<h2>Net nesvarstė</h2>
<p>Gali būti, kad Seime parlamentarai užsiima ne įstatymų leidyba ir kitais rimtais reikalais, o „nesąmonėmis“. Toks įspūdis susidaro išgirdus Viktoro Pranckiečio pasisakymą apie jo kolegos Lino Jonausko pateiktą Vandens įstatymo pataisą.</p>
<p>Maža to, L. Jonauskui pateikus įstatymo pataisą, kuria siekta atlaisvinti pagrindinius žuvų migracijos kelius, jam į atlapus kibęs V. Pranckietis pasiūlytą idėją ne tik išvadino „nesąmone“, bet ir pareiškė, kad pataisos iniciatorius nėra „nei ministerija, nei Vyriausybė“, todėl jam esą nederėtų teikti tokių projektų.</p>
<p>L. Jonausko iniciatyva netruko žlugti – Seimas jo siūlomų įstatymo pataisų net nesvarstė. </p>
<h2>Norėjo padėti žuvims</h2>
<p>„Vandens reformą“ siekusioje padaryti pataisoje buvo teigiama, jog „Hidrotechninių statinių naudotojai, kurių užtvankos yra pirma neįveikiama praeivių žuvų migracijos kliūtis upėse (…) ir kurių upių baseino plotas aukščiau užtvankos didesnis kaip 4 000 kv. km, iki 2030 m. privalo įrengti veiksmingas žuvų pralaidas“[5].</p>
<p>Socialdemokratas L. Jonauskas savo teikta įstatymo pataisa siekė, kad iki 2030-ųjų Kauno hidroelektrinės užtvankoje būtų įrengtas žuvitakis, mat būtent šioje hidroelektrinėje skubiausiai reikalingi pokyčiai. Anot parlamentaro, iš daugiau nei 1 200 Lietuvoje esančių užtvankų Lietuvoje žuvitakiai yra įrengti vos 25-iose, o minima hidroelektrinė, pasak jo, yra „liūdniausias to pavyzdys“, kai užtvanka yra be žuvitakio[3].</p>
<blockquote>
<p>„(…) Beveik 25 metrų aukščio užtvanka atkirto apie 60 proc. žuvų (lašišų, šlakių, žiobrių) nerštaviečių. Tokiu būdu buvo visiškai panaikintas iš Kuršių marių į Nemuno aukštupį ir jo intakuose migruojančių žuvų kelias. Gamtininkų teigimu, iki Nemuno užtvenkimo Kauno hidroelektrinės tvenkinio ribose buvo sugaunamos 33 žuvų rūšys, o po jo užtvenkimo žuvų rūšių sumažėjo iki 24, o tokios migruojančios žuvys, kaip lašiša, šlakis, visai išnyko“, – pataisos reikalingumą pabrėžė jos iniciatorius L. Jonauskas[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/uztvanka-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Idėja susilaukė kritikos – išvadino nesąmone</h2>
<p>Tačiau ši įstatymo pataisa žlugo nė nepasiekusi Seimo darbo stalo. Kaip jau minėta, tam kelią užkirto V. Pranckietis ją išvadinęs „nesąmone“.</p>
<blockquote>
<p>Parlamentarą labai papiktino L. Jonausko išsakyti argumentai dėl ministerijų bei Vyriausybės aplaidumo neįvykdžius jokių pokyčių, kad būtų užkirstas kelias gamtos katastrofai. Anot jo, pataisos iniciatorius nėra „nei ministerija, nei Vyriausybė“, todėl jam esą nederėtų teikti tokių projektų[5].</p>
</blockquote>
<p>Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas V. Pranckiečio nuomone, pasiūlytoje pataisoje iš esmės „trūksta logikos“, mat nesąmonė yra vien tai, jog pataisos formuluotėje yra nurodoma, jog iki 2030-ųjų hidrotechninių statinių naudotojai privalėtų įrengti veiksmingas žuvų pralaidas. Anot jo, jau klaidingai formuluojama nuo to, jog pataisoje yra nurodomas ne savininkas, bet naudotojas, o nurodytas plotas yra didesnis nei 4 tūkst. kv. kilometrų.</p>
<p>Liberalų sąjūdžio atstovas stebėjosi tuo, kad tokio dydžio baseinas, koks yra nurodytas L. Jonausko siūlomoje pataisoje, sudaro vieną šešioliktąją Lietuvos teritorijos. </p>
<blockquote>
<p>„(…) Nesąmonė! Kiek mes dar turime tokių upių, kurios už užtvankos dar apimtų 1/16 šalies ploto?" – teiravosi V. Pranckietis[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/zuvys.jpg" alt="" /></p>
<h2>Klausimas dėl ekologinės ateities iškeltas prieš kelerius metus</h2>
<p>Aplinkos ministerija dar 2019-aisiais pabrėžė žuvitakių svarbą ir atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis užtvankų savininkų nevykdo Vandens įstatymo, kuriuo turėtų įrengti ir naudoti veiksmingas žuvų apsaugojimo priemones, kad šios galėtų migruoti. Ministerija atkreipė dėmesį ir į tai, kad reikalavimų nesilaikantys užtvankų savininkai išsisuka sumokėję vos šimtą eurų siekiančią baudą, tačiau jų padaroma žala gamtai yra kur kas didesnė[6].</p>
<p>Kad padidinti Lietuvoje esančių žuvitakių skaičių, aplinkos ministerija netgi buvo numačiusi tam papildomų lėšų, tačiau net ir jos nepadėjo surasti sprendimų. Teigiama, kad Valstybinės Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planas, kuriam buvo numatyta skirti net 1,6 mlrd. eurų, įpareigojantis įrengti pralaidas dar 20 šalyje esančių užtvankų, jų savininkų neįtikino.</p>
<blockquote>
<p>Juodajame aplinkos ministerijos sąraše tuomet atsidūrė ir užtvankos ir hidroelektrinės Vokės upėje ties Grigiškėmis, Akmenių HE užtvankos Lėvens upėje, Jundeliškių užtvankos ir HE Verknės upėje savininkai.</p>
</blockquote>
<p>Tais pačiais metais žvejai kreipėsi į institucijas su prašymu reaguoti į tai, jog gamtai yra daroma didelė žala lašišų neršimo metu atsisakant pakelti šių žuvų migracijai labai svarbų žuvitakį[7].</p>
<p>Viena iš tokių savivaldybių, į kurią žvejų prašymai atsitrenkė it į sieną, buvo Anykščių rajono savivaldybė. Anot žvejų bendruomenės, ji piktybiškai nesilaikiusi žuvų pralaidos pakėlimo grafiko.</p>
