Pandeminiai ribojimai neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai sukėlė net genų lygmenyje
COVID-19 pandemijos metu siekus išvengti tolimesnio viruso plitimo ir socialiniam gyvenimui persikėlus į nuotolį, jau dabar pradeda ryškėti bendravimo ribojimų „rezultatai“. Pasirodo, pasakymas, kas žmogus yra sociali būtybė, nėra iš piršto laužtas – mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad ribojant žmonių socialinį bendravimą, didėja rizika susirgti įvairiomis ligomis ir turėti prastesnį imunitetą prieš virusus. Taip pat buvo nustatyta, kad stokojantys socialinio bendravimo susiduria su didesne širdies ligų ir mirties rizika.
Sveikatos teisės institutas (STI) pasidalino atlikto tyrimo, parodžiusio, kad socialiniai ryšiai yra glaudžiai susiję su žmogaus imuniteto galimybėmis kovoti prieš virusines infekcijas, rezultatais. Taigi, kad ir kaip norėtume, bendravimas nuotolinėmis priemonėmis niekaip negali atstoti gyvo ryšio tarp žmonių.
„Šis klausimas buvo analizuojamas COVID-19 pandemijos ribojimų kontekste, fokusuojantis į imuninės sistemos genų reguliavimo profilį, žinomą kaip CTRA (conserved transcriptional response to adversity). CTRA charakterizuojamas per genų, kurie susiję su uždegiminiais procesais, imuniniu atsaku prieš virusus ir antikūnų gamyba, reguliavimą“, – savo feisbuko paskyroje paskelbė STI.
Institutas paskelbė ir genetiko prof. Dr. Danieliaus Serapino pasisakymą, kuriame jis teigė, kad pandeminiai ribojimai pasiekia net genų lygmenį.
„Vadovavimosi vidine išmintimi, o ne trafaretais, kartais nuleistais neišmintingais valdžios sprendimais. Tyrimai rodo, kad dėl ribojimų socialinės izoliacijos pasekmės bus juntamos net genų lygyje. Linkiu atstatyti šiltą bendravimą ir socialinius ryšius, kurie buvo dirbtinai apardyti dėl perteklinių pandemijos ribojimų“, – socialinėje paskyroje rašė D. Serapinas.
Įrodyta, kad CRTA genų raiška yra susijusi su socialiniu bendravimo (ne)buvimu
Tyrimas atskleidė, kad keli asmeninio ir bendrojo socialinio ryšio rodikliai buvo susiję su mažesne CTRA genų raiška, o nei vienas nuotolinio socialinio ryšio rodiklis nebuvo reikšmingai susijęs su CTRA genų raiška[1].
Skelbiama, kad gyvo socialinio bendravimo patirtis yra susijusi su mažesne CTRA genų raiška riboto socialinio bendravimo (pandemijos) metu. Tiriant internetinius socialinius ryšius, nebuvo atrasta jo sąveikos su mažesne šių genų raiška.
Tad mokslininkai padarė išvadą, jog nuotolinis bendravimas iš esmės negali kompensuoti tikro žmogiškojo kontakto net imuninių ląstelių genų reguliavimo lygmenyje, o štai bendraudami nuotolinėmis priemonėmis žmonės rizikuoja kaip reikiant susilpninti savo imuninę sistemą.
Ilgalaikė socialinė atskirtis gali sukelti rimtų sveikatos problemų
Tuo tarpu ilgalaikė socialinė izoliacija gali išties sukelti ir rimtų sveikatos problemų kaip antai širdies ligos, depresija, demencija ir net mirtis. 2015 metais Brighamo Youngo universiteto psichologė, tyėja Julianne Holt-Lunstad su kolegomis atliko mokslinę literatūros metaanalizę, iš kurios paaiškėjo, kad lėtinė socialinė izoliacija mirtingumą padidina net 29 proc.[3]
Anot mokslininkės, socialiniai ryšiai išties gali sušvelninti neigiamą streso poveikį, o draugo buvimas šalia gali sušvelninti žmogaus širdies ir kraujagyslių reakciją į stresą keliančią užduotį.
„Pakanka vien žinojimo, kad yra žmogus, kuriuo, esant reikalui, galite pasikliauti, kad sušvelninti kai kurias organizmo reakcijas, net jei to žmogaus fiziškai ir nėra šalia“, – sakė J. Holt-Lunstad[3].
Nepaisant to, kad socialinė atskirtis neabejotinai paveikia įvairaus amžiaus žmones, 2020 m. atlikti tyrimai parodė, kad visgi ji labiau paveikia vyresnio amžiaus asmenis, kurie gali būti jautresni ir turėti apsunkintas sąlygas bendrauti (pavyzdžiui, turėti lėtinių ligų ar jutimo sutrikimų).
Arizonos universiteto žmonių elgsenos mokslininkas Chris Segrin atskleidė, kad ypatingai pažeidžiami yra asmenys, kurie ir taip jau turi problemų dėl socialinio nerimo, depresijos, vienatvės, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ar susiduria su kitomis sveikatos problemomis.
Neigiamas pandemijos poveikis labiausiai pasireiškė pažeidžiamoms visuomenės grupėms
Atlikus dar vieną mokslinį tyrimą paaiškėjo, kad pandemijos įtaka žmogaus psichinei sveikatai priklausė nuo tokių asmens sociodemografinių veiksnių kaip amžiaus, lyties, išsilavinimo, profesijos, pajamų ir gyvenamosios vietos. Tyrimais buvo nustatyta, kad nerimo ir depresijos rodikliai tarp jaunesnio ir vyresnio amžiaus žmonių skiriasi[4]. Pavyzdžiui, vaikų ir paauglių psichologinei sveikatai didelę įtaką turėjo mokyklų uždarymas, prasmingų socialinių ryšių trūkumas, neigiama patirtis šeimoje, priklausomybė nuo interneto.
Atskleista, kad su psichikos sveikatos problemomis dažniau susidūrė moterys nei vyrai. Didelės įtakos žmogaus nervinei sistemai turėjo ir greta su pandemija žengęs nesaugumas dėl darbo bei finansiniai nuostoliai. Prie visuotinės įtampos lemiamai prisidėjo ir didžiulis su COVID-19 susijusių naujienų srautas žiniasklaidoje bei prasti socialinės paramos tinklai.
