Nustatė, kad pasaulinę pandemiją sukėlęs virusas tikriausiai buvo sukurtas laboratorijoje

Mokslininkai siekia įrodyti, kad koronavirusas buvo sukurtas laboratorijoje

Tikroji COVID-19 viruso kilmė šiandien vis dar domina medikus, mokslininkų bendruomenę ir visuomenę. Nors ženkli dalis ekspertų teigia, kad SARS-CoV-2 greičiausiai yra natūralios kilmės ir buvo perduotas iš gyvūno žmogui, neatmetama ir galimybė, kad virusas galėjo nutekėti iš kurios nors laboratorijos^[1]. Šią galimybę patvirtina ir kai kurie paskutiniai mokslininkų tyrimai, teigiantys, kad pasaulinę pandemiją sukėlęs virusas – sukurtas žmogaus.

Teorija, kad koronavirusas žmonių populiacijoje paplito į visuomenę patekęs iš mokslinės laboratorijos, ypač didelio susidomėjimo sulaukė pirmaisiais pandemijos mėnesiais. Dabar, pasauliui jau suvaldžius ligos plitimą, tyrėjai vis dar gilinasi ir siekia nuodugniau ištirti hipotezę, kad virusas atsirado Vuhano virusologijos institute, esančiame Kinijos mieste, kuriame ir buvo užregistruoti pirmieji COVID-19 susirgimo atvejai.

Gegužės 26 d. JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) pavedė JAV žvalgybos bendruomenei suvienyti pastangas, kad būtų nustatyta SARS-CoV-2 kilmė, kad ir kokia ji būtų, ir per 90 dienų pateikti ataskaitą.

Neseniai atliktame tyrime, paskelbtame „bioRxiv“ – atviros prieigos išankstinių spaudinių saugykloje, skirtoje biologijos mokslams, tyrėjai pateikė išvadas, jog egzistuoja didelė tikimybė, jog SARS-CoV-2 atsirado sintetiniu būdu kaip in vitro sukurtas infekcinis klonas.

Nors šiuo metu darbas vis dar nėra recenzuotas, jeigu teisingos, šios išvados galėtų padėti formuoti politiką ir atlikti tolimesnius mokslinius tyrimus, kad būtų užkirstas kelias būsimoms pandemijoms ir būtų paskatintas biologinės saugos gerinimas visame pasaulyje^[2].

Koronaviruso kilmė gali būti dirbtinė

Tyrimo, pavadinimu „Endonukleazės pirštų atspaudai rodo sintetinę SARS-CoV-2 kilmę“ autoriai, mokslininkai Valentin Bruttel, Alex Washburne ir Antonius Van Dongen teigia, kad norint išvengti pandemijų ateityje, svarbu suprasti, ar SARS-CoV-2 iš gyvūno organizmo į žmones pateko tiesiogiai, ar netiesiogiai, per nelaimingą atsitikimą ir tyčinį nutekėjimą laboratorijoje^[3].

Tyrėjai pabrėžia, kad SARS-COV-2 genome yra savitas unikalių restrikcijos endonukleazių atpažinimo vietų modelis, leidžiantis veiksmingai išardyti ir vėl surinkti viruso genomą, būdingas sintetiniams virusams. Suvokdami tai, mokslininkai tyrė, ar SARS-CoV-2 kilmė yra natūrali, ar sintetinė, o atsakymui į šį klausimą gauti buvo naudojamas panašiuose tyrimuose įprastas ribonukleorūgšties (RNR) virusų infekcinių klonų IVGA metodas.

Sintetinis SARS-CoV-2 pirštų atspaudas buvo neįprastas natūralaus tipo CoV virusams ir būdingas laboratorijoje surinktiems virusiniams organizmams. SARS-CoV-2 RS žemėlapis atitiko anksčiau aprašytus sintetinių CoV genomų žemėlapius, atitiko visus kriterijus, būtinus veiksmingai atvirkštinei genetinei sistemai, labai skyrėsi nuo artimiausių giminaičių didelių sinoniminių, bet sintetinės išvaizdos identifikavimo vietų skaičiumi. Ir mažai tikėtina, kad pirštų atspaudas išsivystė iš artimų giminaičių.

Tai reiškia, kad tirtas SARS-CoV-2 genomas yra būdingas inžinerijai, o tyliųjų mutacijų koncentracija labai mažai tikėtina, jog yra atsiradusi atsitiktinės evoliucijos būdu.

Tyrėjai daro išvadas, jog SARS-CoV2 kilmė yra sintetinė ir pabrėžia, kad atliktas tyrimas leidžia manyti, kad SARS-CoV-2 atsirado sintetiniu būdu kaip in vitro surinktas infekcinis klonas.

Vis dėlto, tyrėjai pabrėžia, kad atlikta studija yra dalinai ribota.

Atlikdami mutacijų analizę, mokslininkai atsižvelgė į vienodą mutacijų dažnį visuose genomuose, tačiau teigia, kad santykinis dažnis gali padidinti arba sumažinti tikimybę, kad iš artimų SARS-CoV-2 giminaičių atsiras atvirkštinės genetinės sistemos. Mokslininkai teigia, kad ateityje taip pat reikėtų atlikti nuodugnius tyrimus, kad būtų galima geriau suprasti SARS-CoV-2 evoliuciją.

Pasak ekspertų komandos, tikslingiau supratus SARS-CoV-2 kilmę, galima vadovautis politika ir mokslinių tyrimų finansavimu, siekiant užkirsti kelią kitai pandemijai.

„Tikėtina laboratorinė kilmė, kurią rodo mūsų išvados, skatina tobulinti pasaulinę biologinę saugą. Atsižvelgiant į biotechnologijų pažangą ir nedideles infekcinių klonų gamybos sąnaudas, reikia skubiai užtikrinti skaidrumą koronavirusų mokslinių tyrimų, atliktų iki COVID-19, srityje ir pasaulinį biosaugos koordinavimą, kad būtų sumažinta netyčinio infekcinių klonų patekimo į laboratoriją rizika“, – teigia mokslininkai.

Šiuo metu tyrimas nėra recenzuotas specialistų, todėl neturėtų būti laikomas galutiniu.

Su pavojingais virusais dirbančios laboratorijos nėra visapusiškai apsaugotos

Nors debatai dėl tikrosios koronaviruso kilmės netyla ir šiandien, akivaizdu, kad aukščiausio saugumo lygio laboratorijose šiandien kuriami virusai gali sukelti žymiai pavojingesnę pandemiją, o būsimų pandemijų, kilsiančių dėl mokslinių tyrimų su pavojingais patogenais, rizika yra visiškai reali.

Su koronavirusu siejama laboratorija Vuhano virusologijos institute yra tik viena iš 59 veikiančių, statomų ar planuojamų statyti didžiausios izoliacijos laboratorijų visame pasaulyje^[4].

Šios laboratorijos vadinamos 4 biologinės saugos lygio (BSL4) laboratorijomis, kurios suprojektuotos ir pastatytos taip, kad mokslininkai galėtų saugiai dirbti su pavojingiausiais planetos patogenais, galinčiais sukelti sunkias ligas, nuo kurių nėra nei gydymo, nei vakcinų.

Šiose įstaigose tyrėjai privalo dėvėti visą kūną dengiančius hermetiškus kostiumus su nepriklausomu deguonies tiekimu, o kalbėti apie tai, kas vyksta už uždarų laboratorijos durų negali nei pagalbinis personalas, nei aukščiausio rango mokslininkai.

BSL4 laboratorijų galima aptikti 23 šalyse, tačiau didžiausia jų koncentracija yra Europoje. Senajame žemyne veikia net 25 tokios laboratorijos. Šiaurės Amerikoje ir Azijoje jų yra maždaug tiek pat – atitinkamai 14 ir 13. Australijoje yra 4, o Afrikoje – 3.

Ketvirtadaliai pavojingų laboratorijų – miestų centruose

Ypač pavojinga yra tai, kad kaip ir Vuhano virusologijos institute, trys ketvirtadaliai pasaulio BSL4 laboratorijų yra miestų centruose. Apie 60 % BSL4 laboratorijų yra valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, 20 % – universitetų ir 20 % – biologinės gynybos agentūrų.

Tačiau toli gražu ne visos šios laboratorijos pasižymi gerais saugos ir saugumo rodikliais. Pasaulinis sveikatos saugumo indeksas, pagal kurį vertinama, ar šalyse yra teisės aktų, taisyklių, priežiūros agentūrų, politikos krypčių ir mokymų biologinės saugos ir biologinio saugumo srityje, yra gana tikslus.

Šis indeksas, kuriam vadovauja JAV įsikūrusi „Branduolinės grėsmės iniciatyva“, rodo, kad tik maždaug ketvirtadalis šalių, turinčių BSL4 laboratorijas, gavo aukštus biologinės saugos ir biologinio saugumo įvertinimus.