Pabradėje – keturių lietuvių tankų įgulų šūviai: pirmųjų tankų laukiama 2028 metais

Generolo Silvestro Žukausko poligone prie Pabradės keturios Lietuvos karių tankų įgulos atliko kovinius šūvius iš „Leopard“ tankų. Kariuomenės vadovybės teigimu, tai pirmas toks lietuvių įgulų šaudymas Lietuvos teritorijoje – praktinis žingsnis rengiant tankų batalioną dar iki Lietuvai skirtų tankų pristatymo, kurio pradžios laukiama 2028 metais.

Šalies gynybai svarbus ne vien technikos įsigijimas. Iki jos atvykimo reikia parengti karius, gebančius tankus valdyti ir naudoti mūšyje. Būsimasis batalionas turės sustiprinti Lietuvos kariuomenės ugnies ir manevro galimybes bei veikti kartu su sąjungininkais.

Pabradėje mokosi įgulos, o ne pristatomi Lietuvos nupirkti tankai

Pratybose lietuvių įgulos atliko tankų užtaisymo ir kovinio šaudymo užduotis. Šis etapas leidžia mokymuose įgytas žinias pritaikyti poligone, tačiau jo nereikėtų painioti su Lietuvai skirtos technikos perdavimu ar viso bataliono parengtimi.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius LRT šaudymo reikšmę apibūdino taip:

„Lietuvos poligone pirmą kartą Lietuvos teritorijoje lietuvių komandos atliko šūvius iš vokiškų tankų. Tai yra ilgo kelio pirmas žingsnis, pirma tokia data, kada mes tikrai galime pasakyti – štai, nuo čia prasideda mūsų tankų bataliono gyvenimas“

Taigi pirmumo teiginys susijęs būtent su lietuvių įgulomis ir šūviais Lietuvos teritorijoje. Jis nereiškia, kad iki šiol šalies poligonuose apskritai nebuvo šaudoma iš tankų.

Taip pat svarbu atskirti mokymų techniką nuo būsimo Lietuvos pirkinio. Apie šaudymus skelbiama ir minint „Leopard 2A6“, ir nenurodant konkrečios versijos, o Lietuvos tankų programa siejama su „Leopard 2A8“. Patvirtinimo, kad Lietuva įsigijo būtent „Leopard 2A6“, nėra, todėl šių modelių ir jų pristatymo planų tapatinti negalima.

44 tankų planas ir du pagrindiniai terminai

Tankų batalionas kuriamas kaip Lietuvos Pirmosios divizijos dalis. Jis taip pat turi prisidėti prie pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pertvarkymo į sunkiąją brigadą – junginį, turintį daugiau šarvuotosios technikos ir ugnies galios.

Pagrindiniai skaičiai ir planuojami terminai:

• 44 „Leopard“ tankai – Lietuvai numatomas kiekis. Tai nėra jau pristatytų tankų skaičius.
• 2028 metai – Lietuvos kariuomenės numatoma pirmųjų tankų atvykimo pradžia.
• 2030 metai – siekis, kad vienetas galėtų veikti pagal aukščiausius NATO standartus.
• Keturios pilnos įgulos – apie tiek parengtų įgulų pranešta šaudymų metu.
• Dar keturios įgulos – jų rengimą buvo numatyta pradėti kitą savaitę po šių pratybų.

Pirmųjų tankų atvykimas ir viso bataliono pasirengimas veikti yra skirtingi etapai. Visų numatomų tankų pristatymo grafikas ir atskirų partijų dydžiai kol kas neaiškūs. Taip pat nėra pagrindo 2030 metų tikslą laikyti jau patvirtinta visiško kovinio pajėgumo pasiekimo data.

Įgulos rengiamos su Vokietijos 93-iuoju tankų batalionu

Lietuvos tankų bataliono kūrimas ir personalo rengimas vyksta nuo 2024 metų, bendradarbiaujant su Vokietijos kariuomenės 93-iuoju tankų batalionu. Pirmieji tankistai Vokietijoje mokėsi taikytojo-operatoriaus, užtaisytojo, vairuotojo-mechaniko ir tanko vado specialybių.

Skirtingoms pareigoms reikia nevienodos trukmės pasirengimo:

• Bazinis tanko taikytojo, užtaisytojo ir operatoriaus kursas trunka 12 savaičių.
• Papildomam vairuotojo rengimui numatytos 4 savaitės.
• Papildomas tanko vado rengimas trunka 18 savaičių.

Šie kursai nėra visas bataliono parengimas. Keturių pilnų įgulų pasirengimas taip pat neparodo viso būsimo dalinio komplektavimo ar gebėjimo veikti kaip vienam vienetui.

Brigados „Geležinis Vilkas“ tankų bataliono projekto karininkas majoras Vytis Šciukas LRT sakė:

„Kol kas viskas yra pagal planą. Mūsų kariai lanko kursus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Turime parengtus instruktorius, turime didelę sąjungininkų paramą“

NATO atgrasymui svarbi technika, kurią kariai jau moka naudoti

Lietuvos gyventojams šio etapo reikšmė pirmiausia yra gynybinė: kuriamas papildomas pajėgumas šalies teritorijai ginti. Tankų batalionas turės suteikti kariuomenei daugiau galimybių manevruoti ir sutelkti ugnį, tačiau tam būtina ne tik technika, bet ir parengtas vienetas.

Ryšys su NATO atgrasymu – pasirengimas veikti kartu. Atgrasymu siekiama parodyti galimam užpuolikui, kad valstybė ir jos sąjungininkai yra pasiruošę gintis. Bendras rengimas su Vokietijos kariais yra praktinė tokio pasirengimo dalis, o ne vien būsimo bendradarbiavimo pažadas.

Pasak brigados „Geležinis Vilkas“ vado pulkininko Dariaus Meilūno, kurio komentarą paskelbė 15min, bendradarbiavimas su Vokietijos kariuomenės vienetais prasidėjo 2017 metais, Lietuvoje dislokavus pirmąją NATO priešakinių pajėgų grupę. Šis ryšys leidžia rengti personalą dar prieš naujos technikos atvykimą.

Iki 2028 metų reikia parengti tankus perimsiančias įgulas

Artimiausias paskelbtas žingsnis po šaudymų – papildomų įgulų mokymas. Toliau numatytas karių rengimas Lietuvoje ir užsienyje. Tikslios kitų kovinio šaudymo pratybų datos, išsamus viso bataliono bendrų mokymų grafikas ir galutinio parengties vertinimo tvarka kol kas neaiškūs.

Atskira tankų programos dalis – Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pradėta gamykla, skirta „Leopard 2A8“ surinkti ir remontuoti. Jos statybos nėra tas pats etapas kaip įgulų šaudymas Pabradėje ir savaime nepatvirtina bataliono pasirengimo.

Norint pasitikrinti pristatymo terminus ar pratybų informaciją, verta sekti Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos pranešimus. Juose svarbu atskirti įgulų mokymą, tankų pristatymą ir viso vieneto parengties patvirtinimą.

N. Stankevičius LRT pabrėžė: „Iki to momento turime būti paruošę įgulas, kurios jau pilnai ateinančius tankus ir operuos. Įgulų rengimas yra suderintas su tankų atėjimu“. Kitas pagrindinis technikos etapas numatytas 2028 metais – tuomet kariuomenė laukia pirmųjų tankų, kuriuos turės perimti jau parengti kariai.