<h2>Jūsų namai – mūsų namai arba tai, ko geriau Lietuvoje nepraktikuoti</h2>
<p>Kas yra pabėgėlių krizė Europoje? Panašu, kad šiek tiek pradedame lavinti savo suvokimą apie tai, ką reiškia, kai iš kitos šalies „pabėgęs“ žmogus atvyksta į šalį, kurioje sunkiai dirbo tėvai, seneliai, o galiausiai mes. Ir dėl kiekvienos paslaugos, paprasčiausios teisės turima kovoti. Norint įsigyti būstą – turime sunkiai dirbti, riboti savo poreikius. Jei tokios galimybės neturime – tuomet esame priversti gyvenamas patalpas nuomotis už brangiai. Na, o kaipgi su svečiais? Lietuva – svetinga valstybė. Ji savo svečius visuomet aprūpina tuo, kas geriausia ir dar paklausia, ar viskas gerai ir nieko netrūksta. Na, kad esant reikalui, sekantį kartą tiesiog žinotų, kur grįžti. </p>
<p>Taigi, pirmoji pabėgėlių erai Europoje startą davė Angela Merkel, priėmusi Vokietijoje į Europą plūstančius pabėgėlius. Dabar tokią poziciją apsiėmė Lietuva, žinoma, ne savo noru. Tikėkimės, lietuviai neprarado atminties ir puikiai prisimins dvigubus standartus, kuomet karantino metu negalėjo kirsti savo savivaldybės sienų (už tai grėsė baudos), o štai nelegaliai Lietuvos sieną kirtę migrantai pasitinkami išskėstomis rankomis ir dar sugeba skųstis už blogas apgyvendinimo sąlygas. Ar galimybių pasai jiems taipogi yra taikomi?</p>
<p>Prisiminkime, kaip prasidėjo hibridinio karo apraiškos iš Baltarusijos Lietuvoje. Dar gegužės pabaigoje visus sukaustęs priverstinis iš Atėnų skridusio lėktuvo nutupdymas sukėlė įtampą tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Lietuva nedvejodama ėmėsi veiksmų ir sankcijomis apribojo Baltarusiją garsiai rėkdama apie tai, kad tokio elgesio netoleruosianti. Reaguodama į situaciją Baltarusija skolinga neliko – pažėrė saują į Europą norinčių patekti migrantų nurodydama Lietuvą kaip „tunelį“ kitoms Europos šalims pasiekti.</p>
<p>Vis dėlto, panašu, kad Vidaus reikalų ministerija sugalvojo, kaip per daug savęs nenuskriausti ir atsikratyti pabėgėlių naštos. Todėl Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nusprendė nedelsiant kreiptis į Europos Sąjungą – juk Lietuvai skubiai reikia finansinės injekcijos arba kitaip paramos, mat juk reiks kažkaip nelegalius migrantus grąžinti atgal į šalis, iš kurių ir atvyko. Pranešama, kad Europos Parlamentui Lietuvos pagailo, todėl Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Lietuvai pažadėjo nei daug, nei mažai – 10 mln. eurų skubią finansinę paramą.[2] Tad gal visai ir nėra blogai tie prieglobsčio prašytojai?</p>
<p>Vidaus reikalų ministerija pažymėjo, kad per šiuos metus į Lietuvą iš Baltarusijos mėgino patekti 1 676 neteisėti migrantai. Liepos mėnesį Lietuvos pasienyje jau buvo sulaikyti 1 015 pasieniečiai.[2]</p>
<h2>Blogos gyvenimo sąlygos pabėgėliams Lietuvoje – čia per mažai prabangos</h2>
<p>Štai per LNK žinias buvo kalbintas pabėgėlis iš Kamerūno. Šio asmens išsakytas pasipiktinimas leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos gyventojams, ypatingai įkalintiems užmaršties paliestuose užmiesčiuose kaip antai senyvo amžiaus žmonės, taipogi reiktų bėgti į kaimynines šalis ieškant geresnių gyvenimo sąlygų. Pabėgėlis piktinosi apgyvendinimo sąlygomis, kurias jiems suteikė Lietuva: „Maistas prastas, ne toks, kokį mes įpratę valgyti. Taip pat trūksta tualetų. Norime, kad Lietuvos valdžia su mumis elgtųsi gerai, suteiktų pastogę. Nenorime nieko nuskriausti, mes čia tam, kad gautume pagalbą“. Žinoma, už kelialapį į Europą sumokėjus ne vieną tūkstantį nei vienas nesitiki gyventi palapinėje ir valgyti grikių košę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pabegelis.jpg" alt="Pabėgėlis iš Kamerūno" /></p>
<p>Kol Lietuvoje vyrauja didžiulė socialinė atskirtis, valstybė tiesiogine to žodžio prasme šelpia nelegaliai sieną kirtusius asmenis, nesibodinčius savo internetinėse paskyrose ištrinti įkalčių. Štai vienas internautas savo „Tik Tok“ paskyroje įkėlė vaizdo medžiagą iš palapinių miestelio ir pamiršo ištrinti ankstesnius paskelbtus įrašus, kuriuose puikuojasi apynaujai automobiliai ir į skurdų nepanašus gyvenimas.<img src="77_CDN_URL/images/amed-kamaki.jpg" alt="Pabėgėlio gyvenimas" /></p>
<p>Amed Kamaki pasivadinęs asmuo savo paskyroje dalinosi automobilio nuotraukomis ir naktinėmis kelionėmis. Dar birželio pradžioje, panašu, apie palapinių miestelį šis asmuo nesvajojo, priešingai, mėgavosi gyvenimo teikiamais malonumais.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/amed-kamaki-2.jpg" alt="Pabėgėlio gyvenimas" /></p>
<p>Panaršius šio asmens paskyrą, panašu, Amed per daug nesiskundė gyvenimu ir prieš palapinių miestelį – važinėjosi ne itin senu „Toyota Avalon“ automobiliu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/amed-kamaki-3.jpg" alt="Pabėgėlio gyvenimas" /></p>
<h2>Migrantų srautams – STOP, bet vis tiek pasirūpinsime apgyvendinimu</h2>
<p>Nelegaliems migrantams ir toliau tvindant Lietuvą, liepos 9 d. įvyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) posėdis, kurio metu buvo aptarta kaip Lietuvai kovoti su tokiais nelegaliai plūstančių migrantų srautais. Nutarta Lietuvos sienas paženklinti spygliuotomis tvoromis (koncertinais) už 4 840 tūkst. eurų. Tokios tvoros yra statomos pasienyje su Baltarusija. Tiesa, kodėl tuomet tokie valstybės biudžeto finansiniai ištekliai yra skiriami valstybės sienos apsaugai, kariuomenei, jei realios grėsmės atveju už tokią sumą tėra pastatoma spygliuota tvora?</p>
<p>Vis dėlto, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė migrantams nepasakė ne. Ji pareiškė, kad šiuo metu didžiausias Lietuvos iššūkis yra ne šalies gyventojų saugumas ar finansinių išteklių „taškymas“ nelegaliems migrantams išlaikyti, o užsieniečių, kirtusių Lietuvos sieną apgyvendinimas bei jų pagrindinių poreikių užtikrinimas:[4] „Ieškome tam tinkamų patalpų ir teritorijų, todėl pasitelkiame centrinės valdžios išteklius“, – teigė vidaus reikalų ministrė.</p>
<p>A. Bilotaitė taipogi išreiškė padėką savivaldybėms, priėmusioms nelegalius migrantus ir pareiškė, jog šios nuskriaustos neliks – patirtos išlaidos bus kompensuojamos iš Vyriausybės rezervo „pagal modelį, suderintą su Finansų ir Sveikatos apsaugos ministerijomis“. Taip pat vidaus reikalų ministerija pažymėjo, jog iš valstybės materialinių išteklių atsargų bus numatoma savivaldybes aprūpinti reikalingomis pirmosios pagalbos, dezinfekcinėmis, asmens apsaugos priemonėmis, medicinos reikmenimis bei apgyvendinti reikalingu inventoriumi: gesintuvais, dūmų detektoriais bei palapinėmis.[4] Galbūt visgi apsimoka būti migrantu?</p>
<p>Na, teigti, kad siekiant pažaboti nevaldomais virstančius nelegalių migrantų srautus, nieko nedaroma, taipogi negalime. Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad į Lietuvą bus atsiųstos gausesnės FRONTEX (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros) pajėgos. Pranešama, kad vietoje anksčiau planuotų 30 FRONTEX pareigūnų, į Lietuvą prašoma atsiųsti 60 patrulių, 30 automobilių, du sraigtasparniai ir automobilis su termovizorine stebėjimo įranga.[5] Priimkime nelegalius migrantus, o po to prašykime pagalbos, eikvokime vidaus resursus siekdami pagerinti migrantų niūrią būtį. Kad tokios pajėgos būtų pasitelktos socialinei nelygybei mažinti ir kitoms vidaus problemoms mažinti, galbūt Lietuva jau senokai būtų išbridusi iš šios juodosios prarajos. </p>
<h2>Problemos šalyje tuo nesibaigia: nelegalūs migrantai palieka prieglobsčio vietas</h2>
<p>Nepatenkinti gyvenimo sąlygomis migrantai palieka prieglobsčio vietas Lietuvoje. O galbūt ir dėl to, nes Lietuva – jiems tik laikina stotelė pasiekti turtingesnes Europos valstybes. Nerdamasi iš kailio Lietuva stengiasi suteikti kuo geresnes sąlygas migrantams, apgyvendina juos mokyklų, globos namų pastatuose, kai tuo tarpu Lietuvoje benamiai neturi galimybių net ir dirbti dėl to, kad neturi asmens dokumento. Kitaip tariant – neegzistuoja. Taigi, nedėkingieji migrantai Lietuvai net ačiū nepasako – paima ir pabėga. Štai iš Lazdijų rajono savivaldybės, Kapčiamiesčio vaikų globos namų pastato pabėgo 7 migrantai, kurie, pasak pirminių duomenų, jau juda Lenkijos link.[6]</p>
<p>Tuo tarpu Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl hibridinės agresijos atrėmimo“. Pagal šią rezoliuciją yra nutarta siūlyti Vyriausybei imtis visų priemonių hibridinės agresijos protrūkiams užkardyti:[7]</p>
<ul>
<li>atremiant hibridinę agresiją pasitelkti kariuomenę;</li>
<li>užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir ES sankcijos, baudžiamasis persekiojimas;</li>
<li>visos valstybinės sienos su Baltarusija perimetru pastatyti fizinį gynybinį barjerą.</li>
</ul>
<p>Laisvės partija taipogi pažymėjo, kad šios siūlymais įtvirtintos dar kelios reformos, tarp jų ir pokyčiai dėl migrantų sulaikymo (negalės būti masiškai sulaikomi ilgiau nei 6 mėnesiams), kai kurios teisės (kaip antai socialinės paslaugos) gali būti teikiamos prioriteto tvarka pažeidžiamų grupei priklausantiems asmenims bei informacijos suteikimas prieglobsčio prašytojams apie pagrindinius sprendimus jų prašymų nagrinėjimo procese.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/lp.jpg" alt="Laisvės partijos pasisakymas" /></p>
<p>Dar praėjusios savaitės sekmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prakalbo apie naujas sankcijas Baltarusijai, mat ši jau peržengė visas padorumo ribas:[8] „Naudoti migraciją kaip ginklą prieš ES šalis yra dar ciniškiau, negu „Ryanair“ lėktuvo užgrobimas. Esu tikras, kad Šiaurės ir Baltijos šalių kolegos pritars, jog režimai, naudojantys migrantus kaip hibridinės atakos ginklą, turi sulaukti skaudaus vieningo ES atsako“, – teigė užsienio reikalų ministras.</p>
