Jau kloja kelią surogatinių motinų verslui ir lengvina privačių klinikų dalią?

Pagalbinis apvaisinimas
Pagalbinis apvaisinimas padeda kai kurioms nevaisingumo problemų turinčioms poroms pagaliau tapti tėvais. Kelly Sikkemos/Unsplash nuotrauka

<h2>Embrionai būtų saugomi 10 metų, didėtų valstybės finansavimas ir neliktų amžiaus cenzo</h2>
<p>Seimo Sveikatos reikalų komitetas nusprendė pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto pataisoms, kuriomis norima panaikinti reikalavimą amžinai saugoti embrionus. Vietoj reikalavimo neribotą laiką saugoti embrionus būtų reikalaujama tai daryti 10 metų. Be to, siūloma didinti valstybės finansavimą pastoti negalinčioms Lietuvos poroms ir panaikinti šiuo metu galiojančius amžiaus ribojimus. Panašu, kad tokie įstatymo pakeitimai būtų naudingiausi privačioms dirbtinio apvaisinimo klinikoms. Tačiau tai – dar ne viskas. Baiminamasi kad įstatymo pataisos gali atverti kelią ir surogatinių motinų verslui. Šias pataisas Seimas turėtų svarstyti jau rytoj.</p>
<p>Siūlomus įstatymo pakeitimus teikė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka. Seimo Pirmininkė sakė[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Patobulinus pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų sąlygas, būdus, tvarką, vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms arba partneriams užtikrinsime visavertę teisę jų susilaukti.“</p>
</blockquote>
<p>Iki šiol galiojantį amžiną embrionų saugojimą buvo galima apeiti tik vienu būdu – atsisakant embrionų ir perleidžiant juos kitoms poroms, kurios kreipiasi dėl pagalbinio apvaisinimo. Tad nenorint saugoti savo embrionų, tenka susitaikyti su faktu, jog juos panaudos kiti.</p>
<p>A. Lydeka tikino, jog tai – bene vieni griežčiausių ribojimų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jo manymu, toks priverstinis amžinas embrionų saugojimas arba jų patikėjimas kitoms poroms neatitinka nei vietinių, nei tarptautinių diagnostikos ir gydymo rekomendacijų. Jis teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Tokia praktika kelia daug etinių ir moralinių klausimų, ar embrionų donorystė pasirenkama laisva valia. Suvaržymas žmonėms neleidžia įgyvendinti donorystės kaip humanizmo idėjomis ir principais paremto sprendimo.“</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, nors pabrėžiama finansinė našta ir teisė rinktis, tačiau iš tiesų embriono šaldymas ir saugojimas trejus metus atsieina viso labo 500 eurų. O tai – 13,88 eurų per mėnesį, kas atrodo gan menka suma, paskęstanti kaip lašas jūroje, lyginant su visomis kitomis išlaidomis.</p>
<p>Be to, poros gali rinktis sukurti tik tiek embrionų, kiek bus implantuojama į gimdą, tad jų saugojimo ir šaldymo klausimas tokiu atveju išvis nekyla.</p>
<h2>Kas šešta pora Lietuvoje yra nevaisinga, daliai neužtenka kompensuojamo gydymo</h2>
<p>Dėl pagalbinio apvaisinimo į specialistus kreipiasi vis daugiau Lietuvos porų. Šiuo metu manoma, jog kas šešta pora yra nevaisinga.</p>
<p>Turimais duomenimis, Lietuvoje vaisingumo sutrikimų turi beveik tiek šeimų, kiek gyventojų turi Klaipėda[ref lt–2], tad tai išties rimta ir kuo didesnio valstybės dėmesio turinti sulaukti problema. Juk nevaisingumas – ne tik individuali problema, bet ir klausimas, kuris tiesiogiai veikia visuomenės socialinius bei demografinius rodiklius.</p>
<p>Su nevaisingumo problemomis susiduria viso pasaulio žmonės. Tarptautinė statistika rodo, jog 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų lemia abiejų partnerių sveikatos problemos, vyrų – 20–30 proc., o moterų – 20–35 proc. Be to, net 10–20 proc. vaisingumo problemų yra neaiškios kilmės[2]. Tad dirbtinio apvaisinimo galimybę renkasi daugybė porų ir skaičiai vis didėja.</p>
<p>Nevaisinga pora laikoma ta, kuri nesulaukia nėštumo ar nepagimdo kūdikio gyvendama aktyvų lytinį gyvenimą ilgiau nei vienerius metus.</p>
<blockquote>
<p>Lietuvoje vieno pagalbinio apvaisinimo kaina kartu su reikalingais vaistais ir papildomais tyrimais gali atsieiti net iki 4 tūkst. eurų, o tai – itin didelė našta, turint omenyje, jog gali prireikti ne vieno bandymo.</p>
</blockquote>
<p>Žinoma, didesnei daliai porų pavyksta susilaukti vaikų po paskirto medikamentinio gydymo ar paprastesnių medicininių ar chirurginių procedūrų. Daliai užtenka valstybės finansuojamo gydymo, tačiau likusiems tenka atiduoti visas savo santaupas ir varstyti medikų duris kelerius metus iš eilės, kol pagaliau nusišypso laimė arba kol dėl per didelės finansinės naštos tiesiog nuleidžiama rankas.</p>
<p>Šiuo metu Lietuvoje kompensuojamos tik dvi procedūros. Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė sakė[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Poroms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, valstybė kompensuoja du pagalbinio apvaisinimo ciklus, t. y. pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), bazinius tyrimus, pagrindinius reikalingus medikamentus ir gydymo eigos stebėseną. Tačiau iš pacientų apklausos, kurią organizavo mūsų asociacijos psichologė, sužinojome, kad net ir besinaudojančioms valstybės finansavimu poroms vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas papildomai gali kainuoti 300–2500 eurų. Pigesnė, intrauterininės inseminacijos, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą, procedūra (IUI), valstybės nėra kompensuojama ir gali kainuoti 210–350 eurų. Tačiau kiekvienos poros atveju bendra suma gali siekti kur kas daugiau, priklausomai nuo to, kiek vaistų reikia moteriai, ir, žinoma, kiek porai prireiks procedūrų.“</p>
</blockquote>
<p>Deja, daliai porų neužtenka dviejų kompensuojamų IVF procedūrų, jog sulauktų taip geidžiamo sėkmingo nėštumo. Pagalbinis apvaisinimas, įskaičiuojant pačią procedūra, vaistus, gydymo eigos stebėseną ir papildomus tyrimus, dažnu atveju pasiekia net ir 4 000 eurų, o kartais perkopia į dar didesnes sumas. Tad žmonės pradeda skolintis, ieškoti pigesnių alternatyvų ar tiesiog nuleidžia rankas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/problems_with_insemination.jpg" alt="" /></p>
<p>Vienas iš pasirinkimų – netgi keliauti gydytis nevaisingumo ir atlikti dirbtinį apvaisinimą užsienyje, kadangi dažnu atveju galima sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių, priklausomai nuo to, kokios procedūros, kiek laiko ir kurioje šalyje atliekamos. Poros renkasi įvairias valstybes: Vokietiją, Turkiją, Daniją, Lenkiją, Latviją.</p>
<h2>Kyla etiškumo ir tikrosios įstatymo projekto pakeitimų priežasties klausimai</h2>
<p>Nors noras pakeisti įstatymą taip, jog nebereikėtų neribotą laiką saugoti embrionų, pristatomas kaip išskirtinai pozityvus žingsnis, kuriuo norima padėti šeimoms sumažinti finansinę naštą, tačiau visuomenėje ir tarp ekspertų netyla diskusijos. Nuolat kalbama apie embrionų naikinimo etiškumo klausimą ir apie tai, jog už įstatymo pakeitimų gali kyšoti anaiptol ne į šeimas orientuoti pokyčiai.</p>
<p>Apskritai, finansinė našta šeimoms, apie kurią kalba įstatymo pakeitimus siūlantys politikai, yra kone neegzistuojanti. Kaip jau minėjome, embriono saugojimas trejus metus atsieina kiek mažiau nei 14 eurų per mėnesį. Be to, šeima gali nuspręsti pagaminti tik tiek embrionų, kiek bus jų patalpinta į gimdą, todėl saugojimo klausimas išvis lieka taip ir nepaliestas.</p>
<blockquote>
<p>Tad ko iš tikrųjų siekiama tokiais įstatymo pakeitimais ir ką įžvelgia kai kurie ekspertai? Atsakymas paprastas – galimą norą palengvinti privačių klinikų veiklą ir atverti vartus naujai verslo šakai.</p>
</blockquote>
<p>Teisininkas Ramūnas Aušrotas pabrėžė, jog siūloma ne tik atsisakyti neterminuoto embrionų saugojimo, bet ir nuostatos, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai gali būti naudojami tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Jis teigė[4]:</p>
<blockquote>
<p>„Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės ignoruoja etinį pagarbos žmogaus gyvybei principą ir iškreipia Lietuvoje galiojančią žmogaus embriono teisinės apsaugos sistemą.“</p>
</blockquote>
<p>Tačiau R. Aušrotas, nepaisant etinių klausimų, pasiūlė tiesiog pažvelgti į visa tai per taip eskaluojamą finansų prizmę. Jo teigimu, dabartinis įstatymas visiškai netrukdo keisti tik poįstatyminius teisės aktus, taip užtikrinant, jog būtų finansuojami daugiau nei du pagalbinio apvaisinimo ciklai ir būtų išplėstas medicininių indikacijų sąrašas.</p>
<p>Tad aiškinimas, jog noras pakeisti patį įstatymą turėtų skatinti poras naudotis kompensuojamomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir sumažinti porų finansinę naštą, atrodo nepagrįstas.</p>
<blockquote>
<p>Teisininko nuomone, įstatymo projektas yra naudingiausias privačias paslaugas teikiančioms vaisingumo klinikoms, nes dabar galiojantis reikalavimas saugoti embrionus padidina jų kaštus ir daro jas mažiau konkurencingas globalioje rinkoje.</p>
</blockquote>
<h2>Klojamas kelias surogatinių motinų verslui?</h2>
<p>Apskritai, R. Aušrotas siūlo atkreipti dėmesį į gan esminį pakeitimą – norą iš įstatymo išbraukti nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo būdu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Jei tokia nuostata būtų panaikinta, būtų galimi civiliniai sandoriai, kai kita moteris įsipareigoja pagal užsakovo norą pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi atiduoti užsakovui naujagimį. T. y., atveriamas tiesus kelias Lietuvoje iki šiol dar nematytai verslo šakai, apie kurią socialiniuose tinkluose jau spėjo parašyti ir prof. dr. Vytautas Radžvilas[5]:</p>
<div>
<blockquote>
<div dir="auto">„Solidarumas ir pagalba gerai, bet verslas – kaip visada. Todėl netrukus išvysime itin savitą Lietuvos „solidarumo“ su Ukraina apraišką. Pasinaudojant karu sumanyta nusigriebti dalį nelaimingoje, karo siaubiamoje šalyje klestėjusios, bet jo sužlugdytos komercinės surogacijos paslaugos rinkos. Skubiai rengiamos teisinės sąlygos perkelti šią paslaugą į Lietuvą.</div>
<p dir="auto">Iš esmės ketinama Lietuvoje įteisinti visiškai svetimų žmonių vaikus už pinigus išnešiojančių ir gimdančių moterų-inkubatorių fermą, kurioje ukrainiečių moterų funkcijas perimtų ir atliktų lietuvės. Apibūdinimas gali pasirodyti šiurkštokas, bet eufemizmais slėpti šio Seimo kuriamo ir moterį nužmoginančio bei suišteklinančio „verslo“ esmę būtų klaida, o ir nėra prasmės.“</p>
</blockquote>
<p dir="auto">R. Aušrotas mano, jog įteisinus pakeitimus pagalbinio apvaisinimo paklausa Lietuvoje tikrai išaugtų. Netgi dar daugiau – ji viršytų Europos vidurkį, tačiau anaiptol ne dėl nevaisingų porų, o labiau dėl surogacijos, kuri didžiąją dalimi yra draudžiama Europos valstybėse. Dėl vykstančio karo Ukrainoje surogacijos verslas šiuo metu ten sustojo, tad pilnai atvėrus teisinį kelią, toks verslas turėtų sėkmingai subujoti Lietuvoje.</p>
<p dir="auto"><img src="77_CDN_URL/images/superficial_insemination_problems.jpg" alt="" /></p>
<p dir="auto">O kad surogacija mūsų šalyje gali tapti puikia verslo niša, rodo ir gyventojų požiūris.</p>
<p dir="auto">Prieš pusmetį atlikta apklausa parodė, jog didesnė dalis Lietuvos gyventojų yra linkę pritarti surogatinei motinystei[6]. Tam dažniau pritarė jaunesnioji visuomenės dalis, tačiau Seimo narė Agnė Širinskienė sakė, jog visuomenė tiesiog nesupranta, jog altruistinis noras padėti nevaisingoms poroms labai greitai virstų abejotinu ir gan pavojingu verslu:</p>
<blockquote>
<p dir="auto">„Manau, kad klausiant apie komercinę surogaciją atsakymai būtų kitokie. Manau, kad būtų kitokie atsakymai, jei būtų klausiama apie rizikas, kurios kyla surogatinėms motinoms. Yra buvę tokių atvejų, kada surogatinės moterys nėštumo ar gimdymo metu miršta.“</p>
</blockquote>
<p dir="auto">Naująsias pataisas smarkiai kritikuoja ne tik R. Aušrotas ar V. Radžvilas. Nevyriausybinės organizacijos (NVO), dirbančios šeimos klausimais, irgi pasisako prieš įstatymo keitimą. Jos jau spėjo kreiptis į LR Seimo narius, ragindamos nepritarti siūlomam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimo projektui. Kreipimąsi pasirašiusios NVO teigė[7]:</p>
<blockquote>
<p dir="auto">„Projekte siūlomi pakeitimai nesprendžia priežasčių, dėl kurių mažai porų Lietuvoje naudojasi pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir kyla pagrįstų įtarimų, kad tikrasis Projekto tikslas – paruošti dirvą surogacijos Lietuvoje įteisinimui. Siūlomos įstatymo pataisos kelia daug etinių dilemų ir iš esmės sprendžia ne kūdikio negalinčių susilaukti porų gydymo, o komercines vaisingumo paslaugas teiksiančių subjektų interesus.“</p>
</blockquote>
<p dir="auto">Kreipimąsi pasirašė VšĮ Laisvos visuomenės institutas, VšĮ Krizinis nėštumo centras, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, Rengimosi šeimai asociacija, „Už gyvybę“ asociacija, Krikščionių sąjunga jaunuomenė asociacija ir Sąjunga „Vardan šeimos“.</p>
<p dir="auto">Šių NVO teigimu, naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo projektas yra skirtas verslui, o ne šeimoms ir apskritai prieštarauja embriono teisinės apsaugos principams, kurie suformuluoti Europos Žmogaus Teisių Teismo doktrinoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Pakeitimai Seime turėtų būti svarstomi jau rytoj, tad tuomet ir išaiškės, ar jie bus galutinai priimti.</p>
</div>