<h2>Viruso atmainos, galimai kilusios dėl vakcinuotųjų</h2>
<p>Pasauliui einant iš proto dėl naujų ribojimų nevakcinuotiems, kasdien pažeriama vis naujų faktų, kurie verčia suabejoti, ar vakcinos išties užtikrins bent jau sumažėjusį viruso plitimą. O kaipgi dar naujos atmainos. Juk tik koronavirusui užėmus viso pasaulio eterį ir vos pradėjus kurti vakcinas, nebuvo jokių žinių apie naujas atmainas. Taigi, kas lėmė jų atsiradimą?</p>
<p>Apie tai kalbėjo ir aiškino ne vienas mokslininkas, o tarp jų ir prancūzų virusologas Lucas Montagnė (Luc Montagnier), kuris 2008 metais buvo apdovanotas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija už žmogaus imunodeficito viruso atradimą.[1] Mokslininkas dar gegužės pabaigoje išreiškė susirūpinimą dėl vakcinos nuo koronaviruso išliekamumo, ilgalaikių pasekmių, kurios gali paliesti net ir sekančias kartas.</p>
<p>Žymus virusologas taip pat pažymėjo, kad vis naujai gimstančios COVID atmainos gali būti vakcinavimo rezultatas. Mokslininkas net pareiškė, kad masinė vakcinacija yra „mokslinė ir medicininė klaida“ ir pažymėjo, jog ateityje istorijos vadovėliuose bus rašoma, jog būtent vakcinacija ir sukūrė koronaviruso atmainas.[2]</p>
<p>Atmainų „gimimo“ principas esą labai paprastas – juk vakcina sukuria antikūnus, kurie virusą priverčia „rasti kitą sprendimą“ arba žūti, pažymėjo L. Montagnė.</p>
<p>Deja, panašu, kad sistemai nepalankių mokslininkų nuomonė nėra vertinama ir įdomi, tad galbūt todėl dabar ir turime naująją Delta atmainą, kuri baigia užgrobti visą pasaulį ir net lėmė spartų vakcinų efektyvumo mažėjimą. Tiesa, buvo minėta, kad vakcinos nėra efektyvios prieš Delta atmainą ir tai įrodo Izraelio pavyzdys.</p>
<p>Izraelyje „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų efektyvumas oficialiai sumažėjo iki 39 proc. Skelbiama, kad šis efektyvumo rodiklis buvo matuojamas nuo birželio 20 d. iki liepos 17 d. ir yra dar mažesnis nei kiek anksčiau fiksuotas 64 proc. efektyvumas.[3] Bet nepriklausomai nuo turimų duomenų, kurie išties nedžiugina, vis tiek rekomenduojama skiepytis trečiąja vakcinos doze – juk kur dvi neapsaugo, apsaugos trečia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kovidas.jpg" alt="Koronaviruso atmainos" /></p>
<h2>„Pfizer“ vakciną jau galutinai licencijavo JAV maisto ir vaistų administracija</h2>
<p>Rugpjūčio 23 d. JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino pirmąją vakciną nuo COVID-19. Pirminis vakcinos pavadinimas buvo „Pfizer-BioNTech COVID-19“, tačiau dabar vakcina bus parduodama ir naudojama kaip „Comirnaty“.</p>
<p>Vakcina pagrinde naudojama asmenims, sulaukusiems bent 16 metų, tačiau pagal leidimą skubiam naudojimui gali būti skiriama ir mažamečiams asmenims nuo 12 iki 15 metų arba skiriant kaip trečiąją dozę imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims.[4]</p>
<p>Naujienų portalo BMJ redaktoriaus Peterio Doshi teigimu, prieš suteikdama šioms vakcinoms patvirtinimą, maisto ir vaistų administracija turėtų reikalauti adekvačių, kontroliuojamų tyrimų su ilgalaikiu stebėjimu ir viešai skelbti surinktus duomenis. Minimas dokumentas esą yra pagrįstas ta pačia duomenų galiojimo data (2021 m. kovo 13 d.) kaip ir balandžio 1 d. buvo išleistas pranešimas spaudai su identišku veiksmingumo rezultatu – 91,3 proc.[5]</p>
<p>Įdomu paminėti ir tai, kad JAV maisto ir vaistų administracija tikisi, kad bet kurios patvirtinamos vakcinos efektyvumas bus bent jau 50 proc., tuo tarpu Izraelio sveikatos apsaugos ministerija jau liepos pradžioje pranešė, kad „Pfizer“ efektyvumas sumažėjo iki 64 proc., o jau iki liepos pabaigos nukrito iki stulbinamų 39 proc.</p>
<p>Svarstytinas ir tas aspektas, jog Izraelyje buvo išimtinai pagrinde naudojama „Pfizer“ vakcina, o jau dabar kalbama apie trečiąją dozę, kuri būtų naudojama revakcinacijai, kad sustiprinti vakcinos poveikį. Įdomus faktas, jog silpnėjantis paskiepytųjų šia vakcina imunitetas jau buvo fiksuojamas iki 2021 m. kovo 13 dienos, pažymėjo „The BMJ Opinion“.</p>
<p>Mažėjantis vakcinų veiksmingumas gali lemti ir pasikeitusius rizikos ir veiksmingumo apskaičiavimus. Tad esminis klausimas – ar sprendimas galutinai licencijuoti šią vakciną nėra tik gražiai surežisuota apgaulė?</p>
<p>Iškart po šios žinios paskelbimo, Lietuvos duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, pareiškė, jog tikisi, kad po vakcinos pilno patvirtinimo kalbų apie eksperimentinius vaistus daugiau nebeišgirsiantis. Taip pat mokslininkas viliasi, jog ateityje Lietuvoje skiepijimas taps privalomu. Tiesa, taip kalbantis mokslininkas neturi bazinio medicininio išsilavinimo.</p>
<blockquote>Kai tą patį padarys EVA, bus galima kalbėti apie privalomą skiepijimą su Pfizer vakcina. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir Lietuvoje anksčiau ar vėliau skiepijimasis nuo COVID19 taps privalomas, – pareiškė V. Zemlys-Balevičius.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zemlys-balevicius-1.jpg" alt="V. Zemlio-Balevičiaus pasisakymas" /></p>
<h2>Vakcinuotieji serga, užsikrečia ir platina – todėl būtina grąžinti kaukes</h2>
<p>Dar liepos 27 dieną buvo atnaujintos rekomendacijos viešose erdvėse dėvėti kaukes net ir visiškai paskiepytiems asmenims pareiškiant, kad skiepyti asmenys platina virusą ne mažiau, nei neskiepyti. Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (angl. CDC) vadovė Rochelle P. Walensky pranešė, jog remiantis to meto sergamumo ir mirtingumo savaitės ataskaita, buvo nustatyta, kad Delta infekcijos lygis tiek pas paskiepytus, tiek pas neskiepytus buvo panašus.[6]</p>
<p>Būtent dėl šios priežasties netrukus buvo atnaujinta kaukių dėvėjimo viešose patalpose rekomendacija. Mat pilnai vakcinuoti asmenys gali nesąmoningai perduoti virusą nesilaikydami iki šiol galiojusių saugumo reikalavimų. </p>
<p>Įdomu ir tai, kad ta pati R. P. Walensky dar kovo mėnesį teigė, jog vakcinuoti nuo COVID asmenys nesuserga koronavirusu ir jo neplatina, o tokie rezultatai esą matomi atliktuose klinikiniuose tyrimuose.[7]</p>
<p>Ligų kontrolės ir prevencijos centrų vadovė rėmėsi atliktu tyrimu, kuriuo buvo nustatyta, jog mRNR COVID-19 vakcinos yra veiksmingos siekiant užkirsti kelią koronaviruso infekcijai realiomis sąlygomis. Tyrimo išvadose buvo paminėta, kad skiepytis vakcinomis nuo koronaviruso rekomenduojama visiems reikalavimus atitinkantiems asmenims.[8]</p>
<p>Be visa ko, internete dar ir pasirodo straipsnis, kvestionuojantis medicininių kaukių naudą. Jame teigiama, kad buvo palygintos šalys, kuriose kaukių dėvėjimas yra privalomas su šalimis, kur to daryti neprivaloma. Teigiama, kad tose šalyse, kuriose žmonės privalomai dėvėjo veido kaukes, COVID rodikliai esą buvo mažesni.[9]</p>
<p>Taip pat straipsnyje pažymima, kad nei vienas iš sveikatos priežiūros darbuotojų, dėvėjusių veido kaukes, neužsikrėtė koronavirusu. Tuo tarpu Švedijoje, kur nėra privalomas kaukių dėvėjimas, rugpjūčio 25 dienos duomenimis fiksuojami bendrai 1 120 628 COVID atvejai,[10] kai tuo pat metu Prancūzijoje, kur galioja sugriežtinta tvarka ir kaukių dėvėjimas, tos pačios dienos duomenimis fiksuojami bendrai 6 673 336 koronaviruso atvejai.[11]</p>
<p>Tačiau kodėl Lietuvoje, kol buvo šaltasis metų sezonas ir visi privalomai dėvėjome kaukes net ir lauke, užsikrėtimų kiekis buvo didesnis nei dabar, vasarą, kuomet kaukės tapo nebeprivalomos dėvėti lauke?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/privalomos-kaukes.jpg" alt="Privalomos kaukės" /></p>
<h2>Šio laikotarpio kredo – tikėkite mokslu, kuris pats abejoja</h2>
<p>Galbūt atėjo laikas pripažinti, kad tik tikėti mokslu nebeužtenka, nes pats mokslas yra hipotetinės kilmės, o šiuo metu galima sakyti, kad net pats pasimetė. Kas savaitę atrandami vis nauji duomenys, vykdomi vis nauji tyrimai, o jų rezultatus dažnai lemia pažiūros ir interesai.</p>
<p>Visos ginčytinos situacijos nėra sprendžiamos adekvačiai, o tik orientuojantis „į vienus vartus“, kurie tuo metu yra patogiausi. Todėl labai svarbu esant bet kokiai situacijai išgirsti abi oponuojančias puses bei jų argumentus bei siekti palankiausio konsensuso.</p>
<p>Žmones neramina ir tai, kad net ir pilnai atlikta vakcinacija nepadės – greitu metu skiepas taps nauja tradicija, kurią privalės vykdyti visi, kurie bus ištroškę „normalaus“ gyvenimo. Interneto platybėse jau plinta informacija, kad kiekvienam asmeniui bus reikalingos bent jau 8 vakcinos, nors duomenys rodo, kad ir tos nebus veiksmingos. Koronavirusas liks tarp mūsų, nes šiuo atveju, mokslininkai pripažino, kad bandos imunitetas nėra įmanomas, o viruso išnaikinti vakcinomis taip pat nepavyks.</p>
<p>Taigi, kur padėti nebereikalingas vakcinas, kaip „pasiteisinti“ godžiam farmacijos verslui, kaip pripažinti, kad buvo suklysta, kai jau taip toli nueita? Baimę pripažinti dar labiau skatina vis didėjantis visuomenės priešiškumas vieni kitiems. Kuris kyla taipogi iš baimės ir kartais ne itin pagrįstos.</p>
<p>Tiek milijonų skirta vakcinoms, bet naujų gydytojų rezidentūrai lėšų nebeužteko. Sveikatos sistema Lietuvoje griuvo dar gerokai seniau nei pasirodė koronavirusas. Galime tik būti dėkingi pandemijai, kad ji dar labiau išryškino problemas, kurios buvo itin opios, bet į jas buvo numojama ranka.</p>
<p>Skandinavijos šalys jau iš pat pradžių teigė, jog kad ir kaip norėtume, kad būtų kitaip, bet visi turėsime susitaikyti su naujuoju virusu. Tad gal jau pats laikas pradėti mokytis ir gyventi? </p>
<p>Teigiama, kad vakcina padeda sumažinti hospitalizacijų kiekį ir sumažina tikimybę užimti kitomis ligomis sergančiųjų lovas. Tačiau, kodėl išvis turėtų užimti? Jei dėl COVID nebegydomi kojų ir kitų kūno vietų lūžiai yra pateisinimas jų negydyti, ar tikrai tokiu atveju kaltas būtent koronavirusas ir pandemija?</p>
<p>Apie medicininių veido kaukių neefektyvumą siekiant mažinti aerozolinio viruso sklaidą buvo kalbama iš pat pradžių, kai pasirodė duomenys apie šio viruso smulkumą.</p>
<p>Artėjant šaltajam sezonui, tikėtina, vėl bus užpildytos ligoninės ir dėl daugelio kitų su sezoniškumu susijusių ligų bei virusų. Remiantis kitų šalių praktika, nors ir pasiskiepiję nuo COVID asmenys serga lengviau, tačiau ligoninėse vietų vis tiek reikia nemažai. Kodėl tam nėra ruošiamasi?</p>
<p>Teigiama, kad neturint galimybių paso taip lengvai į ligoninę patekti nepavyks, o medikai jau tarpusavyje tariasi, jog žmones, kurie nesutinka skiepytis, gydo aplaidžiau. Baisu pagalvoti, kas nutiks, jei į ligoninę atvyks vyresnio amžiaus nesiskiepijęs žmogus su lūžiais ir tokio asmens priėmimas bus labai apsunkintas. Iš pradžių bus reikalinga atliekant COVID testą įsitikinti, ar šis žmogus yra sveikas.</p>
<p>Tačiau nepamąstoma apie tai, kad ligoninėje pralaukęs žmogus po kelių dienų gali turėti jau teigiamą tyrimo rezultatą. Kas tuomet bus kaltas, jei aplink nebuvo neskiepytų?</p>
<p>Į šią situaciją galime pažvelgti ir kitu kampu – jei su tokia pačia problema atvyks paskiepytas žmogus, jis nebus tikrinamas, tačiau, jei būtent jo dėka bus užkrėstas visas skyrius, kuris sunkiai prasirgs net ir pasiskiepijus? Juk tokį asmenį mielai sutinkama gydyti – nekeliami jokie klausimai ar įtarinėjimai. Tačiau šalies piliečiai vis dar yra skirstomi į gerus ir blogus. Ar tai tikrai tikslingas elgesys?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokslas.jpg" alt="Tikėjimas mokslu" /></p>
