti paleistos bet kurią akimirką. Putinas žino, kad Baltarusijos karių dalyvavimas gali sukelti neprognozuojamų pasekmių“, – sako ji.
Baltarusijos valdžia sako, kad pratybos yra gynybinės ir skelbia, kad šalis nesirengia aktyviai įsitraukti į Ukrainos-Rusijos karą. Tuo tarpu Kremlius neigia, kad spaudžia A. Lukašenką imtis aktyvesnio vaidmens konflikte Ukrainoje.
Baltarusijos opozicijos lyderė savo įžvalgomis pasidalino drauge su regiono kolegomis iš Lenkijos, Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos. Diskusijos metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pabrėžė, kad jeigu Vakarų šalys ir toliau siųs Ukrainai daug modernios karinės įrangos, ukrainiečiai turės potencialo sustabdyti Rusiją.
Tuo tarpu Lietuvos vadovas G. Nausėda pažymėjo, kad nors karas tęsiasi jau beveik metus, Ukrainos rėmimas visomis priemonėmis išlieka esminis[7].
Rusija į Ukrainą pasiųs karius-robotus
Kalbos apie tęstinę paramą Ukrainai tampa ypač svarbios atsižvelgiant į pranešimus, jog Rusija į kovos lauką Ukainoje ketina siųsti autonominius kovos robotus „Marker“, kurie, naudodami dirbtinio intelekto technologiją, gali nustatyti taikinius ir juos atakuoti.
Dmitrijus Rogozinas „Telegram“ kanale skelbė, kad robotai išgyvens savo „karo krikštą“ Donbase ir pridėjo, kad „Marker“ koviniai robotai veikia autonomiškai, patys nustatydami taikinių buvimo vietą ir galėdami apšaudyti priešą.
Rusijos valstybinė žiniasklaida apie galutinius „Marker“ kūrimo etapus pranešė dar praėjusią vasarą, o kūrėjai tuomet patvirtino, kad robotai bus perduoti Rusijos gynybos ministerijai.
Anksčiau Rusijos pažangių mokslinių tyrimų projektų fondo, Nacionalinio technologijų ir pagrindinių robotikos elementų vystymo centro vadovas Olegas Martyanovas teigė, kad robotai gali pataikyti į skriejančius diskus iš Kalašnikovo kulkosvaidžio daug greičiau nei žmonės.
Tuomet taip pat buvo atskleista, kad kovinis robotas sugeba atskirti civilius gyventojus nuo kariškių ir nusitaikyti į tuos, kurie kelia „tiesioginę grėsmę“[8].
