<h2>Kaip įrankiu pasinaudota akademine bendruomene</h2>
<p>Ažiotažą visuomenėje sukėlęs Partnerystės įstatymas skinasi kelią „patyliukais“. Didžiajai daliai visuomenės išreiškus nepalaikymą vienalytei partnerystei, tikslą bandoma pasiekti visais kitais įmanomais būdais. Pranešama, kad trys dėstytojos išsiuntinėjo parlamentarams adresuotą laišką, kuriuo prašoma palaikyti Partnerystės įstatymą. Tačiau kiek vėliau išaiškėjo ir daugiau intriguojančių detalių – laiškas rašytas ateities data, o pačio Partnerystės įstatymo dar niekas nematė. Akademinė bendruomenė baiminasi, kad valdantieji galimai bando sugrąžinti sovietinius laikus ir šios bendruomenės valdymui gali būti naudojami seni metodai – skyrimas į postus ir atšaukimas iš jų pagal pritarimą ideologijai.</p>
<p>Laisvos visuomenės instituto (LVI) direktorė Diana Karvelienė pasidalino ištraukomis iš minimo laiško ir pasėjo nerimą keliančių ženklų, o vienas iš labiausiai „rėžiančių akį“ – tai laiško parašymas į ateitį.</p>
<p>Trijų dėstytojų – dr. Mildos Ališauskienės, dr. Dovilės Jakniūnaitės ir dr. Rūtos Žiliukaitės raštas Seimo nariams buvo išsiųstas iškart po gegužės 9-osios, o laiške buvo nurodyta gegužės 16 d. data[3].</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, laiško intonacija, anot D. Karvelienės, verčiau skambėjo kaip prašymas išreikšti lojalumą tam tikrai ideologijai ir tą padaryti viešai.</p>
</blockquote>
<p>Ji atkreipė dėmesį, kad visa tai įvyko po to, kai balandžio 25-ąją parlamentaras, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius išsakė prašymą palaikyti partnerystės įstatymą.</p>
<p>D. Karvelienei taip pat užkliuvo ir šio įstatymo projekto slaptumas – juk jo nematė nei visuomenė, nei dauguma Seimo narių. Kas ten žino, kas jame bus? O štai įdomus aspektas tas, kad nei įstatymo pavadinimas, nei jo turinys nėra žinomi, bet akademinė bendruomenė jau „dirba“ siūlydama jį palaikyti.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Būtent tokio lojalumo ir aktyvizmo buvo reikalaujama iš piliečių ir sovietmečiu“, – nurodė D. Karvelienė[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/laiskas3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Paaukštinimas šiais laikais gali brangiai kainuoti</h2>
<p>LGBT ideologija, kaip žinia, tampa Vakarų pasaulio vėliava. Būtent vaivorykštės spalvomis nusidažęs simbolis kartu neva tampa ir laisvės „vedliu“. Tačiau po šiomis spalvomis glūdi ne visai spalvingi dalykai.</p>
<blockquote>
<p>D. Karvelienė atskleidė dar vieną detalę, per kurią gali būti bandoma akademikus ir kitus bendruomenių narius įtraukti į ideologinę „sektą“ – tai skyrimas į tam tikrus postus ar vietas. Arba priešingai – nušalinimas nuo jų.</p>
</blockquote>
<p>Kaip žinia, neparankūs sistemai kaipmat šluojami iš darbo vietų bei užimamų pareigų. Jei nesi atviras Vakarų diktuojamoms vertybėms, vietos po valstybinių institucijų saule gali tekti ilgai paieškoti. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Kaip ir sovietmečiu, taip ir dabar sudaromas neformalus ideologijai lojalių ir nelojalių sąrašas. Pasirašiusiųjų sąrašas gali tapti atsparos tašku sprendžiant, kieno tyrimus, komandiruotes finansuoti, ką paaukštinti darbe ir pan.“, – teigia LVI direktorė[3].</p>
</blockquote>
<p>Anot jos, LGBT bendruomenei naudinga ideologija stumiama tiesiog buldozeriu, neatsižvelgiant net į tai, kad 73,8 proc. visuomenės vienalytei partnerystei nė nepritaria, o 71 proc. mano, kad nepaprastosios padėties metu dėl karo Ukrainoje ant Seimo darbastalio tokiems projektams – ne vieta.</p>
<p>Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad akademinė bendruomenė pritaria įstatymui, kurio nė nėra mačiusi. O šiame įstatyme gali būti bet kas: pritarimas surogatinei motinystei, galimybės homoseksualioms poroms įsivaikinti vaikus, pritarimas LGBT lytiniam švietimui mokyklose.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lgb-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Projektas keliauja po karo priedanga</h2>
<p>Kaip kadaise taikliai įvardinta, chaosas yra geriausia priemonė pokyčiams. Šia mintimi neabejotinai vadovaujasi ir siekiantys Lietuvoje prastumti vienalytės partnerystės idėją. Kol visuomenės dėmesys nukreiptas kitur (šiuo atveju į karą Ukrainoje), patyliukais galima registruoti projektus, kuriai ji nepritaria.</p>
<p>Tačiau tą iškart pastebėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Viktoras Pranckietis. Anot jo, šiuo metu į šalį derėtų atidėti visus visuomenę priešinančius įstatymus, mat dabar didžiausias rūpestis yra karas Ukrainoje[5]. </p>
<blockquote>
<p>„<…>. Galvokim apie tai, kuo žmonės maitinsis, ar turėsim visiems pakankamai maisto, ar visiems emigrantams turėsime kur gyventi, ar turėsime jiems išmokoms pinigų, ar verslai eis, ar grandinės netrūkinės. Apie tai reikia galvoti“, – ragino politikas[5].</p>
</blockquote>
<p>Kritikos karo akivaizdoje bandomam prastumti Partnerystės įstatymui kovo pabaigoje pažėrė ir parlamentarė Agnė Širinskienė. Ją kaipmat papiktino tai, kad Seimo pavasario sesijoje vėl nenumatomi jokie rimti darbai ir sprendimai, skirti ekonomikos problemoms spręsti. Vis dėlto, A. Širinskienė patikino esanti rami, nes daugumos balsų parlamente toks projektas vis tiek nesulauksiantis[6].</p>
<p>Nepaisant aštrių strėlių į įstatymo projekto teikėjų pusę, T. V. Raskevičius šios minties atsisakyti nė neketina ir pareiškė, kad projektas su trenksmu sugrįš jau gegužę.</p>
<blockquote>
<p>„Iki pavasario sesijos pabaigos tai tikrai (įstatymo projektas) bus, nes iškovojus moralinę Širinskienės teisę teikti Partnerystės įstatymą ir ja nepasinaudoti būtų tiesiog nusikaltimas“, – teigė politikas[7].</p>
</blockquote>
