Kas brangs labiausiai?
Nuo 2026 metų gyventojų piniginės lengviau neatsikvėps – laukia didesni mokesčiai ir augančios paslaugų kainos. Apie tai įspėja Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė, pabrėždama, kad pokyčiai bus ryškūs ir palies kone kiekvieną šeimą.
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Nuo 2026-ųjų pradės veikti progresiniai tarifai: vietoje dabartinių 15 proc. teks mokėti 20 proc., o didesnes pajamas gaunantiems – net 25 ar 32 proc. Tai reikš mažesnes „į rankas“ gaunamas sumas, ypač vidurinei klasei[1].
- Šildymas. Viena jautriausių išlaidų eilutė šeimos biudžete. Iki šiol galiojęs 9 proc. PVM tarifas bus panaikintas ir pakeistas standartiniu – 21 proc. Tai automatiškai reikš apie 12 proc. didesnes sąskaitas už šildymą. Kitaip tariant, jei žiemą mokėjote 100 eurų, nuo 2026-ųjų ta pati paslauga kainuos apie 112 eurų.
- Draudimas. Visos draudimo sutartys – nuo transporto iki būsto ar sveikatos – brangs dėl 10 proc. papildomo mokesčio. Tai reikš šimtus eurų per metus didesnes išlaidas vairuotojams, šeimoms, turinčioms paskolas ar draudusioms savo turtą.
- Degalai. Dyzelino kaina šoktels dar bent 11 centų už litrą, nes bus padidintas akcizas – iš viso apie 20 proc. daugiau. Tai itin skaudžiai palies ne tik vairuotojus, bet ir visą logistikos sektorių. O kartu – ir prekių kainas, nes transportavimo išlaidos brangs.
Nauji mokesčiai palies visus
D. Čibirienė pabrėžia, kad šie pokyčiai neatsiejami vien tik nuo žmonių kasdienybės, jie turi ir platesnių pasekmių visai ekonomikai. 2025 metais jau matėme, kas nutinka, kai didinamas akcizas: dyzelino pardavimai sumažėjo daugiau nei 11 proc., o verslas degalus masiškai pradėjo pirkti Lenkijoje.
Pasienio degalinės Lietuvoje užsidarė arba smarkiai mažino darbo laiką bei darbuotojų skaičių. Rezultatas – ne papildomi pinigai biudžete, o praradimai: PVM mokesčiai atitenka kaimynams, mažėja įmonių pelno mokesčio surinkimas, o kartu nyksta legalios darbo vietos, auga socialinių išmokų poreikis.
„Dabartinė politika ne tik nesumažina praradimų, bet juos dar labiau gilina. Sprendimams keisti turime vos kelis mėnesius. Jei jų nebus, biudžeto skylės tik didės, gyventojų santaupos tirps, o infliacija Lietuvoje augs sparčiau nei pas kaimynus“, – sako D. Čibirienė.
Politikai problemų nebesprendžia – tik pildo ES direktyvas?
D. Čibirienė taip pat pritarė nuomonei, kad Lietuvoje nebėra realios politinės valios situacijai keisti, o vietoje to tik „pildomos ES direktyvos ir skolų aptarnavimo poreikiai“, todėl sprendimai, užuot buvę racionaliais, tampa vis labiau destruktyvūs.
Kaip teigė viena internautė, vidurinė klasė dėl šių pokyčių kentės labiausiai, todėl dalis bus priversta emigruoti arba „pulti į šešėlį“.
„Globaliai: mokesčių didinimas, žaliųjų politikų įvedimas, „gynybos poreikiai“ – viskas daroma koordinuotai. Tik vienose šalyse tai pasireiškia per akcizus ir PVM, kitose – per privalomus draudimus, kreditų ribojimus ar energetikos tarifus. Rezultatas tas pats: žmonės spaudžiami, jų perkamoji galia mažinama, o vidurinė klasė nyksta.
Tikslas: suvienodinti gyvenimo lygį žemyn, kad žmonės būtų labiau priklausomi nuo valstybės ar didžiųjų struktūrų (ES, JT, WEF ir pan.). Kitaip tariant – metodai skirtingi, bet kryptis viena. Ir labai panašu, kad tai nėra atsitiktinumas, o sąmoninga strategija.“ – teigė komentatorė, o šiai pozicijai pritarė ir pati LBAA prezidentė.
Dyzelinas Lietuvoje brangs iki 16 ct/l: vairuotojai masiškai migruoja pas kaimynus
Dyzelino kaina Lietuvoje jau šiemet šoktelėjo 10–13 centų už litrą dėl padidinto akcizo, o kitąmet prognozuojamas dar 10–12 centų brangimas. Verslas ir vairuotojai vis dažniau renkasi degalus piltis kaimyninėse šalyse, kur jie pigesni, todėl Lietuvos degalų pardavimai per pirmuosius penkis šių metų mėnesius sumažėjo beveik 18 procentų.
Nors nominaliai biudžetas iš akcizų surinko daugiau, realiai valstybė praranda – surinktų lėšų perkamoji galia mažesnė, o kartu prarandamos ir PVM pajamos, kurios atitenka kaimynams. Tai rodo, kad akcizų politika neveikia taip, kaip tikėtasi: vietoje papildomų įplaukų į Lietuvos biudžetą daugiau uždirba kaimyninės šalys.
Dar didesnį smūgį vairuotojams gali suduoti 2027-aisiais startuosianti ES emisijų prekybos sistema ETS2. Ji įpareigos degalų tiekėjus pirkti taršos leidimus už kiekvieną litrą, todėl dyzelinas Lietuvoje gali brangti dar 10–16 centų. Tai reikštų, kad per kelerius metus degalai pabrangtų beveik trečdaliu, o našta pirmiausia kristų ant vežėjų ir kasdien automobiliais važiuojančių gyventojų pečių.
