Pandemijos metu išaugusios seksualinio smurto internete apimtys nemažėja

Visuomenės narius apsaugoti galime šviesdami ir laiku reaguodami

Vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai prakalbsta apie neraminančius signalus. Anot jų, dar COVID-19 pandemijos metu išaugusios seksualinio smurto internete apimtys nemažėja. Specialistai sako, kad labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius apsaugoti galime tik šviesdami ir laiku reaguodami į pavojaus ženklus.

Seksualinis smurtas skaitmeninėje erdvėje pasireiškia įvairiomis formomis. 

Viena iš dažniausių – viliojimas, piktavaliams bet kokiais būdais stengiantis užmegzti ryšį su aukomis, siekiant jas išnaudoti. Ne ką rečiau pasitaiko tokių atvejų, kai be sutikimo siunčiamos nuogo asmens nuotraukos.

„Pastaruoju metu ypač išaugo deep fake technologijų naudojimas, kai kuriamos ir platinamos netikros nuogų asmenų nuotraukos. Pavyzdžiui, bet kokia žmogaus nuotrauka, pasitelkus dirbtinio intelekto programėlę, yra „nurengiama“ ir tuomet išplatinama, – pasakoja „Vaikų linija“ kampanijos BE PATYČIŲ koordinatorė Eglė Tamulionytė. 

Moteris tikina, esą taip nūdienoje pramogauja jaunuoliai: išmėgindami naujausias programas, vienas kitam kelia įvairiausius iššūkius, kol visa tai, galų gale, perauga į nusikalstamą veiklą. Vis dlėto, nusikaltėlių portretai ir elgesys labai skiriasi – nuo nusikalstamos grupuotės, iki seksualinio pasitenkinimo ieškančių pornografinį turinį kuriančių asmenų.

Seksualinis smurtas skaitmeninėje erdvėje prilyginamas seksualiniam smurtui fizinėje aplinkoje

Seksualinis smurtas skaitmeninėje erdvėje yra toks pat nusikaltimas, kaip ir seksualinis smurtas fizinėje aplinkoje. Anot specialistės, svarbiausia šiuo atveju yra sutikimo sąvoka: net jeigu tai tik įžeidžiantis seksualizuotas ar su lytiškumu susijęs komentaras, nesiekiant jokio seksualinio pasitenkinimo, jis gali padaryti daug žalos kitam asmeniui. Tačiau kaip atskirti, kada riba peržengiama? 

„Mes remiamės to žmogaus, kuris sulaukė seksualizuoto pobūdžio veiksmo ar komentaro, savijauta. Jeigu žmogus pasako, kad tai buvo nemalonu, aš to visiškai nenorėjau, man tai nelinksma, vadinasi, yra aiškus signalas, kad šitoks elgesys yra nepageidautinas“, – sako E. Tamulionytė.

Vis dėlto, aišku, jog dažnu atveju ieškoma pačių pažeidžiamiausių.

„Pirmiausia jie kruopščiai atsirenka taikinius. Dažnai seksualiniai viliotojai renkasi vaikus – jie labiau pažeidžiami negu suaugę. Dažnas atvejis, kai į viliotojų akiratį patenka vaikai ar jauni suaugusieji iš pažeidžiamų grupių: socialiai atskirti, turintys įvairių sutrikimų, patiriantys skurdą, apleisti artimųjų“, – pasakoja moteris.

Iš pradžių viliotojai aukas įprastai stebi socialiniuose tinkluose, rinkdami apie juos informaciją.

„Nusikaltėliai ieško pažeidžiamų vietų, susidraugavę jie mėgina tai išnaudoti: guodžia vaikus susipykus su tėvais, tikina, jog jį gerai supranta ir stengiasi izoliuoti, atitolinti nuo artimųjų. Tarpusavyje pasidalinus paslaptimis, sukuriamas stiprus ryšys, pasitikėjimas. Taikinys galvoja, kad užmezgė artimą, intymią pažintį, o iš tiesų šią informaciją nusikaltėlis renka siekdamas asmenį prisirišti ir šantažuoti“, – tęsia E. Tamulionytė.

Vėliau viliotojas pereina į kitą etapą – stengiasi normalizuoti įvairius seksualizuotus veiksmus. 

„Iš pradžių gali būti prašoma paprastų nuotraukų. Vėliau jau prašoma parodyti petį ir taip po truputį siekiama pereiti prie atviresnių ir seksualesnių veiksmų. Jei taikinys pajunta, kad peržengiamos tam tikros ribos, stengiamasi situaciją normalizuoti: „viskas gerai, aš visa tai darau iš meilės“, – pasakoja „Vaikų linija“ koordinatorė.

Į „Vaikų liniją“ paskambinę vaikai jaučiasi sugniuždyti

„Neretai kreipiasi vaikai, paaugliai, kurie pasidalino nuotraukomis ir sulaukė grasinimų, kad jos bus išplatintos arba jau plinta. Nors nusikaltimą padarė ne jie, o asmenys, kurie grasina ar tas nuotraukas platina be sutikimo, pirmasis nukentėjusiųjų jausmas yra kaltė – juk aš sutikau, aš išsiunčiau. Žinoma, visa mūsų visuomenė linkusi kaltinti: „pats prisiprašei“, „buvai per mažai apsirengusi“, o seksualinis elgesys vis dar laikomas didžiausiu tabu…“, – pastebėjimais dalinasi E. Tamulionytė.

Vis dėlto, stiprūs kaltės ir gėdos jausmai neretai turi ilgalaikių neigiamų pasekmių psichinei bei fizinei sveikatai: 

„Krenta savivertė, mažėja pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, kankina nerimas, baimės. Gali kilti visokiausių minčių apie save, noras žalotis, gali aplankyti mintys apie savižudybę“, – teigia moteris, pridurdama, jog tokiais atvejais ypatingai reikalingas palaikymas.

Iš tiesų, vaikai, besikreipiantys į „Vaikų liniją“, baiminasi prisipažinti savo tėvams, galvodami, jog už tai bus nubausti ir pan. Tačiau tėvams vertėtų suprasti, jog vaikai pateko į bėdą, tapdami manipuliacijų ir šantažo aukomis.

„Tai yra itin sunki patirtis, kelianti didžiulį beviltiškumo jausmą. Tėvų darbas yra tą jausmą susemti ir padėti vaikui išbūti, kol jis sumažės. Turėtume būti jų draugai, su kuriais galima pasitarti, kurie palaiko ir paguodžia – taip sumažinsime vaiko patirtą žalą“, – įsitikinusi Tamulionytė.

Priešingai, artimas šeimos ryšys ir domėjimasis vaiko interesais yra vertinamas kaip svarbi gijimo proceso dalis, o taip pat – seksualinio smurto prevencija. 

„Nepakanka vien reguliuoti prie ekrano praleidžiamą laiką. Gyvenimas internete vaikams svarbus. Jeigu klausiame, kaip sekėsi mokykloje, būtinai turime pasiteirauti, ką jis veikia internete, kas jį domina. Kalbėkimės. Taip pat svarbu ir patiems šviestis, žinoti, kokias programėles naudoja vaikas. Turime būti pasiruošę tiems iššūkiams, kurie gali mus ištikti“, – teigia „Vaikų linija“ koordinatorė.

Intymiai nuotraukai pasklidus be sutikimo kreipkitės į socialinio tinklo administratorių

Tuo atveju, jei intymi nuotrauka nepageidaujamai plinta, būtina nedelsiant kreiptis į to socialinio tinklo administratorių reikalaujant ją pašalinti. Ką patiems galima padaryti – tai, mažų mažiausiai, išjungti komentavimo galimybes.

Lietuvoje nuogo kūno nuotraukų platinimas yra draudžiamas ir prilyginamas pornografinio turinio platinimui, ypač jei kalbama apie vaikų nuotraukas. Tokiais atvejais svarbu išsaugoti įrodymus (pasidaryti ekrano kopijas su data) ir užpildyti formą Ryšių reguliavimo tarnybos prižiūrimoje svetainėje www.draugiskasinternetas.lt. Čia specialistai sprendžia, ar perduoti informaciją tarnyboms, ar kreiptis pagalbos skambinant 112, ypač tais atvejais, kai yra šantažuojama, gąsdinama, grasinama.

Pranešimą paskelbė: Lina Toločkienė, UAB „Lietuvos sveikata“.