<h2>Klimato krizė kelia vis didesnes problemas ir su laiku jos tik gilės</h2>
<p>Girdime vis dažnesnius ir garsesnius perspėjimus apie klimato kaitos problemas ir tai, ką jau netolimoje ateityje gali tekti kęsti visam pasauliui. Tačiau panašu, jog žodiniai perspėjimai vis sparčiau virsta į tikrus, įvairiuose pasaulio kampeliuose pastebimus pražūtingus reiškinius. Štai dabar kai kuriose Indijos ir Pakistano dalyse stebimos negailestingai didelės karščio bangos. Termometrų stulpeliai kyla iki tokių rekordinių aukštumų, jog iškilo pavojus milijonams žmonių.</p>
<p>Indijos meteorologijos departamento (IMD) duomenimis, vidutinė maksimali temperatūra šiaurės vakarų ir vidurio Indijoje balandžio mėnesį sumušė rekordą, kuris nebuvo pasiektas per 122 metus, t. y., nuo pat tada, kai buvo pradėta stebėti temperatūra. Šių metų balandį termometrų stulpeliai sugebėjo šoktelėti net iki 35,9 ir 37,78 °C.</p>
<blockquote>
<p>Praėjusį mėnesį Indijos sostinėje Naujajame Delyje net septynias dienas iš eilės temperatūra viršijo 40 °C. O tai reiškia, jog šių metų rodikliai viršijo vidutinę balandžio mėnesio temperatūrą net trimis laipsniais.</p>
</blockquote>
<p>Dėl nepakeliamo karščio kai kuriose vietovėse netgi buvo uždarytos mokyklos.</p>
<p>Indijos Vakarų Bengalijos vyriausioji ministrė Mamata Banerjee pasakojo žurnalistams, kad vaikai itin sunkiai toleruoja tokią didelę karščio bangą: jiems iš nosies bėga kraujas, darosi silpna, sunku susikaupti, tad mokslai iš esmės neįmanomi.</p>
<p>Net ir suaugusieji raginami likti uždarose patalpose ir apskritai geriau neiti į lauką, jei tik to įmanoma išvengti. Be to, neįprastai aukšta temperatūra pakenkė ir pasėliams, kilo dar didesnis spaudimas energijos tiekimui.</p>
<p>Su tokiomis pačiomis problemomis susidūrė ir Pakistanas.</p>
<blockquote>
<p>Pakistano pietrytinėje Sindo provincijoje esančiuose Džeikobabado ir Sibio miestuose penktadienį buvo užfiksuota net 47 °C temperatūra. Tą dieną jokia kita Šiaurės pusrutulio vieta nepasiekė tokio didelio karščio, kaip Pakistano miestai.</p>
</blockquote>
<p>Šios šalies klimato kaitos ministrė Sherry Rehman sakė[1]:</p>
<blockquote>
<p>Tai pirmas kartas per dešimtmečius, kai Pakistanas išgyvena tai, ką daugelis vadina „metais be pavasario“.</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, tikimasi, jog jau šios savaitės pabaigoje abi šalys pajus kiek vėsesnio oro gūsį. Šiaurės vakarų Indijoje temperatūra turėtų nukristi 3-4 laipsniais, o Pakistane – apie 5 laipsnius. Tačiau ekspertai perspėja, jog akivaizdūs klimato pokyčiai sukels vis dažnesnes ir ilgesnes karščio bangas, dėl kurių vien šiose dviejose šalyse bus paveikti daugiau nei milijardas žmonių. Ir nors Indija yra viena iš tų šalių, kuri prognozuojama, jog skaudžiausiai patirs klimato krizės padarinius, tačiau vis didėjančių problemų sulauks visas pasaulis.</p>
<h2>Dėl nepakeliamo karščio kenčia pasėliai, o žmonės slepiasi uždarose patalpose</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/heat_wave.jpg" alt="" /></p>
<p>Indijoje karščio bangos nėra naujas reiškinys, nes jas gyventojams tenka kęsti gegužės ir birželio mėnesiais. Tačiau šiemet temperatūra pradėjo negailestingai kilti daug anksčiau – jau kovo ir balandžio mėnesiais. O tai padarė didžiulę žalą kviečių laukams, kurie buvo gyvybiškai svarbūs šiaurinėje Pandžabo valstijoje.</p>
<blockquote>
<p>Ši vietovė ne veltui vadinama Indijos duonos krepšiu – kviečių laukai ne tik išmaitina visas darbininkų šeimas, bet ir duoda derlių, kuris parduodamas visoje Indijoje. Deja, dėl net 7 laipsniais pakilusios vidutinės balandžio mėnesio oro temperatūros, šiais metais kviečių derlius bus daug skurdesnis.</p>
</blockquote>
<p>Jau nekalbant apie tai, kad laukuose dirbantys ūkininkai, statybininkai ar kiti fizinį darbą lauke dirbantys asmenys jau nuo kovo mėnesio patiria daug didesnį krūvį. Sunkiai pakeliamas karštis itin alina organizmą, darosi sunkiau dirbti, nėra gerų sąlygų atvėsti, o tai gali būti pavojinga sveikatai.</p>
<p>Be to, didžiulis karštis verčia pavienius gyventojus ir bendroves naudoti daug daugiau elektros energijos, kad būtų vėsinamos patalpos ir atliekami kiti darbai. O Indijoje dėl itin išaugusios elektros paklausos kai kuriose vietovėse ėmė trūkti anglies ir todėl milijonai žmonių liko be elektros net iki 9 valandų per dieną. Tai reiškia, jog jie negali naudotis nei šaldytuvais, nei ventiliatoriais, todėl iškęsti alinantį karštį tapo dar sunkiau.</p>
<p>Padėtis su elektros energijai reikalingų anglių trūkumu tapo tokia prasta, jog šaliai teko iki gegužės pabaigos atšaukti daugiau nei 650 keleivinių traukinių, jog vietoj jų galėtų gabenti papildomus krovininius traukinius su anglimi.</p>
<h2>Karščio bangos ir kitos su klimato kaita susijusios problemos neaplenks ir Lietuvos</h2>
<p>Tuo tarpu Pasaulio meteorologijos organizacija neatrodo nustebusi dėl sunkumų, kuriuos patiria Indija ir Pakistanas. Neseniai išplatintame pranešimas apie šių šalių temperatūrą[2].</p>
<blockquote>
<p>„Tai atitinka tai, ko tikimės besikeičiančiame klimate. Karščio bangos yra dažnesnės ir intensyvesnės ir prasideda anksčiau nei praeityje.“</p>
</blockquote>
<p>Tokia padėtis verčia susimąstyti ir apie tai, kas laukia Lietuvos.</p>
<p>Kol kas mūsų šalis yra laikoma viena mažiausiai klimato kaitos paveikiamų valstybių pasaulyje[3], tačiau sparčiai šylantis klimatas ir iš to atsirandančios naujos problemos neabejotinai pradeda daryti neigiamą poveikį ir Lietuvos kraštovaizdžiui, vandens ištekliams, ekosistemoms, oro kokybei, visuomenės sveikatai, žemės ūkiui ir kitoms svarbioms sritims.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lithuanian_weather.jpg" alt="" /></p>
<p>Lietuvos hidrometeorologijos duomenimis, per pastaruosius 30 metų galima matyti labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą[4].</p>
<p>2020 metai buvo patys karščiausi nuo pat oro pokyčių stebėjimo pradžios, o 2019 metai – antri pagal karštumą. Vis dažniau kartojasi vasaros sausros, mažėja kritulių šiltuoju metų sezonu, bet didėja šaltuoju metų laiku. Deja, žiemą iškrentantys krituliai vis dažniau aplanko lietaus pavidalu, o ne sniego.</p>
<blockquote>
<p>Per paskutinius bene 60 metų vidutinė metinė oro temperatūra spėjo pakilti 2,2 °C, išaugo dienų skaičius, kai temperatūra viršija 30 °C, o Baltijos jūros lygis Klaipėdoje pakilo net 15 centimetrų[5]. Ir nors ateities prognozės pagal skirtingus skaičiavimus vis skiriasi, tačiau neabejojama, jog ateityje Lietuvoje susidursime su vis didesne temperatūra. Manoma, jog iki šio amžiaus pabaigos vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra gali pakilti 4 °C, o kai kuriais atvejais – net 7 °C.</p>
</blockquote>
<p>Be to, dar šiame amžiuje karščio bangų kasmet turėtų pasitaikyti 7 dienomis daugiau nei pagal praėjusio amžiaus stebėjimus. O tuo tarpu šaltų dienų vis mažės, kol XXI amžiaus pabaigoje minimali oro temperatūra ≤ -15 °C pasitaikys tik sausio-vasario mėnesiais, vos dvi dienas per metus Vilniuje ir tik vieną dieną Klaipėdoje.</p>
<p>Apie panašius pasikeitimus jau ne vienerius metus perspėję specialistai nėra optimistiški tikimybei, jog dar pavyks iš esmės pakeisti vykstančius neigiamus klimato pokyčius, tačiau juos dar įmanoma pristabdyti. O jei padėtis ir toliau nesikeis, ateities prognozės atrodo gan niūriai.</p>
<blockquote>
<p>Mūsų lauks daug karštesnis klimatas, teks pamiršti apie nosį žnaibantį šaltį ir didžiules sniego pusnis, o kylantis Baltijos jūros lygis reikalaus imtis pokyčių, siekiant išvengti užtvindymo pavojaus Klaipėdoje ir Palangoje.</p>
</blockquote>
