<h2 style="text-align: left;">Nors ir karantinas baigiasi, atsipalaiduoti nereikėtų – ekstremali situacija išliks</h2>
<p>Po ilgų svarstymų ir stebėjimų, birželio 28 d. Vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2021 m. liepos 1 d. šalyje palikti tik paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją padėtį dėl tolimesnės COVID-19 infekcijos plitimo grėsmės. Įdomu ir tai, kad lyginant su praėjusių metų situacija, kuomet karantinas buvo atšauktas, tačiau palikta ekstremalioji situacija, naujieji reikalavimai beveik nesiskiria nuo karantino sąlygų, kuriomis jau kurį laiką gyvenome. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija praneša, jog Vyriausybės posėdžio metu buvo nustatyti ir laikini valstybės sienos kirtimo apribojimai, kuomet užsieniečiams, esant tam tikriems atvejams, nėra leidžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Taip pat pranešama, kad visi saugumo reikalavimai išlieka ir turi būti užtikrinti teikiant paslaugas viešose prekybos vietose, laisvalaikio ir pramogų vietose, viešojo maitinimo įstaigose bei visose pasilinksminimo vietose įskaitant barus, naktinius klubus.[1]</p>
<p>Pažymima, kad visi organizuojami renginiai privalo būti vykdomi tik laikantis visų saugos bei higienos reikalavimų užtikrinant, kad bilietai bus platinami elektroniniu būdu arba bus užtikrinta renginyje dalyvaujančių asmenų registracija. Taip pat išlieka ir reikalavimai renginiams – į uždarose erdvėse vykstančius renginius (išskyrus gyvūnų parodas) galima atvykti tik tuo atveju, jei yra galimybė renginį stebėti iš sėdimų vietų, kurių užpildyta turi būti ne daugiau kaip 75 proc., praneša LR Vyriausybės kanceliarija.</p>
<p>Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo „Facebook“ paskyroje taipogi pasidalino įžvalgomis, mat Vyriausybė esą sulauksianti kaltinimų, kad karantino atšaukimas buvo derintas prie Seimo pavasario sesijos pabaigos. V. Čmilytė-Nielsen pasidžiaugė, jog situacija dabar išties eina teigiama linkme: „O jeigu rimčiau, matome aiškius ryžtingų veiksmų rezultatus. Rudenį darbą pradėjome, kai buvo apie 4 000 naujų užsikrėtimų COVID-19 per parą, sesijos pradžioje jų būdavo apie 400 atvejų per parą, pavasario sesiją baigiame turėdami apie 40 atvejų per parą“. Vis dėlto, Seimo pirmininkė įspėjo per daug neatsipalaiduoti, kol nėra paskiepyta didžioji dalis gyventojų:</p>
<blockquote>Tačiau atsipalaiduoti negalime, šiandien pasiskiepiję yra tik apie 44 proc. gyventojų, būtinai reikia paskiepyti dar apie pusę milijono, kad galėtume ramiau sutikti tokią klastingą Delta atmainą. Taip, kai kurios savivaldybės tvarkosi labai gerai ir jau perlipo 50 proc. ribą.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/v-cmilyte.jpg" alt="V. Čmilytės-Nielsen pasisakymas" /></p>
<h2>Ribojimai netaikomi tik tiems asmenims, kurie atitinka Vyriausybės nurodytus kriterijus</h2>
<p>Visgi, ne visi iki šiol buvę karantino reikalavimai liks – pranešama, jog uždarose bei atvirose erdvėse vis dėlto nėra būtina užimti tik sėdimąsias vietas ar riboti žiūrovų ir (ar) renginio dalyvių skaičių. LR Vyriausybės kanceliarija praneša, kad ribojimai nebus taikomi tiems asmenims, kurie yra pasiskiepiję ir atitinka nurodytus kriterijus:</p>
<ul>
<li>nuo skiepo „Comirnaty“ vakcina jau yra praėjusi savaitė arba pasiskiepyta antrąja „COVID-19 Vaccine Moderna“ vakcina;</li>
<li>nuo skiepo vakcina „COVID-19 Vaccine Janssen“ praėjo dvi savaitės;</li>
<li>nuo pirmos vakcinos „Vaxzevria“ suleidimo praėjo keturios savaitės, bet ne daugiau kaip 13 savaičių;</li>
<li>pasiskiepijus antrąją „Vaxzevria“ doze;</li>
<li>jei asmuo persirgo koronavirusu ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu, o taip pat praėjo dvi savaitės po vienos iš vakcinų: „Comirnaty“, „COVID-19 Vaccine Moderna“, „COVID-19 Vaccine Janssen“ arba „Vaxzevria“ suleidimo;</li>
<li>jei asmuo persirgo koronavirusu ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų, tačiau ne anksčiau nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas.</li>
</ul>
<p>Taip pat, skirtingai nei praėjusio karantino atšaukimo metu, dabar apsauginės veido kaukės išlieka. Vykdant neformalųjį vaikų švietimą, užsiėmimuose, kurie vyks uždarose erdvėse, galės dalyvauti ne daugiau kaip 30 vaikų. Pažymima, jog tokie ribojimai galios ir stovyklų grupėms, nebent visi vaikai ir darbuotojai bus persirgę koronavirusu arba pasiskiepiję.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vakcina-2.jpg" alt="Ribojimų netaikymas" /></p>
<h2>Po verdikto pasipylė ekspertų nuomonės – „Delfi“ ekspertai palaiko galimybių pasą</h2>
<p>Iškart po Vyriausybės priimto verdikto naujienų portalas „Delfi“ pasidalino ekspertų nuomonėmis. Įdomu tai, jog šio portalo ekspertai dažnai pasisako vienbalsiai ir nė menkiausios dvejonės jų žodžiuose nebūna. Ne išimtis ir šis kartas – štai vienas iš ekspertų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kęstutis Petrikonis mano, kad nors ir karantinas bus atšauktas, tačiau nepasiskiepiję žmonės turėtų bijoti naujos koronaviruso atmainos. Primename, kad virusas plinta net ir pasiskiepijus, o nuo keletą kartų per mėnesį užklystančių naujųjų atmainų vakcinos taipogi nėra „išradinėjamos“. Tad COVID-19 atmainos paskiepytiems asmenims yra lygiai tiek pat kenksmingos kaip ir neskiepytiems. Vis dėlto, K. Petrikonis palaiko Vyriausybės sprendimus dėl ribojimų neskiepytiems gyventojams:[2]</p>
<blockquote>Manau, kad vis tiek kažkokia tvarka turi būti. Žmonės turėtų jausti tai. Čia komentuoti galėtų tie, kurie tuos sprendimus priėmė, bet, mano galva, vis tiek rizika yra – jaunimas labiau juda, renginiuose vis tiek daugiau būna jaunesnių žmonių, tos Delta atmainos plitimas yra tarp tų, kurie nepasiskiepiję arba nespėjo pasiskiepyti abiem dozėmis. Jaunimui yra tos rizikos, o per renginius vis tiek ir tų kaukių dėvėjimo nebūna, ir atstumai neišlaikomi.</blockquote>
<p>Kardinaliai nesiskyrė ir kito „Delfi“ eksperto, užkrečiamųjų ligų specialisto Sauliaus Čaplinsko nuomonė. Profesorius pritarė, jog viena priemonė išvengti pandemijos nepadės, todėl jos turi būti naudojamos kompleksiškai. Vis dėlto, kaip ir kiti ekspertai, pasireiškę viešojoje erdvėje, S. Čaplinskas nemano, jog pandemija jau pasibaigė ar pasibaigs greitu metu, mat tai netgi pažymi ir pati PSO: „Jei pas mus situacija gerėja, tai yra šalių, kuriose situacija blogėja. Todėl tikėtis, kad su vasara pandemija pasibaigs ir kad rudenį nebus kažkokios naujos bangos, pakilimo, nėra jokių mokslinių prielaidų“.</p>
<h2>Papildyta 2021-06-29. Verslas pasipiktinęs – galimybių pasas nepasiteisino</h2>
<p>Naujienų agentūra „BNS“ kartu su „Vilmorus“ atliko apklausą, kurioje nustatyta, jog galimybių pasu naudojosi tik kas dešimtas gyventojas arba kitaip – 11,1 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė pasinaudoję šiuo pasu. Apklausos duomenimis, likę 82,4 proc. tvirtino juo nesinaudoję. Vis dėlto, Ekonomikos ir inovacijų ministerija įžvelgė tam tikrų šio paso naudų, mat jis paragino žmones sparčiau skiepytis, kadangi be skiepų galimybių pasas galėjo būti suteiktas tiems, kurie jau persirgo COVID-19 infekcija arba turėjo 24 valandas galiojantį neigiamą testo rezultatą. Visgi, net ir atliktoje apklausoje buvo pabrėžta, kad daugiausiai galimybių pasu esą naudojosi didesnes pajamas gaunantis jaunimas, mažiausiai – pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės ir kt. Įdomu ir tai, kad tokiais būdais ir toliau formuojama jaunimo nuomonė, mat niekas nenorintis būti panašus į tą, kuris „gauna menkas pajamas arba yra bedarbis“. </p>
<p>Skelbiama, jog galimybių pasu daugiausiai buvo naudotasi didžiuosiuose šalies miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Panevėžyje pasinaudojo 13,6 proc. gyventojų, Vilniuje – 13,4 proc. O kaimiškose vietovėse – 8,4 proc.[3] Nors ir kaip yra bandoma įteigti, kad nesinaudojimas galimybėmis yra užmiesčio gyventojo bruožas, verslininkai teigia ką kitą – galimybių pasas gyventojų dėmesio sulaukė gerokai mažiau nei buvo tikėtasi. O kaip žinia, renginiuose dalyvauja ne tik žmonės iš provincijų, bet ir išsilavinę miestiečiai. Tačiau nenuostabu, kad asmenų grupė, grupuojanti žmones į: „turinčius galimybes“ ir „neturinčius galimybių“, nevengia jų sugrupuoti ir į: „provincijos gyventojus“ bei „miesto gyventojus“. Štai renginių organizatorės „Seven live“ vadovas Tomas Inčikas „BNS“ pripažino sulaukiantis nemažai pasipiktinimo iš žmonių dėl tokio grupavimo, kuris pasireiškia tiesiog nesilankymu renginiuose: „Mes organizuojame „Vilniaus festivalį“, penkis koncertus iš eilės. Nors čia pakankamai skirtingos grupės, amžiaus ribos skiriasi, mūsų skaičiavimais, atsiliekame kokį 30-40 procentų nuo to pardavimo, kurio tikėjomės, netgi truputėlį „numetę“, kad galimybių pasas bus kaip toks trukdis“.</p>
<p>Agentūra „8 Days A Week“ paantrino, jog žmonės, nepatenkinti tokiu sprendimu, tiesiog į renginius neina, o tarp turinčių galimybių pasus pastebima tendencija, jog 25-30 proc. žmonių testuojasi vietoje. Agentūra patvirtino, kad bilietų pardavimai yra gerokai kritę, kas lėmė, jog yra prašoma didesnių honorarų. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis nesistengė gražiais žodžiais „užglaistyti“ nepasiteisinusios idėjos ir „BNS“ pareiškė, jog tikisi, kad „nevykęs galimybių paso projektas guls į stalčių ir bus praktiškai neaktualus šiam momentui“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/event-2.jpg" alt="Renginiai" /></p>
