Nueinančio seimo pasispardymai: auganti skola, lėšos gynybai ir sankcijos verslams

Kadenciją baigiantis seimas dar bando paskubomis priimti įvairius sprendimus

Nors jau spėjo pasibaigti pirmasis seimo rinkimų turas, o gan greitai žinosime pilną naujojo seimo sudėtį, nueinantis seimas likusiomis savaitėmis dar bando paskubomis priimti įvairius sprendimus. Atrodo, kad laikrodžiui mušant paskutines dabartinės kadencijos valandas, seimo nariai dar gali nustebinti ne vienu netikėtu sprendimu ar kažkieno ilgai lauktu posūkiu.

Tai, žinoma, neturėtų pernelyg stebinti, mat oficialiai 2020-2024 metų kadencijai išrinkti parlamentarai savo darbus pabaigs tik po antrojo rinkimų turo ir naujai išrinktų politikų priimtos priesaikos. Pagal Lietuvos Konstituciją, seimas renkamas ketveriems metams, o jo kadencija oficialiai baigiasi per pirmąjį naujojo seimo posėdį. Taigi dabartinis seimas darbą baigs 2024 m. lapkričio pradžioje.

O kadangi dar liko šiek tiek laiko, politikai skuba vykdyti įvairių idėjų pristatymus bei balsavimus. Tad siūlome pažvelgti į visus svarbiausius paskutinių savaičių žingsnius, kurių ėmėsi nueinančio seimo nariai.

KAM suplanavo pirkti papildomų pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, tam išleidžiant iki 370 mln. eurų

Krašto apsaugos ministerija (KAM) suplanavo išleisti dar daugiau lėšų su krašto gynyba susijusiems pirkiniams. Praėjusią savaitę OCCAR, tarptautinė ginkluotės įsigijimo organizacija, Lietuvos vardu pasirašė sutartį su Vokietijos konsorciumu ARTEC dėl 27 papildomų pėstininkų kovos mašinų „Boxer-Vilkas“ įsigijimo Lietuvos kariuomenei. Kaip pranešė KAM, šios mašinos reikšmingai prisidės įgyvendinant pėstininkų kovos mašinų įsigijimo pirmąjį etapą. Tiesa, tam reikės nemažai lėšų. Kol kas planuojama, kad papildomoms kovų mašinoms įsigyti bus skiriama iki 370 mln. eurų.

Ši suma apima ne tik pačias pėstininkų kovos mašinas. Numatytos lėšos taip pat bus skiriamos atsarginėms dalims, įrangos remontui ir priežiūrai, jų naudojimo mokymo kursams ir visoms kitoms priemonėms, kurių gali prireikti. O nupirkti „Vilkai“ Lietuvą turėtų pasiekti tik 2027-2029 metais.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog kovos mašinos turėtų smarkiai pasitarnauti pėstininkų brigados veiklai:

„Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ numatyti naujieji „Vilkai“ leis ne tik kokybiškiau vykdyti užduotis, bet taip pat praplės kovos mašinų vairuotojų rengimo, vadovavimo ir valdymo bei išminavimo galimybes.“

Primename, jog iki šiol KAM buvo įsigijusi 89 pėstininkų kovos mašinas, kurios jau perduotos Lietuvos kariuomenei. „Vilkus“ naudoja brigados „Geležinis Vilkas“ LDK Algirdo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.

Apskritai, valstybės saugumui ir gynybai skiriamos lėšos šiais metais pasiekė dar nematytas aukštumas, mat saugumo sektoriui skiriamos lėšos vos per vienerius metus padidėjo 114 mln. eurų. Iš viso šių metų biudžete saugumo ir gynybos sektoriui buvo numatyta 2,207 mlrd. eurų, kas sudarė 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)^[1].

Pluoštinių kanapių įvežimas į Lietuvą tapo paprastesnis

Seimas sugalvojo supaprastinti pluoštinių kanapių produktų importą į Lietuvą. Pataisos, kurias pateikė buvęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, leidžia palankiau įvežti šiuos produktus iš kitų Europos Sąjungos šalių. Pakeitimais siekiama pašalinti perteklinius reikalavimus, kurie trukdė prekybai, ir sudaryti palankesnes sąlygas produktų importuotojams.

Priėmus naująjį įstatymą, buvo panaikintas reikalavimas, kad kanapių produktai turi būti pagaminti iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršija 0,3 proc., ir atsisakyta privalomos tai patvirtinančios pažymos. Nors kontrolė išlieka kitose įstatymo dalyse, šie pakeitimai ženkliai palengvina pluoštinių kanapių produktų įvežimą į Lietuvą.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabartiniai reikalavimai dėl pluoštinių kanapių importo yra pertekliniai ir apsunkina prekybą. Importuotojai dažnai susiduria su problemomis gaunant pažymą, patvirtinančią, kad kanapių produktų THC kiekis neviršija 0,3%, nors tokios veislės auginamos visoje ES. Priimti pakeitimai leido palengvinti reguliavimą, atsižvelgiant į galutinio produkto THC kiekį, kuris gali skirtis nuo žaliavos dėl gamybos procesų, taip supaprastinant importo procedūras.

THC (tetrahidrokanabinolis) yra pagrindinis psichoaktyvus junginys, randamas kanapėse. Tai cheminė medžiaga, atsakinga už daugumą psichoaktyvių poveikių, kurie paprastai siejami su marihuanos vartojimu. THC veikia smegenų receptorius, keisdamas nuotaiką, sąmonę ir elgseną^[2].

Tiesa, THC gali būti naudojama ne tik norint apsvaigti, bet ir medicininiais tikslais: skausmui malšinti, pykinimui kontroliuoti, miego sutrikimams spręsti ir kitoms sveikatos problemoms gydyti.

Verta pažymėti, kad priimtos įstatymo pataisos taip pat atveria žalią šviesą iš trečiųjų šalių importuoti iki 6 kg ES neįteisintų pluoštinių kanapių veislių sėklų net ir be importo licencijos. Tačiau šie kiekiai gali būti įvežami tik moksliniais, eksperimentiniais ar selekcijos tikslais. Pasak sumanytojų, tai atvers naujas galimybes moksliniams tyrimams bei selekcijos darbams, kad ir toliau būtų plėtojamas kanapių sektorius.

Už Pluoštinių kanapių įstatymo projektą paskutinėje priėmimo stadijoje balsavo 70, susilaikė 20, o prieš buvo vos 3 parlamentarai.

Parlamentas pritarė siūlymui atstatyti Šiaulių LEZ teritorijos plotą iki 218 ha

Antradienį Seimas sėkmingai pritarė Šiaulių laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įstatymo pakeitimui, kuriuo atkuriamas LEZ teritorijos plotas iki 218 hektarų. Prieš Lietuvai įstojant į NATO, šis plotas buvo sumažintas 80 hektarų. Siūlymo iniciatoriai teigia, kad dabartinė 132,517 ha teritorija nėra pakankama efektyviai plėtoti Šiaulių LEZ, todėl būtina atkurti pradinę 218 ha zoną, kaip numatyta ankstesniame įstatyme ir konkurso sąlygose^[3].

Tačiau verta pažymėti, kad nėra planuojama atgauti tas pačias teritorijas, kurios šiuo metu naudojamos oro gynybos reikmėms. Kaip nurodė projekto iniciatorius konservatorius Andrius Kupčinskas, vietoj to zona bus plečiama kitose tinkamose Šiaulių apskrities teritorijose.

Vis dėlto politikas neįvardijo konkrečių teritorijų, todėl kol kas neaišku, ar tai paveiks asmenis, turinčius žemės Šiaulių apskrityje.

Parlamentarai vieningai pritarė Šiaulių LEZ plėtros projektui – už balsavo 81 seimo narys, 1 susilaikė, o prieštaraujančių nebuvo. Visgi, tam, kad projektas būtų galutinai patvirtintas, parlamentarai dar turės balsuoti antrą kartą.

Tauragės ir Šilalės kariniai poligonai juda į priekį: perims žemes, kirs mišką, kompensuos žalą medžiotojams

Praėjusią savaitę Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pritarė įstatymo projektui dėl poligonų steigimo Tauragės ir Šilalės rajonuose, leisdamas tęsti jo svarstymą. Šiam įstatymui jau pritarė ir Kaimo reikalų bei Aplinkos apsaugos komitetai. Kitas žingsnis – balsavimas Seimo posėdžių salėje, kuris, tikėtina, irgi sėkmingai įtvirtins naujų poligonų steigimą, kadangi pirminiam projektui jau ir taip seimas pritarė dar liepos viduryje^[4].

Galima spėti, jog poligonams bus pritarta, nes buvo bent iš dalies atsižvelgta į įvairias tiek politikų, tiek visuomenės teiktas pastabas. Po pataisymų, numatyta, kad poligone nebus šaudoma koviniais šoviniais, tik mokomaisiais-imitaciniais, jis bus skirtas manevravimui. Be to, sumažinti poligonų plotai: Tauragės poligono plotas sumažintas 565 hektarais, o Šilalės poligonas – 335 hektarais.

Tik nežinia ar tuo reikėtų džiaugtis, nes sumažinus plotą taip pat automatiškai pradėta kalbėti apie poligonų teritorijose esančių miškų kirtimą. Kol kas kalbama, kad gali būti iškirsta net 15 proc. tose teritorijose esančio miško.

Numatyti poligonai yra teritorijose, kuriose yra ne tik valstybinės žemės, bet ir pavienių gyventojų valdomų žemės sklypų. Nepaisant to, NSGK siūlo kariuomenei leisti naudotis šiomis teritorijomis nedelsiant po įstatymo priėmimo, nelaukiant žemės sklypų atidalinimo procedūrų pabaigos. NSG taip pat siūlo papildyti įstatymo projektą nuostata, nurodančia, jog poligonų trūkumas daro neigiamą poveikį kariuomenės pasiruošimui šalies gynybai.

Nors planuojama perimti miškų plotus ir sodybas, gyventojams, praradusiems savo turtą, bus suteiktos finansinės kompensacijos, kurios bus apskaičiuotos remiantis Nacionalinės žemės tarnybos atliktu turto vertinimu. Kai kurie gyventojai norėjo vietoje pinigų gauti kompensaciją gretimais žemės sklypais, tačiau tokia galimybė nebuvo patvirtinta, nes dabartiniai įstatymai numato tik finansines kompensacijas.

Kalbant apie kompensacijas, NSGK taip pat pritarė siūlymui nustatyti tvarką, kaip kompensuoti visuomenės poreikiams paimamus medžioklės plotus.

Liberalai Simonas Gentvilas, R. Vaitkus, Ričardas Juška ir konservatorius Jonas Gudauskas siūlo papildyti Medžioklės įstatymą nuostata, pagal kurią žmonėms, netekusiems teisės medžioti poligonuose, būtų be konkurso suteikiami alternatyvūs medžioklės plotai. Šie plotai gali būti nenaudojami medžioklės plotai, profesionalios medžioklės teritorijos arba mokymo ir mokslo medžioklės plotai.

Seimas patvirtino kitų metų biudžetą, dėl kurio jau sulaukė griežtos kritikos

Nueinantis seimas dar spėjo patvirtinti 2025 metų valstybės biudžetą, kuriame numatytos 17,98 mlrd. eurų pajamos ir 23,02 mlrd. eurų išlaidos, o biudžeto deficitas sudarys 3 proc. BVP. Valstybės skola pasieks 42,3 proc. BVP. Palyginus su 2024 m., biudžeto pajamos padidės 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), o išlaidos išaugs daugiau nei 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.) Taigi, Lietuva ir toliau klimps į vis didesnes skolas.

Seimo opozicija nepatenkinta 2025 metų biudžeto projektu, kritikuodama valdžios sprendimus dėl išaugusių biudžeto išlaidų. Algirdas Butkevičius, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas, atkreipė dėmesį, kad esant aukštoms skolinimosi kainoms, ilgainiui išaugs valstybės skolos aptarnavimo išlaidos.

Dėl itin didelio skolinimosi, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras A. Butkevičius teigė, kad skolos administravimo kaštai kitąmet augs 200 mln. eurų, o 2026 m. dar apie 250 mln. eurų. A. Butkevičius sakė^[5]:

„Kas mane neramina analizuojant valstybės biudžeto išlaidas – jos auga, lyginant su praeitais metais, nuo 20 mlrd. eurų iki 23 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad skolinsimės kaip niekada daug – mano paskaičiavimais 5,04 mlrd. eurų, o skolinimosi kaina yra gana išaugusi. (...) Jeigu prieš 5-10 metus skolinomės su mažomis arba neigiamomis palūkanomis, tai dabar skolinsimės su daug didesne kaina.“

Rasa Budbergytė, Lietuvos socialdemokratų frakcijos vadovė, kritikavo augančias išlaidas kaip bandymą sukurti iliuziją, jog didinamas finansavimas visoms sritims, tačiau, pasak jos, realus pokytis yra nedidelis.

Kitų metų biudžetas suteiks šiokį tokį palengvėjimą daliai gyventojų, nes planuojama padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir vidutinę senatvės pensiją. Tačiau ekonominės sąlygos rodo, kad gyvenimo kokybė iš esmės nepagerės, nes nepaisant šių pokyčių, gyvenimo išlaidos ir toliau bus aukštos, o ekonominė padėtis neleidžia tikėtis reikšmingo palengvėjimo artimiausiu metu.

Dėl kitų metų biudžeto nepatenkinti ne tik dalis politikų ar gyventojų. Nors Lietuva ir taip daug lėšų skiria saugumo klausimams, Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybos atstovų teigimu, kitų metų VSD numatytas finansavimas esą neatitinka šalies saugumo situacijos. Eltai perduotame komentare VSD Strateginės komunikacijos skyrius aiškino^[6]:

„Biudžeto projekte siūlomas VSD finansavimas neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo situacijos ir neužtikrina kritiškai svarbių žvalgybos pajėgumų palaikymo ir vystymo – tam būtinas nuoseklus ir prognozuojamas finansavimas. Tokia situacija neatitinka kintančios nacionalinio saugumo aplinkos Rusijai tęsiant karinę agresiją Ukrainoje ir vykdant nekonvencines operacijas Europoje, įskaitant prieš Lietuvą.“

Trečiadienį pristatytame kitų metų valstybės biudžeto projekte VSD numatyta duoti 2,5 mln. daugiau nei šiais metais. VSD finansavimas sieks 53 mln. 21 tūkst. eurų. Tiesa, asignavimai ženkliai mažės, nes ketinama VSD skirti 47 mln. 605 tūkst. eurų, o 2027 m. – 47 mln. 875 tūkst. eurų.

Seimas nori uždrausti priešiškose valstybėse veikiančioms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose

Be jau pilnai patvirtintų sprendimų yra nemažai tokių, dėl kurių dar ruošiamasi praeiti galutinius balsavimus ir kol kas dar nėra priimta oficialių sprendimų. Tačiau parlamentarai akivaizdžiai yra linkę pritarti kai kuriems siūlymams.

Pavyzdžiui, seimas po svarstymo antradienį pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma užtikrinti, kad tiekėjai vykdantys veiklą Lietuvai priešiškose valstybėse ar teritorijose negalėtų dalyvauti gynybos, saugumo, vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų sričių viešuosiuose pirkimuose.

Pagal dabartinę situaciją, viešuosiuose pirkimuose negalėtų dalyvauti bendrovės vykdančios veiklą Rusijoje bei jos aneksuotame Kryme, Baltarusijoje, Moldovos vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrės bei Sakartvelo vyriausybės nevaldomose Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijose. Pasak projekto rengėjos Ievos Pakarklytės, praėjusiais metais šiose vietovėse savo veiklą vykdė 140 įmonių^[7].

Už šiuos įstatymų pakeitimus po svarstymo buvo nubalsuota gan vieningai. 74 parlamentarai pasisakė už, 1 susilaikė, o balsuojančių prieš apskritai nebuvo. Kad projektui būtų galutinai pritarta, parlamentas turės balsuoti dar kartą.