<h2>Įmonių pasas – tik ledkalnio viršūnė, ES piliečius siekiant paversti dokumentacijų vergais</h2>
<p>Privalomas gyvūnų ženklinimas, skiepų pasas ir duris į normalų gyvenimą atverti turintis žaliasis sertifikatas. Mažai kuo susiję pokyčiai, kurios atnešė pandemija ar žmogų ribojantys draudimai, išskiriantys mus vienus iš kitų? </p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Kai Europos Komisija 2021-ųjų balandžio 21-ąją, pristatė ES tvarių finansinių investicijų sistemą, kurioje išdėstė išsamius techninius kriterijus, kurių įmonėms reikia laikytis, norint gauti ekologiškų investicijų ženklą Europoje niekas pernelyg nenustebo – idėja, nors ir vertinama nevienareikšmiškai, bet tikrai nėra nauja.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Minėta sistema leis pasirstyti šimtus milijardų lėšų pramonės šakoms ir įmonėms, kurios savo veiklai galėtų užsidirbti „žaliąją“ etiketę[1].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Įvairių sričių sektoriai, įskaitant atsinaujinančios energetikos, transporto, miškininkystės, pramonės, statybos sektoriaus, net meno, galėtų tapti tvaresni net 80%, o „žaliąją“ etiketę galėtų gauti maždaug 50 000 visų žemyno kompanijų. </p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Šie pokyčiai pristatyti keletą minučių prieš JAV prezidento Joe Bideno Žemės dienos progą rengtą viršūnių susitikimą, į kurį prezidentas pakvietė 40 valstybių lyderių, taip signalizuodamas, jog valstijos sugrįžtą į šalių, kovojančių prieš klimato kaitą, gretas.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Susitikimo metu J. Bidenas žadėjo net perpus sumažinti JAV išmetamų teršalų kiekį iki 2030-ųjų ir tikino, jog ateityje padvigubins finansinę paramą besivystančioms šalims, kovojančioms su vis didėjančiomis sausromis, potvyniais, karščio bangomis ir kitais klimato šilimo krizės padariniais[2].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Tokie skambūs pažadai nėra naujiena. ES dar 2020-aisiais sutarė dėl ambicingo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tikslo – iki 2030-ųjų šią taršą sumažinti 55%[3].</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Vis gi, galima pasvarstyti ar dabar yra pats tinkamiausias metas skatinti tvarųjį verslą? Juk esame, atrodo, tik įpusėję sunkų pandeminį laikotarpį. Iš ties, viskas gali turėti dažnai nutylimas, tačiau pasigilinus, gana akivaizdžias sąsajas. Juk pastaruoju metu beveik kasdieną pristatomi nauji pasai ir sertifikatai, tariamai atversiantys mums daugiau durų ir galimybių, vėl gyventi normalų, ikipandeminį gyvenimą.</p>
<p class="p1" style="text-align: justify;">ES ir JAV politikų dėmesys aplinkosaugai, šiuo metu gali būti ne tiek realus susirūpinimas aktualia problema, kiek įvadinis taškas į dar platesnį sertifikatų ir pasų pasaulį. Jeigu dažnas mūsų gali sutikti, jog aplinką tausojanti pramonė bei verslas turi būti skatinami, o tokios „žaliosios“ etiketės, galbūt, net ir visai naudinga naujovė, iš tiesų, šis pokytis mus priveda prie masinės sertifikatų sistemos, o aplinkosauga šiuo atveju, tampa puikia uždanga tikrosioms ateities permainoms. </p>
<h2>„Žaliasis" pasas tampa Europos realybe</h2>
<p style="text-align: justify;">Štai, visai neseniai dar tik diskutuota „žaliojo" paso idėja tampa realybe, kuri Europoje yra ne mažiau skandalinga, nei galimybių pasas Lietuvoje. Subtiliai ignoruojant visuomenės debatus šia tema, dar 2021-ųjų kovo 17-osios dienos EK pasiūlymu, valstybės narės susitarė dėl gairių, leisiančių užtikrinti skaitmeninio „žalio" sertifikato įgyvendinimo reikalavimus.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors „žaliojo" paso idėja signalizuoja, kad dalis žmonių vėl galės laisvai judėti, keliauti, pamatyti savo mylimuosius, ar gi tai iš esmės nėra esminių žmogaus laisvių ribojimas? Kad ir kaip amoraliai tai skambėtų, mes tampame beveik lygūs su savo naminiais gyvūnėliais, kuriuos norėdami auginti namuose legaliai, turime čipuoti, o siekiant išsivežti svetur – gauti augintino pasą. Galima tik retoriškai klausti, kurgi yra ta riba? Ar ateityje mums reikės leidimų viskas? Atrodo, kad nėra tokia tolima fantastika, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.</p>
<p style="text-align: justify;">EK pranešime spaudai pabrėžiama, jog tai yra būtinas žingsnis kuriant reikalingą infrastruktūrą visose Europos Sąjungos šalyse, kuri leistų laisvai judėti piliečiams per COVID-19 pandemiją.</p>
<blockquote>Šios nacionalinių ekspertų vieningai priimtos gairės rodo valstybių narių įsipareigojimą ir pasirengimą ir pateiks joms specifikacijas, reikalingas greitam įgyvendinimui , – sakė komisaras Thierry Bretonas[6].</blockquote>
<p style="text-align: justify;">„Žaliojo" paso idėja iš esmės laikoma gana kontraversiška, visuomenė kvestionuoja, ar tai nepažeidžia žmogaus teisių bei laisvių, tuo tarpu ir pati Pasaulio sveikatos organizacija nepritaria tokiems sertifikatams.</p>
<blockquote>Yra visi kiti klausimai, įskaitant asmenų diskriminaciją, – PSO atstovę spaudai Margaret Harris cituoja Reuters.</blockquote>
<p class="p1" style="text-align: justify;">Visgi, kalbos pasiekia tik gana paviršutinišką lygi, o naujieji sertifikatai pasipildo naujovėmis bene kasdien. Vis aiškesnį pavidalą įgauna ir Lietuvos Vyriausybei jau pristatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta galimybių paso koncepcija. Viešai eskaluojama, jog šis pasas leis greičiau atlaisvinti daugelį verslų ir sugražinti dalį žmonių į veiklas, kurios dėl karantino suvaržymų iš esmės yra paralyžiuotos[6].</p>
<p style="text-align: justify;">Ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės teigimu, galimybių paso įgyvendinimas leidžia galvoti ne tik apie verslus, bet ir apie platesnį visuomenės laisvinimą – nesenai neigiamą COVID-19 testo atsakymą gavę žmonės turėtų galimybę vykdyti daugiau veiklos, būti laisvesni, sportuoti ir aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime[6]. </p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, ši idėja lieka gana aptaki, tačiau, lyg ir turime džiaugtis, kad įgavę štai tokį pasą galėsimu nueiti į sporto klubą, galbūt vėliau net nuskristi atostogų į šiltuosius kraštus. Žinoma, kartu galėsime gabentis tik čipuotą savo augintinį, kurio kelionės paso nieku gyvu negalėsime pamiršti. Grįžus, galime įsukti ekologišką verslą, kuris, galimai, gaus tvarios veiklos sertifikatą. Komiška, tačiau tai ateities realybė, kuri, gerai pagalvojus nuteikia priešingai nei tikėtasi – vietoje optimizmo, mes galime jausti nerimą, jog tampame didžiulės skaitmenizacinės sistemos dalimi.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/markus-winkler-enyii0os7p4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Panašumai tarp naminių gyvūnų ir galimybių pasų – realybė, su kuria susidorti nesitikėjo niekas</h2>
<p style="text-align: justify;">Atrodo, kad laisvas pasaulis, kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo mūsų, o dailiai pateikta laisvių ir galimybių pasų idėja – tik į patrauklią pakuotę įvilkta utopinė vizija. „Politikai, ekspertai ir įvairaus plauko įtakotukai (influenceriai) jau porą mėnesių bando prigydyti „laisvės" pasų idėją. Pradžioje siūlė įvesti skiepų pasus, kaip ir gyvūnėliams, o dabar rado tokį pozityvesnį pavadinimą – „galimybių" pasai. Nenuostabu, juk viešųjų ryšių ekspertai atidirba už valdžios jiems mokamus pinigus ir duodą rezultatą,"- rašo Vygantas Raulinaitis dienraštyje „Respublika".</p>
<p style="text-align: justify;">2021-ųjų pradžioje Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos (PACE) metu buvo priimta, kad vakcinacija turi būti savanoriška ir laisva asmens valia[7]. </p>
<p style="text-align: justify;">„Lietuvos valdžia ignoruodama net ir PACE nuomonę, pasiryžusi vykdyti sveikų žmonių rūšiavimą, todėl visuomenė turėtų ryžtingai pasipriešini ketinamai įvesti segregacijai ir totalitarizmui, nes netrukus galime sulaukti, kad ne tik gyvūnų gerove bus rūpinamasi juos visus fiziškai suženklinant (čipuojant) pagal pakeistą LR Gyvūnų gėrovės ir apsaugos įstatymą, bet tokį įstatymą sukurs ir žmonėms, jį pavadinant Žmonių gerovės ir apsaugos įstatymu,"- teigia V. Raulinaitis[8]. Šios ciniškos mintys skamba nerealiai? Taip, prieš keletą metų niekas nesitikėjo gauti leidimo nueiti į koncertą ar kavinę. Atrodo, kad šie laikai iš ties yra greitai kintantys, tačiau tikrai ne ta linkme, kuria daugelis tikėjosi ir įsivaizdavo. </p>
