Nepaisant kontraversijų, Lietuvoje šiandien įsigalioja galimybių pasas
Nuo 2021-ųjų gegužės 24-osios Lietuvoje pradeda veikti galimybių pasas, suteiksiantis daugiau laisvės vakcinuotiems, persirgusiems COVID-19 ar testą atlikusiems piliečiams. Persirgusieji galimybių pasą gali gauti, jeigu nuo ligos nustatymo dienos praėjo mažiau nei 180 dienų, o susirgimas patvirtintas PGR ar antigeno testo rezultatu.
Pasiskiepiję piliečiai pasu naudotis gali praėjus savaitei po „Pfizer“, „Moderna“ vakcinos antrosios dozės suleidimo ar praėjus keturioms savaitėms po „Johnson & Johnson“, „AstraZeneca“ vakcinos pirmosios dozės suleidimo. Nusprendę atlikti testą, galimybių pasu žmonės galės naudotis parą, skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento. Pasu naudotis gali ir visi vaikai iki 16 metų[1].
Su daug kontraversijų ir diskusijų dėl lygių teisių pažeidimo sukėlusiu pasu, gyventojai galės naudotis išskirtinėmis privilegijomis. BNS praneša, kad taps įmanoma patekti į restoranų, kavinių ir kitų laisvalaikio vietų vidų, o pirtyse bei baseinuose galės lankytis neribotas skaičius asmenų. Su galimybių pasu žmonės galės dalyvauti koncertuose lauke iki 2 tūkst. žiūrovų ir viduje iki 500 žiūrovų.
Pasikeičia ir asmeninių švenčių rengimo sąlygos: dabar jose galės dalyvauti iki 10 žmonių viduje ir neribotas skaičius lauke. Vėl leidžiami tampa suaugusiųjų neformalaus švietimo užsiėmimai, o darbuotojai su pasu galės grįžti iš nuotolinio darbo į fizines darbo vietas tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Jau pirmosiomis veikimo valandomis – trikdžiai ir kritika
Kaip ir buvo galima numanyti, vos startavus, susidurta su techniniais trikdžiais. Skelbiama, kad patenkinti didelį skaičių kreipinių vienu metu – sudėtingas uždavinys bet kokiai sistemai ar interneto puslapiui, todėl gyventojai iš pradžių gali susidurti su laikinais nesklandumais. Be to, galimybių paso technologiniam sprendimui reikalinga E. valdžios vartų autentifikavimo paslauga, kurios naudojimas, ypač masinės vakcinacijos laikotarpiu, yra išaugęs[2].
Nors galimybių pasas jau įsigaliojo netyla ir aršios diskusijos skaldančios pandemijos išvargintą ir nervingą visuomenę į dvi dalis. Jei persirgę ar vakcinuoti gyventojai galės mėgautis laisvesniu gyvenimo būdu, sveiki ar laisvai pasirinkę nesiskiepyti tampa tarsi atstumtais. Tuo labiau, galimybė testuotis vien tam, kad galėtume užsukti į kavinę ar pirtį, apskritai skamba nelogiškai.
Socialinėje erdvėje gausu pasipiktinusių piliečių komentarų, kurie negaili valdžiai kritikos strėlių ir rimtų kaltinimų diskriminacija.
Galimybių paso idėjai nepritaria ne tik šalies gyventojai, tačiau ir patys politikai bei ekspertai. Politologas Vytautas Sinica savo „Facebook” paskyroje rašo apie diskriminaciją ir segregaciją, užsimindamas ir apie panašias, praeities praktikas, kurios tapo istoriniais skauduliais.
„Galimybių pasas” veikia tuo pačiu principu, kaip veikė nacių antisemitizmas ar JAV rasinė segregacija. Mokslu jis nesiremia ar, geriausiu atveju, remiasi taip pat, kaip tą darė XX amžiaus vidurio segregacijos įstatymų kūrėjai, rėmęsi savo laikmečio mokslu,” – savo įžvalgomis dalijasi politikos ekspertas.
Apie visišką lygių teisių pažeidimą kalba ir Darbo partijos narys Mindaugas Puidokas, kuris socialiniame tinkle „Facebook” ragina pasipriešinti šio dokumento funkcionavimui:
„(NE) GALIMYBIŲ pasui metas pasipriešinti. Darbo partijos Taryboje ir frakcijoje nuspręsta kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Galimybių „paso” neteisėtumo ir žmonių diskriminacijos,” – rašo M. Puidokas.
Vėliau, „darbietis” prideda, jog „Lietuvos Respublikoje yra tik vienas pasas ir jokio kito nereikia!”
Galimybių pasas verčia kvestionuoti valdžios žinias apie Konstituciją
Diskusijoms apie diskriminaciją ir apskritai, privilegijas suteikiančio dokumento legitimumą netylant, tampa nebeaišku, ar teisiškai įstatymas dėl galimybių paso apskritai yra įsigaliojęs. Pastebima, jog teisės aktų registre, su šia tema susijusio dokumento nėra.
Būtent todėl, M. Puidoko bei Darbo partijos kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso neteisėtumo bei diskriminacijos gali iš esmės pakeisti situaciją, ypač jei dokumentas iš ties nėra įregistruotas oficialiai. Tokia situacija verčia kvestionuoti mūsų valdininkų įstatymų išmanymą ir apskritai, jų laikymąsi. Vis tik, kol Konstitucinio Teismo išvados teks laukti, galimybių pasas ir toliau, tikėtina, kurstys visuomenės bei politikų aistras ir susipriešinimą.
