Gydytoja psichiatrė: pacientai į konsultacijas vis dažniau ateina jau „nusistatę“ diagnozę

Socialiniai tinklai padeda žmonėms daugiau kalbėti apie psichikos sveikatą

Kartais pakanka kelių trumpų vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, kad žmogus atpažintų savo situaciją ir nuspręstų turįs konkretų psichikos sutrikimą. Specialistai pastebi, kad pacientai į konsultacijas vis dažniau ateina jau „nusistatę“ sau diagnozę.

Artėjant Pasaulinei psichikos sveikatos dienai, minimai spalio 10-ąją, psichikos sveikatos klinikų „Meliva“ vadovė, gydytoja psichiatrė dr. Devika Gudienė primena, kad internete rasta informacija gali būti geras pirmas žingsnis domintis savo savijauta, tačiau ji neturėtų tapti galutine diagnoze.

Mokslinėje literatūroje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad socialiniai tinklai didina psichikos sveikatos temų matomumą ir gali paskatinti kreiptis pagalbos, tačiau kartu didina netikslios savidiagnostikos riziką, ypač kai sudėtingi sutrikimai pateikiami kaip trumpi simptomų sąrašai.

Trumpi socialinių tinklų vaizdo įrašai sudėtingus sutrikimus neretai supaprastina iki kelių simptomų

Pasak dr. D. Gudienės, apie psichikos sveikatą šiandien kalbama atviriau nei anksčiau, o tai padeda mažinti stigmą. Problema prasideda tada, kai socialiniuose tinkluose žmogus atpažįsta kelis jam būdingus požymius ir iš karto priima juos kaip konkretaus sutrikimo įrodymą.

„Dažniausiai girdime apie dėmesio ir aktyvumo sutrikimą ADHD, nerimo ar depresinius sutrikimus, obsesinį kompulsinį sutrikimą ar perdegimą. Pozityvu tai, kad žmonės labiau domisi savo psichikos sveikata, nebijo apie ją kalbėti ir drąsiau ieško pagalbos“, – sako gydytoja.

Tačiau, jos teigimu, rizika atsiranda tuomet, kai klausimas apie galimą sutrikimą dar iki konsultacijos tampa tvirtu įsitikinimu.

„Tada žmogui gali būti sunkiau svarstyti kitus paaiškinimus, o specialistui nepatvirtinus įtarimo – kilti nusivylimas“, – pažymi dr. D. Gudienė.

Nuovargis nebūtinai reiškia depresiją, o nerimas savaime dar nėra sutrikimas

Gydytoja pabrėžia, kad pavieniai simptomai gali turėti daug skirtingų priežasčių. Nuovargis nebūtinai reiškia depresiją, o nerimas tam tikrose gyvenimo situacijose savaime dar nėra nerimo sutrikimas.

Savijautą gali lemti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, fizinės sveikatos problemos ar kiti psichikos sveikatos sunkumai. Todėl socialiniuose tinkluose rastą informaciją specialistė rekomenduoja vertinti kaip paskatinimą labiau pasidomėti savo savijauta, o ne kaip medicininę išvadą.

„Mes nevertiname tik vieno simptomo. Svarbus visas žmogaus paveikslas – kiek laiko simptomai tęsiasi, kaip dažnai kartojasi, kiek stipriai žmogų vargina ir, svarbiausia, kaip tai veikia jo gyvenimą“, – aiškina dr. D. Gudienė.

Pasak jos, psichiatrijoje diagnozė nenustatoma vien pažymėjus tam tikrą skaičių simptomų. Reikia įvertinti žmogaus istoriją, simptomų trukmę, jų intensyvumą ir kasdienį funkcionavimą.

Savidiagnostika ne visada yra blogas ženklas – ji gali paskatinti ieškoti pagalbos

Dr. D. Gudienė neskuba kritikuoti žmonių, kurie internete ieško savo patiriamų sunkumų paaiškinimo.

Dažnai už savidiagnostikos slypi paprastas noras suprasti, kodėl žmogui sunku susikaupti, valdyti emocijas, atlikti kasdienes užduotis ar prisitaikyti prie aplinkinių lūkesčių.

Žmogus daugelį metų gali save laikyti tingiu, išsiblaškiusiu ar pernelyg jautriu. Internete rasta informacija kartais padeda į savo sunkumus pažvelgti kitaip ir paskatina kreiptis į specialistą.

Moksliniuose tyrimuose taip pat pastebima, kad socialiniuose tinkluose randama psichikos sveikatos informacija gali atlikti ir teigiamą vaidmenį – didinti sąmoningumą bei paskatinti ieškoti profesionalios pagalbos. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad informacijos kokybė labai skiriasi.

Į specialistą verta kreiptis, kai savijauta pradeda keisti kasdienį gyvenimą

Psichiatrės teigimu, profesionalios konsultacijos verta ieškoti, jei žmogus ilgą laiką jaučiasi prislėgtas ar nuolat įsitempęs, nebesidžiaugia anksčiau malonumą teikusiomis veiklomis arba prastai miega.

Taip pat svarbūs pasikeitęs apetitas, panikos epizodai, sunkumai atliekant įprastus kasdienius darbus ar didėjantis alkoholio bei kitų medžiagų vartojimas siekiant nusiraminti arba užmigti.

Kartais pats žmogus savo elgesio ar būsenos pokyčių nepastebi, todėl, pasak gydytojos, verta įsiklausyti ir į artimųjų pastabas.

„Nereikėtų baimintis, kad kreipimasis į specialistą automatiškai reiškia diagnozę ar vaistus. Kartais žmogui pirmiausia reikia tiesiog išsiaiškinti, kas vyksta“, – sako dr. D. Gudienė.

Jeigu savijautos pokyčiai užsitęsia ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, gydytoja rekomenduoja pasikalbėti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru.

Specialistui svarbesnė simptomų istorija nei iš anksto pasirinktas diagnozės pavadinimas

Jeigu žmogus internete atpažįsta savo situaciją, dr. D. Gudienė pataria ne tik įsidėmėti galimą diagnozę, bet ir užsirašyti konkrečią informaciją apie savo būklę.

Svarbu prisiminti, kada sunkumai prasidėjo, kas juos sustiprina ar sumažina, kaip pasikeitė miegas, nuotaika, darbingumas ir santykiai su kitais žmonėmis.

Tokia informacija gydytojui ar psichologui dažnai yra vertingesnė už paties žmogaus sau priskirtą diagnozę, nes leidžia vertinti platesnį klinikinį vaizdą.

„Meliva“ viešai skelbiamoje informacijoje taip pat nurodoma, kad, pavyzdžiui, ADHD diagnostika nėra vieno testo rezultatas – vertinama simptomų trukmė, intensyvumas ir jų įtaka žmogaus gyvenimui, o diagnozė gali būti patvirtinama arba atmetama tik įvertinus visumą.

Psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis naudojamasi vis dažniau

Augantį dėmesį psichikos sveikatai rodo ir „Lietuvos draudimo“ privataus sveikatos draudimo duomenys.

Pasak bendrovės specializuotos rizikos eksperto Audriaus Zinevičiaus, su psichologų ir psichoterapeutų paslaugomis susijusių sveikatos draudimo žalų skaičius per 2023–2025 m. laikotarpį išaugo 44 proc.

Vizitų pas psichikos sveikatos specialistus skaičius per trejus metus padidėjo nuo 5,9 tūkst. iki beveik 8,5 tūkst.

„Šie duomenys rodo, kad psichikos sveikatos specialistų pagalba yra reikšminga gyventojams, besinaudojantiems privačiu sveikatos draudimu. Norėtųsi, kad kreiptis emocinės pagalbos būtų taip pat įprasta, kaip konsultuotis dėl fizinės savijautos“, – sako A. Zinevičius.

Pasak jo, į konsultaciją nebūtina ateiti jau žinant diagnozę. Pakanka klausimų, abejonių ir noro suprasti, kodėl tapo sunkiau susitvarkyti su kasdienybe.

Šaltiniai

„Lietuvos draudimas“. (2026). Gydytoja psichiatrė: pacientai į konsultacijas ateina jau nusistatę diagnozę – socialinių tinklų įtaka akivaizdi. Redakcijai pateiktas pranešimas žiniasklaidai.