Nyderlandų valdžia kontroliuos, kam fiziniai asmenys gali parduoti savo NT
Nyderlanduose dar gegužės mėnesį būsto ir teritorijų planavimo ministro Hugo De Jonge’o vadovaujama ministerija pristatė kontraversiškai visuomenės pasitiktą ir įvertintą Būsto įstatymą[1].
Jis leidžia atskiroms Olandijos savivaldybėms versti būsto savininkus parduoti savo namus tik mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims ar namų ūkiams.
Olandijos valdantieji teigia, kad šis įstatymas turėtų užtikrinti, kad ši grupė žmonių turės galimybę įsigyti privatų būstą. Įstatymas yra susijęs tik su namais iki 355 000 eurų.
Jie nebegalės būti parduodami bet kam. Vietoje to, vietos savivaldybės dirbs užtikrinant, kad namas už mažesnę kainą būtų parduotas būtent sunkiau besiverčiantiems.
Toks netradicinis ir gana dviprasmiškai tiek tarp politikų, tiek ir visuomenėje įvertintas sprendimas yra įgyvendimas dėl itin įtemptos situacijos Nyderlandų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje.
Ši įtampa mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms dažnai neleidžia varžytis įsigyjant būstą su daugiau galinčiais išleisti žmonėmis.
Nors Nyderlandų parlamento dauguma jau parėmė įstatymą, didelė dalis visuomenės neslepia nepasitenkinimo. Kalbama apie perteklinę valdžios kontrolę, kuri dabar jau siekia ir privačių asmenų NT ir jo pardavimo sandorius.
Kai kurios vyriausybinės partijos, pavyzdžiui, „VVD“ ir „D66“ taip pat mano, jog įstatymas pažeidžia būsto savininkų nuosavybės teises: partijų atstovai teigia, kad netrukus namą gali būti leista parduoti tik pirkėjui, kuris pasiūlys bene pačią mažiausią pinigų sumą.
O Nyderlandų Valstybės taryba anksčiau taip pat įspėjo, kad naujasis įstatymas iš tikrųjų gali tik padidinti būsto kainas. Tačiau Nyderlandų būsto ir teritorijų planavimo ministras H. De Jonge mano, kad kainų kilimas nebus per didelis, o kiti įstatymo šalininkai pabrėžia, kad šalyje būtina užtikrinti galimybę rinkos sąlygomis visiems įsigyti būstą.
Kraštutinių sprendimų imtis privertė būsto trūkumo krizė
Nyderlandai pastaruoju metu kenčia nuo būsto trūkumo krizės. Globalios NT rinkos ekspertai pastebi, kad olandai dabar susiduria su tokia pat problema, kokia yra ir JAV, Kalifornijoje, kur nuomos kontrolė ir naujų būstų statybos apribojimai sukėlė tikrą chaosą, norinčiųjų įsigyti ar išsinuomoti būstą skaičius auga, tačiau NT pasirinkimas – visiškai išsekęs[2].
Dėl tokios situacijos Nyderlanduose, pigesni namai ar butai sunkiau besiverčiantiems žmonės dažnai tampa nepasiekiami, dalis žmonių apskritai neturi kur gyventi; viltį praradę – apsigyvena savo automobiliuose ar net tampa benamiais.
Naujasis olandų valdžios įstatymas turėtų pažaboti NT kainas ir verslininkų planus, mat šiuo metu nekilnojamojo turto plėtotojai vis dar perka pigius butus ir paverčia juos brangiais nuomojamais būstais, apartamentais ir vilomis. Priėmus šį įstatymą jiems gali būti uždrausta tai daryti.
Be to, kad įstatymas bus taikomas savininkų gyvenamiesiems namams, savivaldybės netrukus galės nustatyti daugiau reikalavimų naujai statomiems ir nuomojamiems namams. Pavyzdžiui, tam tikrų profesijų žmonėms, kurių trūksta, pavyzdžiui, mokytojams ir policininkams, gali būti teikiama pirmenybė įsigyti namą ar butą.
Iš tiesų, daugelį metų Nyderlanduose vykdyta vyriausybės politika skatino būsto įsigijimą, todėl susidarė situacija, kai daugelis žmonių yra išstumti iš rinkos, negali rasti įperkamo būsto, kurį galėtų įsigyti ar išsinuomoti[3]. Šiai krizei pasiekus piką, kovo mėnesį Hagoje dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo demonstracijoje ir ministrui H. de Jonge’ui įteikė peticiją su 102 621 parašu, kurioje reikalaujama įperkamo būsto. Atrodo, ministerija į tai sureagavo ir parengė naują įstatymą.
Tačiau ar to pakaks, neaišku. Šiuo metu vidutinė būsto Nyderlanduose kaina yra 424 681 eurų: 10 kartų didesnė suma nei gali leisti vidutines pajamas gaunantys žmonės. 2015-2021 m. vidutinės namų ūkių disponuojamosios pajamos padidėjo 25 proc., tačiau būsto kainos šoktelėjo 63 proc. Iki praėjusių metų būsto bumo piko, nuo 2013 m. pabaigos namai karštuosiuose taškuose pabrango daugiau kaip 130 proc.
Nors Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad olandų būsto kainos jau mažės, manoma, kad tai vyks nepakankamai greitai, kad būtų galima ištaisyti esamą krizinę situaciją. O vyriausybė siekia iki 2030 m. pastatyti 900 000 namų, tačiau jau dabar sunkumų kelia didelės žaliavų kainos, padidėjusios skolinimosi išlaidos ir statybų keliama azoto tarša.
„Būsto krizė yra labai rimta ir pastaraisiais metais dar labiau paaštrėjo. Benamių skaičius padvigubėjo, ketvirtadalis nuomininkų sunkiai apmoka sąskaitas, klasių skirtumai tapo daug didesni, o jaunimas išgyvena sunkius laikus, ypač tie, kurie gauna mažas pajamas, neturi pasiturinčių tėvų. Tai yra sudėtingos aplinkybės“, – situaciją apibendrina Amsterdamo universiteto miestų geografas daktaras Cody Hochstenbachas.
Stebėtis dėl olandų įstatymo negalime: Lietuvoje pardavimai yra taip pat atidžiai kontroliuojami valdžios
Nors kraštutiniu ir itin griežtu olandų valdžios sprendimu riboti, kam bus galima parduoti savo NT galime stebėtis ir baisėtis, iš tiesų ir Lietuvoje žemės ar NT pardavimų sandoriai nėra palikti visiškoje anarchijoje; veikiau – jie yra itin atidžiai ribojami ir kontroliuojami.
Pavyzdžiui, asmuo gali įsigyti tik tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha[4]. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti.
Be to, asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą.
Įdomu ir tai, kad panašiai kaip Nyderlanduose, Lietuvoje valdžia taip pat sprendžia, kad galime parduoti savo žemę. Lietuvoje pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, yra teikia sklypo bendraturčiams, taip pat asmenims, kurio nuosavybės teise turimas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su parduodamu žemės ūkio sklypu.
Pirmumo teisę turi ir fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje.
