<h2>Paskelbta pesimistinė artimiausio laikotarpio prognozė</h2>
<p>Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) šią savaitę paskelbė pesimistinę artimiausio laikotarpio ekonomikos prognozę.</p>
<p>Remiantis EBPO surinktais duomenimis ir analize, Rusijos karas Ukrainoje ir Kinijos „nulinė COVID-19" politika šiais metais ir toliau skatins sparčią infliaciją, o kartu stabdys ir pasaulio ekonomikos augimą.</p>
<p>Dėl to EBPO sumažino pasaulio ekonomikos augimo 2022 metų prognozę nuo 4,5 % iki 3 %, tuo tarpu infliacijos – padidino dukart, iki apytikriai 9 %[1].</p>
<p>Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (IMF) pastarosiomis savaitėmis taip pat nepateikė jokių optimistinių scenarijų.</p>
<p>Pasaulio bankas prognozuoja, kad globalios ekonomikos augimas sumažės nuo 5,7 proc. 2021 metais, iki 2,9 proc. 2022 metais. Tai reiškia, kad ekonomikos augimas bus 4,1 proc. mažesnis nei prognozuota šių metų pradžioje.</p>
<p>Tuo tarpu Tarptautinis valiutos fondas (IMF) numatė, kad pasaulinės ekonomikos augimas sulėtės nuo numatyto 6,1 proc. 2021 metais, iki 3,6 proc. 2022 ir 2023 metais. Tai yra 0,8 ir 0,2 procentinio punkto mažiau, negu prognozuota sausio mėnesį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jose-martin-ramirez-carrasco-45sjajsjarq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ekonominė krizė, kokios nematėme jau seniai</h2>
<p>Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) yra tarpvyriausybinė organizacija, kuriai priklauso 38 šalys narės, o dauguma jų yra didžiosios pasaulio ekonomikos.</p>
<p>Pavyzdžiui, 2017 m. duomenimis, EBPO šalys narės kartu sudarė 62,2 proc. pasaulio nominaliojo BVP[2]. Taigi, EBPO yra ypač įtakinga organizacija, kurios prognozės kiekvienais metais yra laukiamos ir vertinamos.</p>
<p>Todėl pačios paskutinės EBPO įžvalgos neraminti gali net pačius didžiausius optimistus.</p>
<blockquote>
<p>Dabar EBPO prognozuoja, kad 2022 m. pasaulio ekonomikos augimas sieks tik 3 proc. Tuo tarpu praėjusį gruodį prognozuotas 4,5 proc. augimas.</p>
</blockquote>
<p>Taip pat prognozuojama, kad 2023 m. pasaulio ekonomika dar labiau sulėtės ir augs tik 2,8 proc. </p>
<p>Neraminti turėtų ir infliacija. Manoma, kad EBPO šalyse narėse, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir daugumą kitų stiprių pasaulio ekonomikų, infliacija pasieks 8,8 proc., o tai yra beveik dvigubai daugiau nei ankstesniais skaičiavimais. </p>
<p>EBPO įspėja, kad didelės kainos, įskaitant sparčiai augančias maisto ir energijos sąnaudas, labiausiai paveiks mažas pajamas gaunančias šalis.</p>
<blockquote>
<p>„Rusijos pradėtas karas iš tiesų daro didelę žalą pasaulio ekonomikai. Pasaulio ekonomikos augimas bus gerokai mažesnis, o infliacija didesnė ir pastovesnė. Karas iš tiesų sukelia šoko bangas iki pat Afrikos ir Artimųjų Rytų, gali sukelti badą, gali sukelti socialinius neramumus ir politinę sumaištį", – situaciją komentuoja EBPO generalinis sekretorius Mathias Cormannas.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, EBPO neprognozuoja recesijos. Skirtingai nei Pasaulio bankas, EBPO įžvelgia tik nedidelę galimybę, jog susidursime ir su stagfliacija[3].</p>
<h2>Pasaulio bankas įspėjo dėl stagfliacijos rizikos</h2>
<p>Birželio 7 d. savo globalios ekonomikos prognozę pateikė ir Pasaulio bankas, kurio ataskaitoje teigiama, kad Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimą, o tai gali iššaukti infliaciją[4].</p>
<blockquote>
<p>Pasaulio banko ataskaitoje pažymima, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių didėja stagfliacijos rizika, galinti turėti žalingų padarinių tiek vidutines, tiek mažas pajamas gaunančioms šalims.</p>
</blockquote>
<p>Pasaulio banko duomenimis, globalios ekonomikos augimas sumažės nuo 5,7 proc. 2021 metais, iki 2,9 proc. 2022 metais.</p>
<p>Numatoma, kad 2023–2024 m. jis svyruos ties panašia riba, nes karas Ukrainoje artimiausiu metu, tikėtina, nebus nutrauktas.</p>
<p>Tai reiškia, kad dėl pandemijos ir karo besivystančių šalių pajamos vienam gyventojui šiais metais bus beveik 5 proc. mažesnės nei prieš pandemiją.</p>
<p>Pasaulio banko prezidentas Deividas Malpasas teigia, kad karas Ukrainoje, karantinas Kinijoje, tiekimo grandinės sutrikimai ir stagfliacijos rizika kenkia ekonomikos augimui.</p>
<blockquote>
<p>„Daugelyje šalių bus sunku išvengti recesijos. Rinkos žvelgia į ateitį, todėl būtina skubiai skatinti gamybą ir vengti prekybos apribojimų. Reikia keisti fiskalinę, pinigų, klimato ir skolos politiką, kad būtų galima kovoti su neteisingu kapitalo paskirstymu ir nelygybe," – teigia D. Malpasas.</p>
</blockquote>
<p>Pasaulio banko birželio mėnesio ataskaitoje pirmą kartą sistemingai vertinama ir stagfliacijos rizika. Dabartinė situacija yra lyginama su XX a. septintojo dešimtmečio stagfliacija. </p>
<p>Galima prisiminti, kad atsigaunant po XX a. septintojo dešimtmečio stagfliacijos reikėjo smarkiai padidinti palūkanų normas pagrindinėse išsivysčiusios ekonomikos šalyse, o tai suvaidino svarbų vaidmenį sukeliant virtinę finansų krizių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse.</p>
<p>Pasaulio banko ataskaitoje pabrėžiama, kad būtent dabar reikia imtis ryžtingų pasaulinės ir nacionalinės politikos veiksmų, kad būtų išvengta skaudžiausių karo Ukrainoje padarinių pasaulio ekonomikai.</p>
<p>Valstybių lyderiai raginami susilaikyti nuo iškreipiančios politikos veiksmų, pavyzdžiui, kainų kontrolės, subsidijų ir eksporto draudimų, kurie galėtų dar labiau pabloginti pastaruoju metu išaugusias žaliavų kainas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ibrahim-boran-r0zrjwhew2g-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Gerų žinių neturi ir Tarptautinis valiutos fondas</h2>
<p>Prieš keletą savaičių savo prognozėmis dėl globalios ekonominės ateities pasidalijo ir Tarptautinis valiutos fondas (IMF). Organizacija kitą mėnesį žada dar labiau sumažinti 2022 m. pasaulio ekonomikos augimo prognozę, o tai būtų jau trečias prognozių mažinimas šiais metais[5].</p>
<p>Balandžio mėnesį Tarptautinis valiutos fondas jau buvo sumažinęs pasaulio ekonomikos augimo prognozę beveik visu procentiniu punktu, iki 3,6 % 2022 ir 2023 metams.</p>
<p>Fondo atstovas spaudai Gerry Rice'as teigia, kad pagal bendrą perspektyvą vis dar numatomas globalus ekonomikos augimas, nors ir lėtesnis. Tačiau pažymima, kad kai kurioms šalims gali grėsti recesija.</p>
<p>Akivaizdu, kad pasaulio ekonomikos ekspertai neturi gerų žinių, o tai reiškia, kad eiliniai piliečiai bus priversti labiau susiveržti diržus ir plačiau atverti pinigines.</p>
