Iš Prancūzijos meno centro dingo 150 kg Salvadoro Dalí kūrinys – knygos puslapiai liko saugūs

Iš Isuaro meno centro pavogtas Salvadoro Dalí sukurtas viršelis

Prancūzijos Isuaro mieste iš privataus šiuolaikinio meno centro naktį iš spalio 4-osios į 5-ąją pavogtas Salvadoro Dalí sukurtas bronzinis „Apokalipsės knygos“ viršelis. Klermono-Ferano prokuratūra patvirtino vagystę ir pradėjo tyrimą. Dingęs kūrinys sveria apie 150 kg.

Pirmosiose žinutėse buvo skelbiama, kad vagys išsinešė visą 210 kg sveriančią knygą. Prokuratūros pranešime kalbama konkrečiai apie jos viršelį, o meno centre filmavusi televizijos komanda nurodė, kad pergamentiniai knygos lapai buvo laikomi saugykloje. Visos knygos svoris ir pavogtos dalies svoris šiuo atveju yra du skirtingi skaičiai.

Viršelis buvo eksponuojamas kolekcininko Christiano Karoutzoso įkurtame meno centre Overnės regione. Jis buvo papuoštas auksu, brangakmeniais, perlais ir kriauklėmis. Tyrėjai viešai neįvardijo nei įtariamųjų, nei patvirtintos kūrinio buvimo vietos.

210 kg „Apokalipsės knygą“ kūrė 14 menininkų ir rašytojų

Monumentalią knygą 1958 metais sumanė meno leidėjas Josephas Forêt. Jis pakvietė septynis dailininkus ir septynis rašytojus savaip perteikti Šventojo Rašto Apreiškimo Jonui vaizdinius. Per trejus metus buvo sukurtas vienintelis tokio leidinio egzempliorius.

Prie kūrinio prisidėjo dailininkai Bernard'as Buffet, Leonora Fini, Léonard'as Foujita, Ossipas Zadkine'as ir kiti. Tekstus bei apmąstymus rengė Jeanas Cocteau, Jeanas Giono, Emilis Cioranas ir jų bendradarbiai. S. Dalí teko viena labiausiai į akis krintančių užduočių – sukurti bronzinį viršelį, kuris sudaro didžiąją viso kūrinio svorio dalį.

Knygą sudaro 150 pergamento lapų. Žozefo Forė gimtajame Mon Doro mieste veikianti jo kūrybai skirta ekspozicija nurodo, kad kaligrafiniam tekstui prireikė apie 2 000 darbo valandų, o šimtai raidžių buvo išrašytos auksu. Tai padeda suprasti, kodėl kūrinys buvo rodomas kaip meno objektas, o ne laikomas įprastu iliustruotu leidiniu.

Salvadoro Dalí viršelis tapo labiausiai atpažįstama knygos dalimi

S. Dalí bronzinį viršelį kūrė vadinamąja prarasto vaško liejimo technika. Į jo kompoziciją įtraukė ne vien brangiuosius metalus bei akmenis, bet ir netikėtus kasdienius daiktus – kriaukles, stalo įrankius ir kitas detales. Todėl viršelis buvo savarankiškas skulptūros kūrinys, nors ir priklausė didesniam bendram projektui.

1961 metais „Apokalipsės knyga“ buvo pristatyta Paryžiaus miesto modernaus meno muziejuje. Vėliau ji keliavo per parodas įvairiose šalyse; pranešama, kad iki aštuntojo dešimtmečio pradžios kūrinys rodytas beveik 150 parodų. Tuo metu jis garsėjo ir neįprastu svoriu, ir itin didele ano meto vertinimo suma.

Po parodų knyga kurį laiką buvo saugoma Šveicarijoje, paskui atsidūrė Japonijos kolekcininkų rankose. 2003 metais ją įsigijo C. Karoutzosas. Prieš vagystę Isuare buvo galima pamatyti S. Dalí viršelį ir dalį pergamentų, o ekspozicija turėjo veikti iki rudens pabaigos.

Prancūzijos žandarmerija tiria meno kūrinio vagystę

Tyrimas pavestas Klermono-Ferano žandarmerijos tyrėjams. Prokuratūra pavogtą viršelį apibūdino kaip išskirtinį ir unikalų kūrinį, tačiau viešai nepateikė patvirtintos vagystės eigos. Todėl pasakojimai apie vagių skaičių ar tikslų jų patekimo į pastatą būdą kol kas neturėtų būti laikomi nustatytais faktais.

Isuaro meras Bertrand'as Barraud po vagystės kalbėjo apie neįkainojamą netektį ir sakė, kad kūrinys jo savininkui buvo viso gyvenimo darbas. Pats C. Karoutzosas jį apibūdino kaip monumentalų, pasaulyje vienintelį kūrinį. Šie vertinimai nusako žmonių reakciją į vagystę, tačiau nėra oficialus dabartinės jo rinkos kainos nustatymas.

Pranešimai apie kūrinio vertę skiriasi: dalis remiasi jo įvertinimu prieš kelis dešimtmečius, dalis – dabartiniais nepatvirtintais skaičiavimais. Aišku, kas šiuo metu prarasta: originalus S. Dalí sukurtas 150 kg viršelis, kurį J. Forêt sumanytoje knygoje lydėjo kitų menininkų darbai. Pergamentiniai lapai, remiantis pranešimais iš meno centro, liko saugykloje.