Pasitikėjimo Lietuvos valdžia tendencijos lieka niūrios
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atliko pasitikėjimo vyriausybėmis tyrimą pasaulio šalyse. Lietuva velkasi uodegoje – šalies valdžia mažiau pasitiki tik slovakai, graikai, latviai, taip pat aukštas nepasitikėjimas šalies valdžia yra Čilėje ir Kolumbijoje. Lietuva su konservatoriais, kurie buvo „geriausia, kas gali nutikti Lietuvai“ puikuojasi garbingoje šeštoje vietoje nuo galo.
Analogiška situacija nupiešiama ir šalies viduje atliekamų apklausų. Štai vasario mėnesį viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“, o rezultatai buvo itin liūdni – aštuoni iš dešimties gyventojų mano, kad Lietuvoje gyvenimas tik blogėja. Tiesa, tokių pesimistų šiemet kiek mažiau nei pernai: jei 2022 metais jų buvo 81 proc, tai dabar – 78 proc.
76 proc. respondentų pareiškė nepasitikintys Seimu, 65 proc. – Vyriausybe, 54 proc. netiki teismais. Žiniasklaida, savivalda nepasitiki apie pusę gyventojų.
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė sakė, kad netoliese vykstantis karas, kartu su juo ateinantis ekonominiai iššūkiai, neabejotinai prisideda prie neigiamo gyventojų požiūrio į dabartį ir ateities lūkesčių.
„Prastėjimo vertinimai prasidėjo dar su pandemija. Tai nėra tik ekonomika – tai ir politika, ir ekonomika, ir socialinė sfera, ir ateities lūkesčiai.
Šiuo metu, matyt, pagrindiniai motyvai yra situacija ekonominėje sferoje, ekonominė padėtis, realūs veiksniai, kaip infliacija, didėjančios kainos, iš rudens atėjusios baimės, susijusios su mokesčiais už šildymą, už elektrą“, – sako R. Ališauskienė[2].
Kas yra EBPO ir kuo ji svarbi?
EBPO įsteigta 1960 m. gruodžio 14 d., pasirašius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros konvenciją. EBPO narėmis šiuo metu yra 36 šalys. EBPO taip pat bendradarbiauja daugiau nei su 70 šalių, kurios nėra EBPO narės. Lietuva šios organizacijos nare tapo 2018 m.
Pagrindiniai EBPO tikslai − stiprinti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti plėtoti kitų šalių ekonomiką, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtros.
Siekiant šių tikslų, vienas iš svarbių organizacijos uždavinių yra sąžiningos konkurencijos skatinimas.
2010 m. organizacijos nare tapo Estija, 2016 m. – Latvija. Iš 27 Europos Sąjungos šalių tik Bulgarija, Rumunija, Kroatija, Kipras ir Malta neįstojo į šią organizaciją.
2014 m. Su Rusija derybos nutrauktos po Krymo Aneksijos.
Vyriausybe nepasitiki ir Seimo nariai
Na bet ne tik tūlas Lietuvos pilietis nepasitiki šalies valdžia. Dalis Seimo taip pat nepasitiki Vyriausybe. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad ketinama inicijuoti nepasitikėjimo procedūrą visa Vyriausybe.
„LVŽS pasisakys už visos Vyriausybės interpeliaciją. Šnekėti apie vienos ministrės atsakomybę yra juokinga, kada tą pačią dieną paskelbiami dar dviejų ministrų duomenys ir jie sutampa su ministrės Jurgitos Šiugždinienės situacija“, – dar po buvusios Švietimo ministrės atsistatydinimo teigė R. Karbauskis.
„Tai neisime tuo keliu, kad vienam, bet siūlysime opozicijai (inicijuoti interpeliaciją – ELTA) visiems kartu – visai Vyriausybei“, – pridūrė jis[2].
