<h2>15 metų ir vyresniam lietuviui teko po 30 gramų per dieną</h2>
<p>Šalies pandeminė situacija, karantinas, griežti suvaržymai, kaip ir buvo manyta, neapsiėjo be pasekmių. Psichologinė pagalba šalyje sunkiai pasiekiama, o ypatingai jaunimas, iki tol gyvenęs laisvoje šalyje, sunkiai prisitaikė prie to, kad teko glaustis viename bute su tėvais, broliais ar seserimis, ko anksčiau pavykdavo išvengti einant į mokyklą ar susitinkant su draugais. Net neabejotina, kad judėjimo ribojimai ypatingai paveikė vienišus žmones, kurių artimieji gyveno kituose miestuose. Įdomumo dėlei, Lietuvos statistikos departamentas kartu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu pristatė informaciją apie tai kaip pandemijos metu lietuviai smaguriavo alkoholiniais gėrimais ir savo liūdesį skandino juose.</p>
<p>Atlikta analizė parodė gana įdomius rezultatus – buvo nustatyta, kad vienam 15 ir daugiau metų Lietuvos gyventojui 2020 metais teko 11,4 litro suvartoto absoliutaus alkoholio. Kitaip tariant, per dieną tai sudaro 30 g suvartoto absoliutaus alkoholio. Tautiečių neatbaidė ir augančios alkoholio kainos – svaigiųjų gėrimų pardavimai tik didėjo. Pažymima, kad lyginant su 2019 m. alkoholio suvartojimas padidėjo, mat 2019 m. vienam gyventojam nuo 15 metų amžiaus teko 11,1 litrų absoliutaus alkoholio.[1]</p>
<p>Vis dėlto, rūkančiųjų kiekis sumažėjo – 2020 m. duomenimis, vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 1 128 cigaretės, o tai net 1,5 proc. mažiau nei 2019 m. Pažymima, kad tabako gaminių vartojimas mažėjo, krito cigarečių importas, o gamyba ir eksportas nežymiai, bet augo.[2]</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/whiskey.jpg" alt="Alkoholis" /></p>
<h2>Pandemijos metu narkotikų rinka ir toliau augo</h2>
<p>Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) inicijavo tyrimą dėl COVID-19 pandemijos įtakos gyventojų narkotikų vartojimo įpročiams nustatyti. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas teigė, jog, nors pirmojo karantino metu dėl judėjimo ir kitų ribojimų narkotikų vartojimas buvo kiek sumažėjęs, tačiau ilgai netrukus, grįžo į pradinį lygį:[3]</p>
<blockquote>Turimi duomenys rodo, kad nepaisant kai kurių narkotikų vartojimo sumažėjimo per pirmą karantino laikotarpį, daugelyje šalių narkotikų vartojimo lygis po vasaros laikotarpio, kai apribojimo priemonės buvo palengvintos, grįžo beveik į ankstesnį lygį.</blockquote>
<p>Atliktas tyrimas atskleidė, kad pandemija turėjo įtakos Europos kokaino rinkai. Pažymima, jog didelių kiekių konfiskavimas tęsėsi iki pat 2021 m. Kaip prielaida tam buvo įvardytas kai kuriose šalyse padidėjęs kokaino kreko prieinamumas. Taip pat pažymėta, jog daugėja pranešimų ir mirčių dėl suklastotų kanapių sintetiniais kanabinoidais. 2019 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad populiariausios Lietuvoje buvo šios narkotinės medžiagos:[5] kanapių derva, kokainas, grynosios žolelių kanapės, metamfetaminas bei MDMA.</p>
<p>NTAKD pažymi, kad pandemija labiau sustabdė tų rūšių narkotikų vartojimą, kurie yra susiję su jaunimo pasilinksminimo vietomis – tarp jų ir MDMA. Tačiau gerokai paaugo namuose vartojamų narkotikų kiekis. Pastebėtas gyventojų piktnaudžiavimas ne medicininiais tikslais vartojamais benzodiazepinais bei kitais vaistais. Taip pat pastebima, kad dėl paslaugų teikimo nuotoliniu būdu, tai kėlė iššūkių nuo narkotikų priklausomų asmenų gydymui ir apsunkino prevencinių programų ir sveikatos skatinimo programų vykdymą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cannabis.jpg" alt="Narkotinės medžiagos" /></p>
<h2>Prof. dr. R. Čiužas teigia, kad tarp jaunuolių vaikinų daugėja abstinentų</h2>
<p>Nors, kaip matome, 2020 metų rezultatai yra kiek prastesni nei 2019 metų, NTAKD atliko tyrimą Europos mokyklose alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimui tarp jaunuolių nustatyti. 2019 m. duomenys parodė, jog bent kartą alkoholio yra bandę 79 proc. mokinių, likę 21 proc. buvo nevartojantys alkoholio. Lyginant su 2011 metais atsisakančių vartoti alkoholinius gėrimus padaugėjo – esą iki 2011 metų abstinentų kasmet tebūdavo 2-5 proc., kai tuo tarpu 2015 m. jų kiekis paaugo net iki 13 proc.</p>
<p>Tyrimų duomenimis išryškėjo gana įdomi lyčių tendencija – mat alkoholio nevartojančių vaikinų buvo daugiau nei merginų. Esą negeriantys vaikinai sudarė 25 proc., o merginos tuo tarpu kiek atsiliko – sudarė 17 proc. R. Čiužas gerėjančiais rodikliais džiaugiasi ir tikisi, kad tokie jaunuoliai užkrės kitus pasirinkti gyvenimo būdą be alkoholio:[5]</p>
<blockquote>Tai, kad pastaruosius kelerius metus nuosekliai, nors ir nedideliais tempais, daugėja jaunų žmonių, kurie gyvena be alkoholio arba jo atsisako, labai džiugina. Tikimės, kad tokios tendencijos išliks, o sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių jaunuolių tik daugės ir ilgainiui šie skaičiai bus kur kas didesni, nei alkoholį vartojančių.</blockquote>
<p>NTAKD taipogi pažymi, kad antrojo karantino metu sumažėjo jaunuoliu iki 15 m. amžiaus kiekis, apsinuodijusių alkoholiu – esą 2019 m. tokių sudarė 3,7 proc., o jau 2020 m. matėme gražesnius skaičius – 2,2 proc.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/party.jpg" alt="Jaunuolių abstinencija" /></p>
