Pirmas renginys surengtas 2002 m. Niujorke
Kasmetinis renginys „Be kelnių metro“ (angl. „No Trousers Tube Ride“) vėl sugrįžo sausio 12 d. Ta proga žmonės Anglijos sostinėje Londone nusimetė dalį drabužių ir važiavo Londono metro su apatiniais nepaisant smarkiai nukritusios temperatūros[1]. Būrys „nuogų kojų“ buvo pastebėtos ir viename iš kinų kvartalų.
Kol vieni žmonės būriavosi Vaterlo stotyje, kiti pastebėti besileidžiantys eskalatoriais bei darantys asmenukes perone ar pozuojantys traukinio vagonuose. Regis, šiais laikais drąsių žmonių – begalė. Pastarieji nevengė demonstruoti įvairių stilių ir spalvų apatinius. Keleiviai, nemūvintys kelnių, pastebėti visame Londono metro tinkle, įskaitant Vestminsterį, Vaterlo bei Pietų Kensingtoną.
Žinoma, jog tradicijos užuomazgos randamos dar 2002 m. sausio mėn. Tąsyk Niujorke vykusiame „nuogalių” renginyje dalyvavo vos septyni žmonės. Iniciatyvos autorius Charlie Todd pareiškė:
„Visa esmė – sukurti netikėtas džiaugsmo ir malonumo akimirkas“. Jis džiaugiasi, kad ši tradicija prigijo, suteikdama žmonėms galimybę pasijuokti ne tik vieniems iš kitų, bet ir iš savęs. Jo idėja buvo tokia: argi nebūtų juokinga, jei kas nors vidury žiemos į metro traukinį įžengtų dėvėdamas kepurę, pirštines, šaliką – viską, išskyrus kelnes? Vyras tuomet tikino, jog būtų linksma, jei kitoje stotelėje, po poros minučių, atsidarius durims, į traukinį įliptų asmenys, nedėvintys kelnių. Sumanymas netruko išplisti į kitas šalis. Tuo tarpu 2025-aisiais Londone skaičiuojami šimtai žmonių, išdrįsusių nusimesti kelnes arba sijonus.
„Tai nėra provokacija ar siekis ką nors suerzinti, todėl tikiuosi, kad ši laisvės dvasia išliks“, – tikino pastarasis.
Kasmetinė tradicija stebina ir priverčia šypsotis
„Taip smagu ir juokinga“, – emocijomis dalijosi vienas iš dalyvių. Įsisukę į žaismingą nuotaikų sūkurį, žmonės keitėsi šypsenomis ir skaidrino vieni kitiems dieną. Priešingai nei jie, turistai atrodė kiek suglumę. Mat dalis žmonių nė nefantazavo, jog tam tikrose pasaulio kraštuose vyksta tokie dalykai.
Žinoma, kad renginys vyksta reguliariai – kiekvienais metais. Idėja prigijo, ir dienos be kelnių buvo surengtos ne viename pasaulio krašte: Berlyne, Prahoje, Jeruzalėje, Varšuvoje, Vašingtone ir kituose miestuose[2]. Dalyviai tuo tarpu puošiasi įvairiai – nuo rožinių kelnaičių iki pilkų masyvių trumpikių, išmargintų raudonomis širdelėmis. Žmonėms išmonės iš tiesų netrūksta. Dalis iš jų aprangą papildo ir tam tikrais aksesuarais, tokiais kaip kaklaraištis, liemenė, ryški striukė ar kepurė.
Iniciatyva vadinama drąsos ir humoro deriniu
Socialiniame tinkle „Facebook” dalyviams buvo nurodyta apsirengti kuo įprasčiau – tik be kelnių. Mat vaizdas turėjo būti toks, lyg žmogus jas pamiršo. Nepaisant to, jog atsiranda teigiančių, esą tokia iniciatyva – pernelyg įžūli, jos tikslas – kilnus: siekiama praskaidrinti sausio mėnesio monotoniją. Taip neva atrodo britiškas drąsos ir gero humoro derinys.
Vis dėlto, susimąstoma, kodėl toks elgesys britams ėmė ir „prilipo”.
Pasirodo, Jungtinė Karalystė turi tam tikrų tradicijų, kurios įsigalėjo anksčiau. Viena iš jų – apdaro, panašaus į sijoną, dėvėjimas. Kalbėta, jog žmonės po juo apatinių nedėvėdavo. Tai iki šiol kelia intrigą ir verčią šypsotis. Be to, Anglijoje taip pat gana įprastu tapęs ir nuogalių dviračių žygis. Tai – renginys, kai nuogi dviratininkai protestuoja prieš automobilių kultūrą ir priklausomybę nuo naftos, atkreipdami dėmesį į dviratininkų pažeidžiamumą miesto gatvėse. Nors išsirengti – neprivaloma, kai kurie tam pasiryžta. Starto vietose taip pat dažnai būna savanorių kūno dažytojų, kurie tam tikromis spalvomis „pridengia” norimas kūno vietas. Dviratininkai įprastai apmina Londoną, Braitoną ir Bristolį[3].
Regis, britams spontaniškumas – nesvetimas. Pastarieji drąsiai iškeičia drabužius į nevaržomą laisvę. Kai kurie svarsto: galbūt kitų kultūrų atstovams taipogi derėtų pasimokyti iš visko pasijuokti. Nesvarbu, ar ši idėja patinka, ar atrodo keista – diena be kelnių metro primena, kad gyvenimas Anglijoje nuobodus nebūna…
