<h2>Į gintarą panašus baltasis fosforas gali nudeginti odą</h2>
<p>Ilgai lauktos atostogos kartais neplanuotai gali virsti tikru košmaru, o rodos nekaltas gintarų rinkimas pasibaigti net ligoninėje. Aplinkos apsaugos agentūra įspėja – jokiu būdu pajūryje neleiskite savo vaikams rinkti gintarų, nes netyčia galima prisirinkti ne pajūrio perlų, bet po Antrojo pasaulinio karo užsilikusio baltojo fosforo, kuris yra itin pavojingas žmogaus sveikatai. Tuo tarpu gyventojai jau dalinasi informacija, kaip neatskirdami gintaro nuo kenksmingos medžiagos tapo situacijos įkaitais.</p>
<p>Pajūryje nukentėjusio dvylikamečio tėtis panoro įspėti visus, besisvečiuojančius pajūryje neleisti savo vaikams iš pakrančių rinkti gintarų, mat vietoje jų galima gauti bilietą tiesiai į ligoninę.</p>
<p>Nukentėjusio berniuko tėtis įspėjo gyventojus būti itin atsargiais, mat jo sūnus radęs „gintaro“ gabaliuką įsidėjo šį į savo marškinėlių kišenę, o ten, pasirodo, buvo baltasis fosforas, kuris sušilęs užsiliepsnoja ir dega apie 1 000 laipsnių temperatūra. </p>
<p>Berniuko tėtis paskelbė, kad akistata su šia pavojinga medžiaga jo sūnui kainavo daug – per keletą sekundžių spėjo apdegti mažamečio krūtinė, rankos, o šis net savaitę gulėjo ligoninėje, kurioje žaizdos buvo perrišamos su narkoze ir net praėjus dviem savaitėms po įvykio, jos vis dar kraujuoja.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kondr.jpg" alt="" /></p>
<h2>Baltasis fosforas atrodo identiškai kaip gintaras</h2>
<p>Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad po Antrojo pasaulinio karo Baltijos jūros dugne nugulė cheminės amunicijos kiekiai, kurių sudėtyje esančios nuodingos medžiagos gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Viena iš tokių medžiagų – ir baltasis fosforas.</p>
<blockquote>
<p>„Baltasis fosforas vizualiai labai panašus į įprastą gintarą (nepermatomas balkšvas akmenukas) ir nors skiriasi šių medžiagų tankis, tačiau atpažinti pavojingą cheminę medžiagą sudėtinga. Tad nusprendę rinkti gintarus, laikykitės visų įmanomų atsargumo priemonių: mūvėkite pirštines, nedėkite surinktų akmenukų į kišenes ir leiskite surinktiems gintarams gerai išdžiūti atviroje erdvėje“, – įspėja Aplinkos apsaugos agentūra[1].</p>
</blockquote>
<p>O štai nusideginus odą baltuoju fosforu, žaizda gyja labai lėtai ir procesas gali trukti net iki 2–3 mėnesių.</p>
<p>Ekspertų teigimu, fosforui patekus į organizmą galima net apsinuodyti: jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, vėmimas, skausmas kepenyse.</p>
<p>Baltąjį fosforą supainiojus su gintaru ir pajutus, kad šis pradeda kaisti ar net degti, cheminės medžiagos vietą reiktų kuo skubiau vėsinti vandeniu ir kreiptis į medikus.</p>
<h2>Pajūryje – ne pirmas incidentas</h2>
<p>Visgi, nusideginusių į gintarą panašia medžiaga gretos – kur kas platesnės. Dar 2020 m. vienai vilnietei eilinis gintaravimas vos nesibaigė tragedija. Nukentėjusioji teigė pajūryje rastam gintarui radusi vietą striukės kišenėje ir apie jį pamiršusi iki kol kelionės link namų metu automobilio viduje nepasipylė balti dūmai.</p>
<p>Iš pradžių automobiliu vykusi pora nė neįtarė, kad užsiliepsnojo striukės kišenėje saugiai padėtas gintaras, tad pamanė, kad galbūt liepsnoti pradėjo mobilusis telefonas, todėl moteris teigė sviedusi jį lauk ir tą pačią akimirką pastebėjusi neįtikėtiną reginį – jos striukės kišenė degė atvira liepsna. </p>
<p>Galiausiai ji pastebėjo, kad liepsna iš striukės kišenės išplito ir į kelnes, kurias nukentėjusioji stengėsi gesinti rankomis. Nuostoliai, kaip ji teigė, ne tokie ir dideli, palyginus su tuo, kas galėjo atsitikti, jei tuo metu ji nebūtų galėjusi staigiai iššokti iš automobilio. Gintaravimas šiai gyventojai atsipirko apdegusiais rūbais ir nudegusiais rankų pirštais bei dalimi kojos.</p>
<p>Tuo pačiu iš pajūrio vykusi gyventoja atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos greitoji pagalba teigė jai niekuo negalėjusi padėti. Jos teigimu, medikai neturėjo nei vaistų nuo nudegimo, nei raminamųjų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pakelte.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kaip atskirti baltąjį fosforą nuo gintaro?</h2>
<p>Nors gintaro nuo baltojo fosforo plika akimi dienos metu atskirti kone neįmanoma, VU chemijos ir geomokslų fakulteto prodekanas doc. Ramūnas Skaudžius atkreipė dėmesį, kokiomis savybėmis pasižymi baltasis fosforas.</p>
<p>Mokslininkas teigia, kad į gintarą itin panaši medžiaga švyti tamsoje šiek tiek žalsva šviesa, o temperatūrai pasiekus 30–35 laipsnius, fosforas esą pats užsidega[3]. O štai mirtina fosforo dozė žmogaus organizmui siekia vos 0,1 gramo.</p>
<p>Kadangi pats fosforas yra sunkesnis už vandenį, jis skęsta, tačiau dėl susidarančių srovių ir bangavimų jūroje, baltasis fosforas kartas nuo karto išmetamas į krantą, o didelė tikimybė, kad tokių fosforo gabaliukų tik daugės.</p>
<blockquote>
<p>„Renkant gintarą, geriausia yra jį dėti į kibirą su drėgnu smėliu, o tada, kai jau surenkamas gintaras, reiktų palikti jį šilti saulės atokaitoje“, – patarė R. Skaudžius[3].</p>
</blockquote>
<p>R. Skaudžiaus teigimu, apie tokius įvykius Baltijos jūros pakrantėse galima išgirsti kas 2–3 metus, o tokių atvejų, kai dėl baltojo fosforo nukenčia žmonės, jau yra pasitaikę ir Lenkijoje bei Vokietijoje. </p>
