<h2>Vieniems tik lašas jūroje, kitiems – gyvybės ir mirties klausimas</h2>
<p>Daugiau nei 710 milijonų pasaulio gyventojų gyvena skurde[1]. Tokius, nuolat augančius skaičius išvystume jei įsijungtume gyvu laiku skurdą fiksuojantį puslapį. Didžioji dalis skurstančiųjų gyvena 5-iose šalyse: Indijoje, Nigerijoje, Demokratinėje Kongo Respublikoje, Etiopijoje ir Bangladaše. Maždaug 8% mūsų visatos populiacijos gyvena už 2 ar mažiau dolerių per dieną. Daugeliui mūsų, jaukiai sėdintiems savo namuose prie sotaus pietų stalo tokia realybė yra pernelyg tolima, kad būtų suvokiama.</p>
<p>Bene svarbiausia skurdo varomoji jėga yra nelygybė. Tai šiandien dažnai į visas puses mėtomas žodis, kuris šiuo atveju interpretuojamas paprastai: tam, kad būtų galima išbristi iš skurdo ir bado liūno, visi žmonės privalo turėti vienodas galimybes prisidėti prie sprendimo priėmimo procesų. Deja, bet dažnu atveju tai nėra įmanoma. Tam trukdo ir lytis, ir skirtingos kastos, gentys, rasės. Žmonės neturi jokios galimybės pakeisti savo gyvenimo ir taip įsisuka skurdo, o tada ir bado ratas.</p>
<p>Ne mažiau svarbus veiksnys neleidžiantis efektingai kovoti su skurdu yra ir konfliktų aspektas. Kariniai konfliktai visiškai sustabdo visuomenės gyvenimą, skatina emigraciją, daliai tiesiog privalu palikti savo namus taip kaip stovi. Šiuo atveju pažvelgti galima į situaciją Sirijoje: per daugiau nei 10 metų trunkantį konfliktą, Sirijos vidurinė klasė visiškai sunyko ir net 80% žmonių dabar gyvena žemiau skurdo ribos[2].</p>
<p>Be abejonės, prie bado prisideda ir elementari geriamojo vandens stoka. Šiuo metu, pasaulyje daugiau nei 2 milijardai žmonių neturi prieigos prie geriamojo vandens. Užterštas vanduo gali sukelti daugybę ligų, trukdo elementarios higienos palaikymą, kas itin aktualu moterims bei mergaitės menstruacijų metu. Plinta ligos, žmonės negali dirbti ir uždirbti net ir kelių dolerių, o ligoti, nebepajėgia pasirūpinti maistu sau ir savo šeimai.</p>
<p>Tokios problemos atrodo taip įsisenėjusios, jog sunku patikėti, kad kada nors gali būti išspręstos. Tačiau, ką pasakytumėte, jei paaiškėtų, kad badas ir skurdas galėtų būti pažabotas? Iš tiesų, mažiau nei procentas pasaulio turtingiausiųjų – Elono Musko, Jeffo Bezoso ar kitų milijardierių turto dalies arba tiksliau, vos 0, 36 % jos, gali išgelbėti net 42 milijonus žmonių nuo bado.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ilyass-seddoug-06w8rxgszf0-unsplash.jpg" alt="Jungtinės Tautos" /></p>
<h2>Krizių akivaizdoje turtuoliai ir toliau pelnosi</h2>
<p>Pasaulinis bado lygis 2020-ais pasiekė rekordinius skaičius: tokių nebuvo matyta per pastaruosius 15 metų. Dabar kovojama ne tik su skurdu, maisto trūkumu, bet ir klimato kaita bei COVID-19 sukelta krize. Pagal „Bloomberg“ skaičiavimus, E. Musko turtas dabar prilyginamas beveik 289 milijardų JAV dolerių: tokia milžiniška suma menkai apmažėtų, jei 2% būtų paaukojami kovai su badu: situacija dalyje pačių karščiausių pasaulio taškų būtų suvaldyta.</p>
<p>Juk dabartinė situacija turtingiausius palietė menkai. Per pastaruosius metus patys turtingiausi 400 pasaulio milijardierių savo pajamas išaugino daugiau nei 1,8 trilijonų JAV dolerių[3]. Visiškai priešingi veiksmai vyksta didelėje dalyje pasaulio. Šiuo metu situacija itin įtempta Afganistane: bent trupinėlis 1% pasaulio turtingųjų pajamų galėtų padaryti didžiulę teigiamą įtaką. Daugiau nei 22,8 milijonai gyvenančių Afganistane sparčiai eina humanitarinės krizės link. Trūksta tiek darbo, tiek elementaraus geriamo vandens, tačiau daugiausia dėmesio šaliai skiria nevyriausybinės organizacijos, kurios, deja, bet ne visada gali pasigirti neišsenkamais finansiniais resursais.</p>
<p>Tiesa, į Jungtinių Tautų teiginius apie milijardierių potencialą kovoje su pasauliniu badu sureagavo ir pats E. Muskas. Jis teigia esantis pasiruošęs parduoti „Teslos“ akcijas, jei Jungtinės Tautos įrodys, kad dalis pajamų išspręs maisto trūkumo problemą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/austin-ramsey-9x3dmoem64k-unsplash-1.jpg" alt="Tesla" /></p>
<h2>Ateityje – tik blogiau</h2>
<p>Dabar gali atrodyti, kad bene visų esamų ir būsimų žmonijos problemų priežastis yra klimato kaita. Mokslininkai spekuliuoja, kad ateityje pasirodys baisios sausros, kurios stipriai pakenks maisto produkcijai, o kylanti temperatūra leis plisti maliarijai ir cholerai[4]. Teigiama, kad vis labiau nevaldomi vabzdžių spiečiai Afrikoje ar uraganai Azijoje visiškai sujauks žmonių gyvenimus, sugriaus įprastą veiklos rimtą, neleis žmonėms dirbti. Taip žmonės nebegalės užtikrinti savo šeimai pragyvenimo, bus atsiduriama ties bado riba[5].</p>
<p>Kad ir kaip Jungtinės Tautos skatintų savo „Zero Hunger“ projektą, jau dabar aišku, kad iki 2030-ųjų bado išnaikinti tikrai nepavyks. Kol kas nesimato, jokių teigiamų pokyčių, greičiau situacija tik blogėja[6]. Dabar jau akivaizdu ir tai, kad net 47 pasaulio valstybės neturi šansų susidoroti su badu iki 2030-ųjų, nors iš esmės, pralaimi visas pasaulis. Akivaizdu, kad kol visi galintys nesurems pečių, problema nebus išspręsta.</p>
