Reikalaus, kad ministrė pasiaiškintų
Po iš pareigų atsistatydinusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus ir jo pareikštų kaltinimų vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, sukruto ir opozicija, išreiškusi nepasitenkinimą šios ministrės darbu. Panašu, kad skandalas dėl R. Pociaus tebuvo ledkalnio viršūnė, mat opozicinės frakcijos teigia apskritai abejojančios A. Bilotaitės kompetencija ir tai taikytina tiek kalbant apie migrantų krizės suvaldymą, tiek apie skandalą su pasieniečiais, likusiais be šovinių, tiek apie policijos sistemą vieną po kitos krečiančias pareigūnų mirtis.
Opozicija sutaria, kad reikia kuo skubiau išsikviesti A. Bilotaitę ir leisti jai pasiaiškinti dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje.
Policininkų žūtys – galimai neveiksnių reformų rezultatas?
Pirmadienį apie savo ketinimus svarstyti vidaus reikalų ministrės politinę atsakomybę pareiškė Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, po to, kai naujienų portale „LRT.lt“ pasirodė publikacija apie policijos sistemoje įvykstančias pareigūnų mirtis, kurios, kaip teigia policijos pareigūnai, galimai yra neveiksnių reformų rezultatas.
„Dabar žūsta policininkai. Užpraeitą vasarą netekome ugniagesio gelbėtojo, kuris vykdydamas jam nebūdingas funkcijas – statė tvorą pasienyje su Baltarusija, ir dėl galimai jam nesuteiktų saugių darbo sąlygų – neturėjo specialios apsauginės aprangos, – žuvo“, – teigė Demokratų Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis[1].
Parlamentarai įsitikinę, kad ministrė A. Bilotaitė griauna pareigūnų reabilitacijos sistemą, o dėl jos nekompetencijos kyla grėsmė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pareigūnams.
Ministrės nekompetencija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui
Prie nepasitenkinimo A. Bilotaitės darbu prisidėjo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija, pareiškusi net apie galimybę A. Bilotaitei inicijuoti apkaltą dėl jos vykdomų sunkiai suvokiamų veiksmų.
„LVŽS ministrę į frakciją kvietėsi jau ne pirmą kartą, o ypač tuomet, kai pradėjo vienas po kito kilti skandalai. Jau tada frakcija viešai pareiškė, kad ministrės nekompetencija kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes ministrės atsakymai į klausimus ir reakcija į problemas kėlė didelį nerimą. Skandalas su pasieniečiais, kai paaiškėjo, kad jie tarnyboje neturi šovinių. Negautas atsakymas, kur ir kas yra nepaprastosios padėties vadovas, kur įsikūręs štabas?“, – teigė LVŽS frakcijos narys Dainius Gaižauskas[2].
Frakcija reiškia savo nepasitenkinimą ministrės veiksmais pradedant nepagrįstu nepaprastosios padėties įvedimu, neteisėtos migracijos iš Baltarusijos pusės, prasto pasieniečių aprūpinimo ir baigiant riaušių pernai prie Seimo suvaldymu bei darbo krūvių ir kitų iššūkių Migracijos departamentui.
D. Gaižauskas pažymėjo, kad apie ministrės neveikimo keliamą grėsmę valstybei jau buvo užsiminta ne vieną kartą.
LVŽS siūlo kuo skubiau organizuoti specialią komisiją, siekiant išklausyti visas puses – A. Bilotaitę, generolą R. Pocių, Policijos generalinį komisarą R. Požėlą. Ir, jeigu pasitvirtintų R. Pociaus viešai išsakyti žodžiai, už aplaidumą ir neveikimą, galimai sukėlusius didelę žalą valstybei, siūloma spręsti A. Bilotaitės apkaltos klausimą.
Reikalingas išsamus parlamentinis tyrimas
Įtarimų dėl situacijos su generolu R. Pociumi skaidrumo kilo ir Lietuvos socialdemokratų (LSDP) frakcijos Seime seniūnui Gintautui Paluckui, kuris generolo pareiškimus vertina labai rimtai – paprastai aukšto rango pareigūnai nesimėto kaltinimais, mat suvokia savo pasakytų žodžių atsakomybę ir svorį[5].
G. Palucko tvirtinimu, dabar svarbu įsitikinti, kiek šie kaltinimai VRM yra tiesa, o tą išsiaiškinti esą gali padėti parlamentinis tyrimas.
Pasak G. Palucko, to galėtų imtis specialiai sukurta komisija arba nuolat Seime veikiančios Antikorupcijos bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos. O kai tyrimas bus atliktas, tada, pasak LSDP seniūno, būtų galima svarstyti ir A. Bilotaitės atsakomybės klausimą.
Socialdemokrato teigimu, pirmiausiai šioje situacijoje turėtų būti atliekamas normalus parlamentinis tyrimas ir tik tada galėtų būti sprendžiama, ar yra pagrindo politinei atsakomybei ir ministrės interpeliacijai. Kol kas, anot G. Palucko, iš pateiktos pirminės informacijos nėra aišku, kiek tai yra „tam tikros nuoskaudos, įsivaizdavimas, o kiek yra teisybė“.
Tačiau labiausiai politikui esą užkliuvo atgalinė VRM reakcija į R. Pociaus išsakytus pareiškimus. Pasak jo, ji buvo per daug emocinga, o generolo išsakyti pareiškimai buvo įvertinti kaip „desperatiškas bandymas pridengti tikrąsias atleidimo priežastis“.
„Tai, kaip toliau vystosi istorija ir kokia yra emocinga reakcija – akivaizdu, kad čia yra daugiau nei tarnybiniai santykiai ar pažeidimai. Čia yra erdvės ir politikai, ir spaudimui, ir kitiems dalykams. Į paprastus pažeidimus ministrai ar ministerijos nesileidžia su tokiais emocinio pobūdžio komentarais. <…>. Matau labai daug šešėlių šioje istorijoje ir juos ministerija arba Seimo komisija turi išsklaidyti“, – teigė G. Paluckas[5].
A. Bilotaitės kompetencijomis abejojama nuo pat pradžių
Seimo „darbiečių“ frakcijos lyderis Viktoras Fiodorovas taip pat sako manantis, kad parlamentinis tyrimas šioje situacijoje yra išties reikalingas, tačiau iš pradžių ketinama ministrę pasikviesti „atskiram pokalbiui“.
V. Fiodorovo teigimu, akivaizdu ir tai, kad A. Bilotaitė yra viena silpniausių ministrių šioje Vyriausybėje, o jei R. Pociaus išsakyti pareiškimai yra tiesa, esą vertėtų pagalvoti ir apie šios ministrės interpeliaciją.
„Normaliose demokratijose kai kurie ministrai po tokių kaltinimų net ir pagalvoja apie atsistatydinimą“, – rėžė V. Fiodorovas[5].
V. Fiodorovas pridūrė, kad ketvirtadienį taip pat turėtų paaiškėti, ar parlamento opozicija imtųsi inicijuoti ministrei interpeliacijos procesą.
