Lietuvos infliacijos rodikliai – išskirtiniai visoje euro zonoje: kone dvigubai didesni
Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija 2022 m. gruodį mūsų šalyje siekė 20 proc. Lapkritį infliacija Lietuvoje siekė net 22,9 proc. Palyginimui, visos euro zonos infliacija lapkritį pasiekė maždaug 10,1 proc. ribą.
Visus infliacijos rekordus mušanti Lietuva dėl neregėtu tempu augančių kainų sparčiai atsiliko nuo kitų euro zonos valstybių ir beveik pasivijo tokias šalis kaip Moldova, šiuo metu kariaujanti Ukraina ar Turkija.
Atsižvelgiant į sparčiai augančias prekių ir paslaugų kainas, valstiečiai net siūlo indeksuoti gyventojų pajamas. Teigiama, kad tokiu atveju pajamos ir pensijos būtų didinamos, atsižvelgiant į infliacijos lygį, todėl leistų kompensuoti dėl kainų prarastas realiąsias pajamas ir išsaugoti perkamąją galią.
O sudėtingos situacijos suvaldyti nepadeda ir Lietuvos komercinių bankų gobšumas. Bankų paskolų palūkanos siekia aukštumas, tačiau klientams už indėlius nemokamos jokios palūkanos. Tai bankams leidžia susikrauti rekordines milijonines pajamas.
Tuo tarpu didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje infliacijos krizė, regis, jau yra suvaldyta. Kainų kilimas jau pasiekė piką, o dėl mažesnių naftos ir benzino kainų bei vyriausybės nustatyto dujų kainų apribojimo, gruodžio mėnesį bendroji infliacija ženkliai sumažėjo.
Infliacija Lietuvoje beveik tokia pati kaip ir karo niokojamoje Ukrainoje ar visuomet skurdžiausia šalimi laikytoje Moldovoje
Euro zonos metinė infliacija 2022 m. lapkričio mėnesį buvo 10,1 proc. Vertinant pagrindines euro zonos infliacijos sudedamąsias dalis, lapkričio mėnesį didžiausias metinis infliacijos rodiklis buvo energijos – 34,9 proc., maisto produktų, alkoholio ir tabako – 13,6 proc., neenergetinių pramonės prekių – 6,1 proc. ir paslaugų – 4,2 proc[1].
Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad praėjusių metų lapkričio metinė infliacija sudarė 22,9 proc. Vertinant bendrai, vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,8 proc., o paslaugų – 13,4 proc[2].
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, duonos ir grūdų produktų, elektros energijos, šilumos energijos, degalų ir tepalų, mėsos ir jos produktų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, dujų, automobilių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, daržovių kainų padidėjimas.
Lietuvoje fiksuojama infliacija jau nebetelpa į jokius euro zonos rėmus. Jeigu praėjusių metų lapkritį mūsų šalyje infliacija siekė 22, 9 proc. ribą, artimiausios mūsų kaimynės euro zonoje buvo Vengrija su 22,5 proc. infliacija ir Latvija, su 21,8 proc. infliacijos rodikliu.
Tačiau gąsdina tai, kad Lietuva jau netrukus gali pasivyti tokias šalis kaip Ukraina ar Moldova, kur infliacija atitinkamai siekia 26,5 proc. ir 31,41 proc. ribas. Tačiau šios šalys turi savas sunkumų priežastis: Ukraina šiuo metu aktyviai priešinasi Rusijos invazijai, o Moldova aibę metų buvo viena skurdžiausių Europos šalių. Lietuva šiuo atveju analogiškų pasiteisinimų neturi, todėl susiklosčiusi situacija ypač stebina.
Kainos pabrango dešimtimis procentų o Lietuvos žiniasklaida jau net nebeskelbia realių skaičių
Net Lietuvos žiniasklaida tiesiogiai nebeskelbia apie tai, kiek kainos per 2022 m. iš tiesų išaugo. Dažniausiai apsiribojama konkretaus prekių krepšelio kainos pabrangimu. Pavyzdžiui, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šalies parduotuvėse brangsta 1,77 euro arba 2,4 proc. Tačiau per metus, maisto produktų kainos iš tiesų pakilo 36,4 proc. lyginant 2021 m[3].
Pricer.lt skelbia, kad iš stebimų 52 prekių gruodžio mėnesį brango 50 prekių, o pigo tik dvi. Gruodį labiausiai brango bananai, kiaušiniai, pigiausias fermentinis sūris, jūros lydeka, dešra, cukrus, pigiausia grietinė, pomidorų sultys ir makaronai. Tuo metu pigo tik dvi prekės: ryžiai ir pigiausia arbata.
Per metus stebimų prekių krepšelis, pavyzdžiui, „Maximos“ parduotuvėse, pabrango nuo 48 iki 64 eurų.
Siekiant padėti į skurdo bedugnę pastūmėtiems piliečiams, valstiečiai siūlo indeksuoti pajamas
Nesibaigiantis prekių ir paslaugų kainų kilimas į neviltį varo jau didžiąją dalį Lietuvos gyventojų. Į tai neatsižvegia valdžia, tačiau dėmesį atkreipia opoziciniai valstiečiai.
Kaip teigia Europos Parlamento narys, valstietis Bronis Ropė, tam, kad Lietuvos žmonės galėtų įpirkti maistą ir susimokėtų už komunalines paslaugas, turi būti indeksuojamos pajamos.
Parlamentaro manymu, tokiu atveju darbo pajamos ir pensijos būtų didinamos, atsižvelgiant į infliacijos lygį, todėl leistų iš dalies kompensuoti dėl išaugusių kainų prarastas realiąsias pajamas ir išsaugoti perkamąją galią[4].
B. Ropė taip pat siūlo maisto produktams taikyti lengvatinį PVM tarifą, kaip šiuo metu yra daroma mūsų kaimyninėje Lenkijoje. Šiuo metu Lietuvoje galioja 21 proc. PVM tarifas maistui, o šis sunkiai nugula ant žmonių pečių.
Valstiečio B. Ropės teigimu, šioje krizinėje situacijoje taip pat būtų pravartu nustatyti būtiniausių prekių kainų lubas. Tai leistų užtikrinti, kad net ir mažiausiais pajamas gaunantys žmonės, tarp kurių ir senjorai ar vieniši tėvai, galėtų įpirkti maistą.
„Kainų lubų nustatymas – ne nauja priemonė, kuri leidžia kovoti su itin išaugusiomis kainomis. Ši priemonė buvo naudota būsto nuomos kainoms Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad grįžę po Antrojo Pasaulinio karo kariai, kurie sukūrė šeimas, galėtų susimokėti už nuomą ir išlaikyti namus. Lubos elektros ir dujų kainoms nustatytos ir Jungtinėje Karalystėje, kurios siekė net 80 proc.“, – pavyzdžiais dalinasi B. Ropė.
Bankai pelnosi iš gyventojų sunkumų, o valdžia jų apetito nė kiek nemažina
O prie gyventojų sunkumų prisideda ne tik sparčiai augančios kainos, bet ir bangų gobšumas. Šiuo metu komerciniai bankai Lietuvoje išgyvena tikrai puikius laikus. Jų pajamos ėmė augti, kai Centrinis Europos Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Tai reiškia, kad bankai uždirba iš suteiktų paskolų[5].
Tačiau jei jų pajamos auga, pasidalinti jomis su klientais neskubama: palūkanos už indėlius nėra keliamos. Dabar kai kuriuose bankuose indėlių ir paskolų palūkanos skiriasi net ne procentais, o net 20 ar daugiau kartų.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, visuose bankuose ir kitose kredito įstaigose lietuvių laikomų indėlių suma viršija 25 mlrd. eurų. LB skaičiuoja, kad bankų pelnas sudarė 183,9 mln. eurų – tai 30,8 mln. eurų, arba penktadaliu daugiau negu praėjusių metų pirmąjį pusmetį.
LB pats paskelbė, kad pernai per pirmus tris metų ketvirčius Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo net 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 m. tuo pat laiku.
Dėl to Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Algirdas Butkevičius pažadėjo inicijuoti parlamentinę kontrolę ir aiškintis, kodėl kredito įstaigos iš klientų už paskolas lupa iki 4 proc. siekiančias palūkanas, o palūkanas už indėlius moka net ir 20 kartų mažesnius.
A. Butkevičiaus teigimu, kredito įstaigos elgiasi grobuoniškai.
„Toks komercinių bankų elgesys yra nepadorus, grobuoniškas. Juo labiau, kad pernai, kiek žinau, bankai dirbo itin pelningai“, – sakė A.Butkevičius[6].
Vokietijoje infliacija jau pasiekė piką, tačiau 2022 m. vis tiek buvo rekordiniai
O kol Lietuvoje ir toliau vangiai siekiama išsivaduoti iš infliacijos pančių, didžiausia euro zonos ekonomika jau suvaldė savąją infliacijos krizę. Pirmasis Vokietijos bendrosios infliacijos įvertis gruodžio mėnesį buvo 8,6 proc. , t. y. sumažėjo nuo 10 proc. lapkričio mėnesį[7].
Bendrąją infliaciją Vokietijoje daugiausia lėmė sumažėjusios naftos ir benzino kainos bei pirmasis vyriausybės nustatyto dujų kainų mažinimo etapas. Maisto produktų kainų infliacija per metus vis dar viršija 20 proc.
Dabar manoma, kad infliacija Vokietijoje pasiekė savo viršūnę ir, jei vėl neįvyks didelis energijos kainų šuolis, dviženkliai infliacijos skaičiai turėtų likti praeityje.
Tačiau vertinant visą 2022 m. laikotarpį, infliacija Vokietijoje vis dėlto buvo rekordiškai aukšta ir pasiekė net septynis dešimtmečius neregėtą 7,9 proc. ribą.
