<h2>Bažnyčios valdoma mokykla pražudė šimtus čiabuvių vaikų</h2>
<p>Buvusioje internatinėje mokykloje aptikti nepažymėti kapai ilgus metus slėpė daugiau kaip 160 čiabuvių vaikų kūnus. Nors kol kas neaišku, kas iš ties ten įvyko, tačiau mokykla niekuomet neturėjo puikios reputacijos, o buvę moksleiviai su siaubu prisimena išgyvenimus joje.</p>
<p>Kanadoje, Britų Kolumbijoje, dabartinėje Penelakuto saloje, seniau dar žinomoje kaip Kuperio, įsikūrusi internatinė mokykla nuo seno priklausė čiabuvių internatinių mokyklų ir apgyvendinimo įstaigų tinklui. Mokykla duris pravėrė dar 1889-ais ir užsidarė 1975.</p>
<p>Visą gyvavimo laikotarpį mokyklą valdė Katalikų bažnyčia, tačiau didžiulę finansinę paramą skyrė ir čiabuvių reikalų departamentas. Mokyklos lankymas buvo privalomas ir nediskutuojamas, į internatą Pebelakuto saloje buvo paimami vaikai iš aplinkinių vietovių: Kovičano ežero ir Sališo pakrantės[1].</p>
<p>Mokykla nuo pat savo veiklos pradžios tapo tikrais siaubo ir kankinimų namais. Prabėgus 7-iems metams nuo atidarymo, remiantis tuo metu duomenimis buvo paskelbta, jog mirė net 107 iš 264 internate gyvenančių moksleivių. Kai 1896-ais mokyklos valdžia atšaukė atostogas ir neišleido vaikų į namus, moksleiviai sumanė įstaigą sudeginti. Vis tik, planas nepavyko, o vaikai ir toliau mirdavo, beveik niekam nepavykdavo ir pabėgti iš pragarą primenančios įstaigos.</p>
<p>1969-ais Kanados federalinė valdžia perėmė mokyklos kontrolę ir ją uždarė 1975-ais. Vėliau, pastatas buvo nugriautas, tačiau prisiminimai apie Kanados Alkatrasą, aliuziją į nekaip pagarsėjusį JAV kalėjimą, išliko iki šių dienų. Mokykla tapo mirties vieta šimtams nekaltų vaikų, o likę gyvi ir išsigelbėję, iki šių dienų mena siaubingus išgyvenimus, nepavykusius bandymus išsigelbėti bei prievartinį savosios kultūros atsisakymą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/giulia-may-lrflrcb7_qi-unsplash.jpg" alt="Gentis" /></p>
<h2>Rasti kūnai verčia pagalvoti apie tikruosius žiaurumo mąstus</h2>
<p>Niekur nesužymėti kapai ir nedokumentuoti kūnai verčia pagalvoti apie tai, kas iš ties vyko už uždarų įstaigos durų. Pačios Penelakuto genties atstovai, po siaubingos žinios apie buvusioje mokyklos teritorijoje rastus kūnus, išplatino pranešimą, teigdami, jog tai didžiulis praradimas genčiai, o toks genocidas ir žmogaus teisių pažeidimas negali būti tiesiog pamirštas.</p>
<p>Iš tiesų, siaubinga įstaigos istorija, ilgą laiką, atrodo, jau buvo nugrimzdusi praeitin, tačiau pastarųjų dienų klaikūs atradimai vėl į verčia klausti, kas gi čia iš tiesų įvyko. Akivaizdu, jog daugybė nusikaltimų taip ir liko nutylėti, paslėpti, o labiausiai nukentėję, taip niekada ir neišvyko už internato sienų.</p>
<p>Mokyklos gyvavimo laikais, vietos bendruomenė garsiau kalbėjo tik apie dviejų seserų žūtį, kai šios nuskendo bandydamos pabėgti iš internato. Ne vienas vaikas savo pagamintomis valtimis stengėsi perplaukti vandenį bei pabėgti iš salos ir vėliau, tačiau niekam nepavyko. Vėliau, užsiminta buvo ir apie vieno moksleivio savižudybę. Tiesa, mirčių skaičius rodo, jog tai buvo ne pavieniai, o bene masiniai atvejai.</p>
<p>Po to, kai mokyklos valdymą perėmė šalies valdžia, vienas buvęs mokyklos darbuotojas prisipažino dėl nederamo elgesio ir smurto. Galima tik numanyti, kad tai būtą ne vieno darbuotojo problema, tačiau plačiai taikyta, masinio perauklėjimo sistema.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/manish-tulaskar-_gdjm46ijme-unsplash.jpg" alt="Kultūros asimiliacija" /></p>
<p>Teritoriją apžvelgę bei istorinius įrašus tyrinėję mokslininkai laikosi nuomonės, jog dalis vaikų mirė dėl nepriežiūros, kas lėmė įvairių ligų, kaip tuberkuliozė ar meningitas, išplitimą. Nemaža dalis moksleivių patyrė tiek fizinį, tiek seksualinį smurtą, kas galėjo lemti itin aukštą savižudybių skaičių[2].</p>
<p>Viena iš buvusių internato moksleivių, Roxanne Harris teigia, mokykla buvo siaubinga, maistas patiekiamas supuvęs, o ilgą laiką, sklandė ir istorija, jog viena mergaitė, buvo išstumta per langą. Moteris tikina, visuomet maniusi, jog saloje yra ne vienas, niekam nežinomas kapas.</p>
<p>Kadangi ilgą laiką mokykla buvo valdoma Katalikų bažnyčios, atradus daugybę vaikų kapų, vietos vyskupas Gary Gordonas išplatino žinutę, teigdamas, kad bažnyčia yra pasiruošusi padėti genties ir visai vietos bendruomenei susitaikyti su šiuo siaubingu įvykiu.</p>
<p>Nors bažnyčia niekuomet viešai nekalbėjo apie siaubingus praeities šešėlius ir kaltinimus jos valdomos mokyklos personalui, vyskupas vis tik užsiminė, kad pasaulyje yra blogų žmonių, kurių nepavyko išvengti ir saloje[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lucas-mitchell-zjcl2vaegdo-unsplash.jpg" alt="Kanada" /></p>
<h2>Genties gyventojus norėta paversti krikščionimis europiečiais</h2>
<p>Salos teritorijoje nuo seno gyveno Penelakuto genties žmonės. Tiesa, ramybė baigėsi, kai britų kariai, tyrinėdami regioną, atrado šią salą 1851-ais. Netoli buvo įrengta karinė stotis, o 1863-ais, karinis britų laivynas užpuolė genties gyvenvietę.</p>
<p>Tuomet, pretekstu tapo pavieniai incidentai su europiečių laivais, tačiau istorikai neabejoja, kad kariai jau ilgą laiką planavo užpuolimą ir planavo kaip gi panaudos derlingą, genties apgyventą žemę. Po permainingų ir ilgesnių nei tikėtasi mūšių, kaimas vis tik buvo sulygintas su žeme, vietiniai gyventojai beveik išnaikinti.</p>
<p>Į teritoriją atsikėlę krikščionys turėjo viziją kaip galutinai išnaikinti vietinių tradicijas ir kultūrą. Likusių genties gyventojų vaikai būdavo paimami ir išsiunčiami į internatines mokyklas: regione veikė visas tokių įstaigų tinklas, viena didžiausių ir buvo, buvusioje Kuperio saloje veikęs čiabuvių internatas[4].</p>
<p>Valdžios pareigūnai be atvangos lankėsi pas genties gyventojus, vaikai, įvairaus amžiaus, būdavo išplėšiami iš savo šeimų. Taip siekta juos perauklėti, paversti europiečiais, krikščionimis, priversti atsisakyti savo gimtosios kultūros, identiteto, kalbos ir paveldo.</p>
<p>Internatuose vaikai augo ribojami griežtų, valdiškų taisyklių, privalėjo laikytis svetimos, krikščioniškos religijos normų. Nors internatas turėjo suteikti išsilavinimą, bene vienintelis ugdymas buvo grįstas religinėmis dogmomis, bauginimais bei smurtu.</p>
<p>Didžioji dalis vaikų internatuose kentė didžiulį fizinį ir psichologinį smurtą, prievartą. Nors mirčių skaičius, manoma, yra didžiulis, kiek tiksliai čiabuvių vaikų tokiose įstaigose mirė, aišku nėra.</p>
<p>Iki šių dienų, federalinė šalies valdžia neigia, jog prieš vietos gentis buvo taikoma griežta asimiliacinė politika ir prievarta. Bažnyčia bei valdžios institucijos iki pat šių dienų nesutaria ir dėl to, kas gi turėtų prisiimti atsakomybę dėl ilgus metus trukusio smurto bei kankinimų.</p>
