Suprasti akimirksniu
  • P. Gražulis teisme atsidūrė pacitavęs Šventojo Rašto mintis
  • P. Gražulio pusėn stojo tokie žmonės kaip disidentė N. Sadūnaitė ar kardinolas S. Tamkevičius
  • Įžeisti LGBT bendruomenės nariai reikalauja tūkstantinių kompensacijų
  • Ne tik Lietuvoje: Suomijoje – teismas už Biblijos citavimą
Šaltiniai
P. Gražulis
P. Gražulį remia Lietuvos laisvės kovų dalyviai, Helsinio grupei priklausę asmenys, disidentai. ELTA nuotrauka

P. Gražulis teisme atsidūrė pacitavęs Šventojo Rašto mintis

Buvęs parlamentaras Petras Gražulis toliau varsto teismų duris. Praėjusių metų rudenį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė dėl piktnaudžiavimo nuteisto Seimo nario skundą ir paliko jį kaltu garsiojoje „Judex” koldūnų byloje. 2023 m. pabaigoje ilgametis Seimo narys neteko parlamentaro mandato. Šis panaikintas po to, kai buvo nustatyta, kad P. Gražulis sulaužė Seimo nario priesaiką, kai galimai balsavo už kolegą.

Dabar politikas mindo Vilniaus apygardos teismo slenkstį – pradėtas kontraversiškos baudžiamosios bylos, kurioje P. Gražulis yra kaltinamas LGBT bendruomenės niekinimu, nagrinėjimas.

Dar 2022 m. Seime svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, į parlamentą diskusijų stebėti atvyko dešimtys LGBT bendruomenės narių. Su jais susitiko ir P. Gražulis.

Pokalbio metu iš politiko lūpų buvo galima išgirsti tokias frazes kaip „Paskaitykite Šventąjį Raštą, čia iškrypimas“, „Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“ ir pan.

Po šio įvykio kreiptasi į teisėsaugą, atlikus tyrimą dabar jau yra pradedamas šios bylos nagrinėjimas. Tačiau pats P. Gražulis savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad yra teisiamas vien tik už viešą Šventojo Rašto pacitavimą.

Tokiai buvusio parlamentaro pozicijai pritaria ne tik dalis visuomenės bet ir garbingi bei žinomi, Lietuvai daug nusipelnę žmonės, tarp kurių yra ne tik kunigai ir vyskupai, bet ir rezistencinio judėjimo nariai.

Jie atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas žmogus gali turėti savo nuomonę bei ją reikšti, o tai ypač svarbu apsaugoti tokioje jaunoje demokratijoje kaip Lietuva.

Lietuvos laisvės kovų dalyviai – N. Sadūnaitė, S. Tamkevičius, J. Kauneckas, P. Plumpa, R. Grigas, E. Paulionis – ragina nepersekioti žmonių dėl jų įsitikinimų. ELTA nuotrauka
Lietuvos laisvės kovų dalyviai – N. Sadūnaitė, S. Tamkevičius, J. Kauneckas, P. Plumpa, R. Grigas, E. Paulionis – ragina nepersekioti žmonių dėl jų įsitikinimų. ELTA nuotrauka

P. Gražulio pusėn stojo tokie žmonės kaip disidentė N. Sadūnaitė ar kardinolas S. Tamkevičius

Į visuomenę atviru laišku neseniai kreipėsi Lietuvos laisvės kovų dalyviai – vienuolė ir disidentė Nijolė Sadūnaitė, kardinolas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Kauneckas, disidentas Petras Plumpa, kunigai Robertas Grigas ir Edmundas Paulionis.

Laiške skelbiama, kad jie, kaip taikiosios rezistencijos dalyviai, kurie SSSR okupacijos laikais gynė žodžio, spaudos ir netrukdomo pažiūrų reiškimo laisvę, dabar nori atkreipti dėmesį į nerimą keliančias tendencijas, kai pastaraisiais metais dažnėja esminių pilietinių teisių suvaržymai.

„LRT žurnalistas Virginijus Savukynas savo darbdavių yra persekiojamas dėl asmeninėje (!) fb paskyroje išsakytos kritikos valdančiųjų atžvilgiu. VU docentė, dr. Jolanta Mažylė susilaukia „tyrimo“ ir sovietmečio praktikas primenančio ujimo dėl interviu kultūros temomis internetinei „Op TV“, politikas, paskutinis sovietų okupacinio teismo nuteistas (1988 m.) lietuvis disidentas Petras Gražulis teisiamas jau nepriklausomos Lietuvos teismų dėl jo išsakomo nepritarimo LGBT gyvensenos įkyriai propagandai. Savo viešus pasisakymus ir laikyseną disidentas grindžia tradicine krikščionybės pažiūra, kad homoseksualios praktikos yra nuodėmingos (Šv. Raštas, Kun 18, 22b: „/.../ tai yra pasibjaurėtina“) ir kad garbinga lyčių sąjunga tegali būti santuokinėje vyro ir moters bendrystėje“, – pastebi Lietuvos laisvės kovų dalyviai[1].

Laišką pasirašę žinomi ir nusipelnę Lietuvai žmonės pabrėžia, kad supranta, jog ne visi priima ir vadovaujasi krikščioniškomis pažiūromis į žmogaus lytiškumą ir jo raišką, o buvusio Seimo nario P. Gražulio kritiški žodžiai kitaip manantiems galėjo būti nemalonūs.

Tačiau, jų manymu, visais panašiais atvejais iš totalitarizmo (vienos ideologijos valdžios) neseniai išėjusiai Lietuvos visuomenei prioritetinę reikšmę reikia skirti nekvestionuojama žodžio ir pažiūrų reiškimo laisvei.

„Joks žmogus Lietuvoje neturi bijoti, kad gali būti teisiamas dėl pasakyto žodžio, kritikos, teigiamo ar neigiamo vertinimo (išskyrus tuos atvejus, kai skatinama smurtauti – o minimuose epizoduose nieko panašaus nebuvo). Kitaip iškyla grėsmė sugrįžti į tą (ne)teisinę būseną, kaip nelaimingoje Rusijoje, kur režimo oponentai baudžiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis dėl žodžių „Karui - ne!“, – rašoma laiške.

Įžeisti LGBT bendruomenės nariai reikalauja tūkstantinių kompensacijų

Primename, kad dar kovo pradžioje Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti P. Gražulio baudžiamąją bylą, kurioje ilgametis politikas yra kaltinamas LGBT bendruomenei priklausančių žmonių niekinimu.

Prokurorė Jurgita Jasiūnienė nurodė, kad P. Gražulis 2022 m. gegužę parlamente, Seimui svarstant Civilinės sąjungos įstatymo projektą, bendraudamas su į Seimą atvykusiais asmenimis, žinodamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami, vartojo tokias frazes, kaip „Lipa ant stulpo ir rėkia, kad yra pederastas“, „Iš kur tie pederastai atsirado? Čia išsigimimas“, „Jūs platinate venerines ligas“, „Ir su ožkom, ir lavonais, su vaikais, su vyrais“, „Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas, Jūs esate išsigimęs“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį“.

Pasak prokurorės, kaltinamasis įžeidinėjo, niekino LGBT bendruomenės narius ir esą padarė nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį.

Minimame BK straipsnyje nurodoma, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Nukentėjusiais byloje yra pripažinti 5 asmenys. Vieni byloje nukentėjusiais laikomi asmenys prašo 4 tūkst. eurų arba 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo, kiti yra kiek kuklesni, prašo 284 eurų neturtinės žalis atlyginimo. 

P. Gražulis teisme teigė suvokiantis, kuo yra kaltinamas, tačiau neslėpė su kaltinimu nesutinkantis.

„Teisiamas esu už tai, kad citavau Šventąjį Raštą“, – sakė P. Gražulis.

Kiek anksčiau buvęs parlamentaras žiniasklaidai teigė, kad jaučiasi nekaltas.

„Nesijaučiu kaltas, aš net džiaugiuosi, kad už Šventojo Rašto citavimą esu teisiamas“, – pabrėžė jis.
Teismas dėl Biblijos citavimo vyko ir Suomijoje. James/Unsplash nuotrauka
Teismas dėl Biblijos citavimo vyko ir Suomijoje. James/Unsplash nuotrauka

Ne tik Lietuvoje: Suomijoje – teismas už Biblijos citavimą

Praėjusių metų rudenį Helsinkio apeliaciniame teisme baigėsi Suomijos teismas dėl Biblijos, kuriame ilgametė parlamentarė ir buvusi vyriausybės ministrė Paivi Rasanen buvo teisiama dėl kaltinimų neapykantos kalba[2]. Politikė buvo apkaltinta dėl agitacijos prieš mažumos grupę, o ši nuostata patenka į Suomijos baudžiamojo kodekso skyrių „Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“.

P. Rasanen dar 2019 m. vasarą socialiniuose tinkluose paskelbė įrašus, kuriuose Suomijos Liuteronų Bažnyčios prašė nutraukti paramą Helsinkyje rengiamam LGBT bendruomenės paradui. Jos teigimu, homoseksuali praktika pažeidžia Biblijos gaires, tačiau prokuroras teigė, kad tai yra tiesioginė homoseksualių asmenų diskriminacija.

Dalis kaltinimų taip pat pareikšti liuteronų vyskupui Juhanai Pohjolai, nes jis išleido P. Rasanen knygelę apie krikščionišką požiūrį į lytiškumą[3].

Teismo proceso metu prokuroras savo įžanginėje kalboje teigė, kad Bibliją cituojantys žmonės nėra kaltinami, tačiau nusikalstama yra P. Rasanen interpretacija ir jos viešos nuomonės apie Biblijos eilutes skleidimas. Teismo proceso metu politikės buvo klausiama, ar ji atsisakytų savo ankstesnių komentarų. Moteris atsakė neigiamai.

Galiausiai P. Rasanen buvo išteisinta. Sprendimas buvo priimtas po to, kai prokuroras apskundė ankstesnį Helsinkio apygardos teismo 2022 m. nuosprendį. Vis dėlto, neseniai pasirodė žinia, kad prokuratūra vėl skundžia ir šį nuosprendį, tad teisinė kova tęsis.

avatar
Gabrielė Butkutė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
1.arrow_upward
Jonas Kauneckas . Feisbuko įrašas Facebook.com