Mažeikių rajono tarybos nariai išlaidaudami galimai sukčiauja
Prieš savivaldos rinkimus visuomenininkas ir žurnalistas Andrius Tapinas pradėjo akciją „Skaidrinam 2023“, kurios tikslas – išsiaiškinti, kaip skaidriai šalies savivaldybių tarybų nariai naudoja savivaldybės pinigus, skirtus tarybos nario darbo išlaidoms apmokėti.
Kaip žinia, tarybos nario darbas yra visuomeniniais pagrindais, tačiau savivaldybės moka tarybos nariams išmokas už faktiškai tarybos nario pareigoms skirtą laiką, padengia kelionių išlaidas, kai kurių darbo įrankių įsigijimo ar nuomos išlaidas.
Yra tarybos narių, kurie atsisako imti bet kokias išmokas, tačiau yra ir tokių, kurie čia galimai rado puikią terpę pralobti.
„Nieko labai džiugaus. Kontrolės jokios, auditai neatliekami, viskas „ant pasitikėjimo, – rašo komentare A. Tapinas apie Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius. – Kuro pinigų taškymo lyderė Genoveita Gricienė per kadenciją sugebėjo prisukti 75 000 kilometrų. Rajone, kur nuo Mažeikių iki bet kurio pakraščio yra 30 km. Šiek tiek juokinga, nes savo Facebooke ji labai propaguoja pėsčiųjų žygius.
Per karantiną 2021 metų vasarį ji užsipylė 200 litrų, kitas tarybos narys Pranas Trakinis karantininę 2021 gegužę atrodo, kad neišėjo iš degalinės, nes per 10 dienų pylėsi 4 kartus už 275 eurus. Arba tiesiog susirinkinėjo svetimus čekius, kas šiaip yra piktnaudžiavimas ir klastojimas.
Konservatorė Lina Rimkienė pusei metų išvažiavo į Kiprą ir ten naudojosi auksiniu internetu už 280e mėnesiui, o po to pateikė ranka rusiškai rašytus čekius. Ta pati Rimkienė įsigudrino kiekvieno ketvirčio pabaigoje (kai baigiasi terminas išmokoms) visada gauti sąskaitas iš Tirkšliuose gyvenančio Juozo, kuriose būdavo įrašoma po 12 automobilių plovimų.
Tarybos nariai Vytautas Visminas ir Jonas Žičkus tvarkėsi po tris automobilius ir už tai mokėjo Mažeikių rajono gyventojai, o Tarybos narė Milda Šukienė turėjo keistą fetišą, nes už savivaldybės pinigus nusipirko 3 600 įmaučių. Taip pat ji tas įmautes pirko iš įmonės, kurios direktorė yra kita tarybos narė[1]“.
Pinigus tarybos nariai taško ir Neringoje
Per debatus, kurie vyko prieš rinkimus, TS-LKD kandidatas į Neringos vadovo postą Laurynas Vainutis mėgino paaiškinti, kodėl jam per tris metus prireikė už miesto pinigus sau nusipirkti 65 USB laikmenas, kurios iš viso kainavo pusseptinto tūkstančio eurų. Prasidėjusi šiuo faktu Neringos savivaldybės tarybos narių finansavimo istorija galiausiai pasiekė net STT.
„Laurynas Vainutis ir dvi Liberalų sąjūdžio sąrašo lyderės Agnė Jančiauskienė ir Sandra Berletaitė per trejus metus sugebėjo ištaškyti 40 000 eurų miesto pinigų nuomodamiesi kompiuterius ir telefonus.
Ta prasme, naujas kompiuteris ir telefonas kainuoja apie 2 500 eurų ir tarnauja puikiai trejus metus, bet politikams ausys neraudonuoja juos nuomotis už 40 000.
Beje, visi trys nuomojasi tą įrangą iš Dovilų miestelyje esančios bendrovės UAB „IT&C Service”, kurios savininko draugų sąraše labai daug liberalų, o su kai kuriais jis nuo seno žaisdavo tose pačiose protmūšio komandose.
Neskaičiuojant paties mero ir vicemero, kuriems reikia važinėti po Neringą, penki jų sąrašo žmonės per metus išvažinėjo 30 000 eurų. Ir beveik visi jie gyvena Nidoje, kur nuo vieno miesto krašto iki kito – 15 minučių pėsčiom. Kaip reikia taip sugebėti?
Tie ištaškyti 70K realiai yra teisėti“, – viešino A. Tapinas[2].
STT pradėjo tirti Neringos tarybos narių išmokas
Kilus skandalui, į veiksmą įsijungė ir STT – tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidriai leidžiamų kai kurių Neringos savivaldybės tarybos narių lėšų, galimų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
„Galiu patvirtini, kad tie straipsniai“, – BNS informavo STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Julija Gorovniovaitė.
Audito duomenimis, pernai Neringos politikai transporto nuomai, eksploatavimui, techninei priežiūrai ir kitoms įvairioms transporto paslaugoms išleido apie 64 tūkst. eurų.
Dar 20,7 tūkst. eurų atsiėjo kompiuterių nuoma, ryšio, interneto ir panašios paslaugos. Smulkioms IT prekėms įsigyti, pašto paslaugoms panaudota 3,3 tūkst. eurų, kanceliarinėms priemonėms – kiek daugiau kaip tūkstantis eurų.
Audito išvadose teigiama, kad didžiausią išlaidų dalį – apie 71 proc. – sudaro transporto priemonių eksploatavimas[3].
STT pripažino, kad tarybos narių išmokų skyrimo tvarka nepakankamai skaidri
Specialiųjų tyrimų tarnyba po to, kai visuomenė ėmė bruzdėti dėl galimai neteisėtai lobstančių tarybos narių, atliko atsitiktine tvarka atrinktų 23 savivaldybių teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimą bei išlaidų savivaldybių tarybos nariams kompensavimo tvarką, antikorupcinį vertinimą.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai, išanalizavę savivaldybių tarybų reglamentus, nustatė, kad tarybos narių išmokų dydžiai skiriasi dešimtimis kartų: mažiausio dydžio išmokos nustatytos: Plungės rajono savivaldybėje – iki 43 Eur, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybių – iki 50 Eur per mėnesį vienam tarybos nariui. Didžiausios išmokos savivaldybių tarybos nariams nustatytos Kauno mieste – iki 1 072 Eur bei Kauno rajone – iki 1 018 Eur.
STT vertinimu, savivaldybių tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti tarybos narių išlaidas, numatytas Vietos savivaldos įstatyme, dėl to kai kurios išmokos gali būti skiriamos nepagrįstai.
STT siūlo savivaldybėms tikslinti teisinį reguliavimą, numatant prievolę išsamiai pagrįsti visas kompensuoti teikiamas išlaidas, siejant jas su tarybos nario tiesiogine veikla, taip pat užtikrinant ne tik griežtesnę tarybos nariams išmokėtų lėšų pagrįstumo bei teisėtumo kontrolę, bet ir detalią atskaitomybę visuomenei skelbiant tarybos narių gautas išmokas bei šias sumas išskiriant savivaldybės finansiniuose dokumentuose[4].
