<h2>Po pandemijos Lietuvoje fiksuojamas didžiulis bedarbių skaičius</h2>
<p>Verslininkams teigiant, jog šalyje nebeliko kam dirbti, o bedarbystei ir toliau esą augant, fiksuojama, jog Lietuvoje jau 2020 m. duomenimis buvo 126 000 bedarbių, o tai sudarė 8,5 proc. gyventojų.[1] Tiesa, pažymima, jog registruotas nedarbas šalyje jau mažėja ketvirtą mėnesį iš eilės, mat lyginant su metų pradžia, jis yra žemesnis 2,3 proc., gegužės mėnesį siekė 6,8 proc. Taip pat pranešama, kad iš 239,5 tūkst. registruotų bedarbių net 42 proc. yra ilgalaikiai bedarbiai.[2]</p>
<p>Tiesa, nuomonių dėl bedarbystės yra įvairių, o galimi sprendimai įdarbinti daugiau žmonių iš trečiųjų šalių – kiek neramina. Išties, daugelis susidūrė su situacijomis, kada darbo ieškoma ne vieną ir ne kelis mėnesius. Turimi įgūdžiai, investicijos į mokslą, kursus neleidžia nuleisti kartelės žemyn, todėl tikimasi surasti darbą, atitinkantį įdėtas pastangas ir bent jau minimalius lūkesčius. Todėl darbo paieškos kartais gali užsitęsti net ir iki metų ar daugiau – eilėje į svajonių darbovietes tokių kaip jūs – taipogi ne vienas ir ne du. Tad darbdavys tikrai turi galimybę rinktis ir ja būtinai pasinaudos.</p>
<p>Esant tokiai situacijai, nejučia susimąstote, ar verta įsidarbinti į prastesnes pareigas, ar dar vertėtų palaukti. Visgi, nusprendę laikinai padirbėti ne pagal savo įgūdžius, suprantate, jog toliau taip nebegalite, o darbdavys jus išnaudoja net ir po darbo valandų. Žinoma, tokia darbo tvarka dažnai vyrauja kvalifikacijos nereikalaujančiose darbo vietose, kurios yra lygiai tiek pat gerbtinos, kiek ir darbo vietos, kuriose reikalinga kvalifikacija, tačiau kol kas Lietuvoje sunku pakeisti nusistovėjusią hierarchinę tvarką.</p>
<p>Bedarbystę lėmė ir netikėtai užklupusi pandemija, kai kurių sričių darbuotojai tiesiog buvo priversti palikti darbo vietas, nes verslininkams neapsimokėjo šių išlaikyti dėl nežinomybės, kada vėl atsidarys. Ypatingai nukentėjo restoranų, viešbučių ir kitų ne pirmojo reikalingumo vietų darbuotojai, kurie nedarbą pasirinko ne savo noru.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/no-job.jpg" alt="Bedarbystė" /></p>
<h2>Tikroji situacija šalyje kiek kitokia – į darbuotojus ne visada žvelgiama kaip į lygiaverčius</h2>
<p>Kodėl žmonės atsisako dirbti? Ar išties tik dėl to, jog tingi, o galbūt dėl to, jog netenkina siūlomos darbo sąlygos? Į šį klausimą atsako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė:[3]</p>
<blockquote>Jei pasiūlytas atlyginimas kur nors yra didesnis nei minimali alga, tai dažniausiai turėsite dirbti tiek, jog būsite patenkinti vien dėl to, kad kartais gausite išsimiegoti. Valytojams parduotuvėse siūloma ne tik valyti didžiulius plotus, bet dar ir prižiūrėti, pvz., daržovių skyrių. Gamybinėje įmonėje 40 val. darbo savaitė pavirsta į darbą kasdien po dešimt valandų su viena išeigine sekmadienį. Arba kad ir aštuonių valandų darbo diena, bet šaldytuve, be jokio poilsio ir tik su dvidešimties minučių pietų pertrauka, – teigė I. Ruginienė.</blockquote>
<p>I. Ruginienė taipogi pabrėžė apie degalinėse esantį absurdą – darbuotojas turintis ne tik pardavinėti prekes, kepti dešreles, bet ir po darbo esą atliekantis valytojo darbą – plauna salę ir lankytojų prišnerkštus tualetus. Kadangi degalinės darbuotojų darbo diena labai ilga, natūralu, jog atlikus visus paskirtus darbus, gali išaušti ir vidurnaktis, kuomet darbuotojas, neturintis transporto, dažnu atveju išsikviečia taksi ir vyksta namo iš savo asmeninių lėšų.</p>
<p>Štai, kaip pavyzdys, visiems gerai žinomas degalinių tinklas „Viada“ ieško degalinės operatoriaus Vilniaus mieste, Naugarduko g. Iš darbuotojo prašoma panašaus darbo patirties ir komunikabilumo, o darbo metu esą reikės maloniai aptarnauti degalinės klientus, aktyviai pardavinėti paslaugas ir prekes, dirbti kasos aparatu ir rūpintis vidaus patalpų švara. Taip pat pažymima, kad darbo diena yra 12 val. trukmės, dirbama pamainomis. Atlyginimas – 810-940 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių (remiantis „tax.lt“ skaičiuokle, tai vidutiniškai sudaro 564-637 Eur „į rankas“).</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/viada.jpg" alt="Degalinės skelbimas" /></p>
<p>Bendrovės „If“ atlikta apklausa parodė, jog daugiau nei pusė lietuvių (51 proc.) dirba aplinkoje, kuria nėra patenkinti, kiti 35 proc. dirba vidutiniškai tenkinančiomis sąlygomis ir tik likę 14 proc. nurodė jų vertinimu dirbantys gerą darbą ir turintys tinkamas darbo sąlygas. Tai reiškia, kad tik vienas iš septynių Lietuvos gyventojų savo darbą vertina gerai. Estijoje šis patenkintų darbuotojų rodiklis siekia 18 proc. </p>
<p>„If“ Žmogiškųjų išteklių vadovės Jurgitos Banytės teigimu, Lietuvos darbo rinkai dar tikrai yra kur tobulėti:[4] „Ne kartą įsitikinome, kad žmonės nori tiesiog normalaus darbo. Žinoma, „normalus“ kiekvienam gali turėti skirtingą reikšmę, tačiau, remiantis mūsų apklausa, dauguma darbuotojų pageidauja gero mikroklimato, vadovų, kurie juos gerbia, ir malonių kolegų. Deja, kaip rodo naujausi duomenys, visais aspektais Lietuvos darbo rinka dar turi kur tobulėti“, – sakė J. Banytė.</p>
<h2>Konkurencija dėl darbo: jūs nedirbate, mes samdome už pigiau iš trečiųjų šalių</h2>
<p>Užuot padarę išvadas, kai kurie šalies verslininkai vietoje Lietuvos gyventojų darbina užsieniečius iš trečiųjų šalių, mat ukrainietis dirbs kone už dvigubai pigiau nei kvalifikuotas lietuvis. Todėl pranešama, jog verslo atstovai paprašė premjerės Ingridos Šimonytės leisti daugiau darbuotojų įsivežti iš trečiųjų šalių. Pasak Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, verslui itin stinga darbuotojų:[5]</p>
<blockquote>Daugiausiai diskusijų – dėl darbuotojų trūkumo, dėl 54 tūkst. laisvų darbo vietų ir paradoksinės situacijos, kai turime 112 tūkst. bedarbių, iš kurių 68 tūkst. yra struktūriniai bedarbiai, kurie neranda darbo labai ilgai. Kalbėjome apie apmokėjimo sąlygas, paskatas, kaip susirasti, persikvalifikuoti, – teigė V. Janulevičius.</blockquote>
<p>Pranešama, kad susitikime kalbėta ir apie esamų Lietuvos bedarbių, kurių specialybės nebėra tokios paklausios, persikvalifikavimą, tačiau, pasak V. Janulevičiaus, dabar prioritetas yra migraciniai klausimai. </p>
<p>Lietuvoje veikia įvairiausios darbuotojus iš trečiųjų šalių į Lietuvą gabenančios agentūros, kaip antai UAB „Personalo importo sprendimai“. Ši įmonė siūlo surasti ir įdarbinti Lietuvoje kvalifikuotus specialistus iš Ukrainos. Kaip įmonės oficialiame puslapyje teigiama:[6] „Pradedant nuo kandidatų paieškos, pagal kliento pateiktus reikalavimus, visų reikiamų dokumentų tvarkymą leidimams bei darbo vizai gauti, iki saugaus darbuotojo atvykimo pas darbdavį“.</p>
<p>Darbuotojai iš trečiųjų šalių jau nieko nebenustebina. Tačiau situacija tampa nevaldoma tada, kai šie atvykėliai pakeičia Lietuvoje gyvenusius ir studijavusius piliečius, kurie, dėl didesnių poreikių, lieka nieko nepešę. Juk verslininkams apsimoka samdyti atvykėlius ne tik dėl mažesnių darbo užmokesčių, bet ir dėl mokestinių lengvatų. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/employees-2.jpg" alt="Darbuotojai iš trečiųjų šalių" /></p>
