<h2>Svarstoma siaurinti notaro funkcijas</h2>
<p>Mitais apaugusi notaro profesija greit gali tapti ne tokia geidžiama, nes jos vaidmuo valstybėje netrukus sumenks – Seimui teikiamas svarstyti Teisingumo ministerijos siūlymas dėl privalomo notaro dalyvavimo siaurinimo. Iki šiol sandoriai buvo įtvirtinami tik juose dalyvaujant notarui, tačiau pokyčių imamasi manant, kad kai kurios notarų funkcijos yra perteklinės.</p>
<p>Naujuoju siūlymu būtų gerokai sumažinamos notarų veiklos sritys: išnyktų reikalavimas dalyvauti tėvystės pripažinimo procese, atsirastų daugiau galimybių išregistruoti hipoteką be notaro, būtų atsisakoma notaro dalyvavimo perleidžiant mažus orlaivius, įvaikinimo procese patvirtinant sutuoktinio sutikimą įvaikinti, tvirtinant dokumento vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumą bei sudarant valstybės ir savivaldybių turto patikėjimo sutartis[2].</p>
<p>Teisingumo ministerijos siūlomu keliu pasuko ir daugiau ministerijų, kurios nieko nelaukdamos jau nusprendė savo veiklos srityse atsisakyti notarinio patvirtinimo ten, kur jis nėra būtinas arba pasirengė keisti teisės aktus atsisakant perteklinių notarinių veiksmų.</p>
<p>Teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teigimu, nors notaro vaidmuo visuomenėje ir labai svarbus, keičiantis visuomenės poreikiams svarbu užtikrinti, kad jo vaidmuo nebūtų perteklinis. Todėl nuspręsta atsisakyti jo paslaugų ten, kur tą padaryti galima nesukuriant jokių papildomų rizikų[2].</p>
<p>Greta notarinių funkcijų siaurinimo svarstoma ir įgyvendinti pakeitimus Civilinės būklės aktų įregistravimo įstatyme. Norima gerinti civilinės metrikacijos teikiamų paslaugų kokybę ir didesnį dėmesį sutelkti į sutuoktinių asmens duomenų apsaugą. Pavyzdžiui, neskelbiant jų asmens duomenų viešosiose prieigose. Taip pat ketinama atsisakyti pareiškimo dėl kliūčių sudaryti santuoką ir kartu sudaryti galimybę artimiesiems atsiimti civilinės būklės aktų įrašų išrašą.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/notaras-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministerija atsisakė audituoti notarus dėl jų taikomų įkainių</h2>
<p>Dar 2021-ųjų pabaigoje Teisingumo ministerija pasipriešino Valstybės kontrolės siūlymui audituoti notarus dėl šių taikomų įkainių ir galimo piktnaudžiavimo savo padėtimi. Tačiau ministerija šiam siūlymui nepritarė ir pažadėjo susitvarkyti pati[4].</p>
<p>Poreikis notarų auditui kilo tuomet, kai remiantis 2020 m. Valstybės kontrolės ataskaita buvo nustatyta, kad notarų paslaugos dar nėra prieinamos visiems gyventojams ir nėra užtikrintas adekvatus atlygis už suteiktas paslaugas.</p>
<blockquote>
<p>Nustatyta, kad šios profesijos atstovai galimai piktnaudžiavo savo profesine padėtimi, mat net 70 proc. notarinių paslaugų įkainių neturėjo fiksuotos kainos, o šios buvo surašytos intervalais – skirtumai esą siekė iki 3,5 karto, o notarų gautos pajamos skyrėsi net iki 15 kartų.</p>
</blockquote>
<p>Portalas „15min“ tąkart pranešė, kad institucijai paprašius daugiau duomenų (kadangi šie nebuvo pakankami ir kėlė nemažai klausimų) iš Teisingumo ministerijos, ši juos suteikti atsisakiusi. Todėl notarų veiklos skaidrumas pasislėpė po dar tamsesniu šydu.</p>
<p>Dvejonių sukėlė ir galimybė susipažinti su notarų įkainiais. Anot Seimo ir biudžeto finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, vieni notarai sutiko pasidalinti savo paslaugų kainomis, kiti tą daryti atsisakė[4].</p>
<p>Tačiau kilusius įtarimus ministerija kaipmat puolė glaistyti teigdama, kad notarų priežiūra yra pakankama, o notaras negalintis būti Valstybės kontrolės subjektu.</p>
<blockquote>
<p>Kitaip tariant, notaro specialybė Lietuvoje yra neliečiama, nes ją gina Notariato įstatymo 14 str. įtvirtintas notarų veiklos principas užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Todėl skųskitės, kiek tik norite – jūsų greičiausiai niekas negirdės.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/eurai-3-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Paslaugų kainininke trūksta skaidrumo?</h2>
<p>Kritikos notarų veiklai turėjo ir specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), mat atlikus notarų paslaugų įkainių nustatymą reguliuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą paaiškėjo, kad esamas teisinis reguliavimas nėra išsamus ir skaidrus, o jame trūksta objektyvių rodiklių, kuriais remiantis yra nustatomas notarų atlyginimo dydis[5].</p>
<p>Pranešama, kad STT specialistų akį labiausiai patraukė tai, kad dalis notarų paslaugų įkainių yra nustatomi nurodant maksimalią ir minimalią procentinę dalį nuo sandorio vertės – šioje vietoje nėra aišku, kada taikoma minimalioji, o kada – maksimalioji dalis. Taip pat nėra aišku, kokiais skaičiavimais remiantis yra apskaičiuojamas įkainis nurodytuose rėžiuose bei tikinama, kad notarui yra suteikiama galimybė savarankiškai nustatyti įkainį nustatytose ribose.</p>
<p>STT daroma išvada suponuoja, jog notarams palikta erdvės patiems nuspręsti, kokį įkainį savo klientams taikyti ir, ar atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, atleisti kai kuriuos asmenis nuo dalies ar viso notaro atlyginimo mokėjimo, ar visai netaikyti šio pagrindo.</p>
<div class="input_body description_edit_box
">
<div class="input_field">
<div id="img_preview_box_2" class="img_preview_box">
<div id="image_sample_2_8222" class="image-list-element private" data-index="image_sample_2_4"><img src="77_CDN_URL/images/ikainiai.jpg" alt="" /></div>
</div>
</div>
</div>
<h2>Kokie yra šių metų notarų paslaugų įkainiai?</h2>
<p>„Teisės vartai“ skelbia ir 2022 m. taikomus notarų įkainius. Štai už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą ar turto perleidimo už rentą sutarties patvirtinimą teks sumokėti 0,37 proc. nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto sumos, bet ne mažiau nei 33 Eur ir ne daugiau kaip 5 000 Eur + 21 proc. PVM mokestį[6].</p>
<p>Už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams ar mainų tarp šių asmenų sutarties patvirtinimą teks mokėti 12–27 Eur + 21 proc. PVM.</p>
<p>Patvirtinant nekilnojamojo daikto hipoteką bus taikomas kiek sudėtingesnis skaičiavimas. Jei daikto vertė yra iki 220 000 Eur, taikomas nuo 0,17 iki 0,25 proc. nuo objekto vertės mokestis, bet ne mažesnis nei 13 eurų ir ne didesnis kaip 120 eurų + 21 proc. PVM. Tačiau jei turto vertė yra 220 001 eurai ir didesnė, taikomas mokestis yra nuo 0,17 iki 0,25 proc. nuo objekto vertės, bet ne daugiau kaip 240 eurų + 21 proc. PVM. </p>
<p>Už vertybinių popierių (akcijų ir pan.) perleidimo sutarties patvirtinimą notarui už paslaugas teks susimokėti nuo 0,33 iki 0,41 proc. nuo perleidžiamų vertybinių popierių perleidimo sumos, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc. PVM.</p>
<p>Pinigų, vertybinių popierių sutuoktiniui, tėvams, vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams patvirtinimas atsieis 7–20 eurus + 21 proc. PVM.</p>
<p>Kaina už vekselio patvirtinimą sudaro 0,1 proc. nuo vekselio sumos, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc. PVM.</p>
<p>Įgaliojimo sutuoktiniui, tėvams, vaikams patvirtinimo kaina yra 3–10 eurų + 21 proc. PVM.</p>
<p>Įgaliojimo patvirtinimas kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsieis 5–17 Eur + 21 proc. PVM.</p>
<p>Testamento patvirtinimo kaina – 5–33 eurai + 21 proc. PVM.</p>
<p>Už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į nekilnojamuosius daiktus, už Europos paveldėjimo pažymėjimo parengimą ir jo patvirtintos kopijos išdavimą teks mokėti 0,08 proc. nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 338 eurus + 21 proc. PVM.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/notas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Praėjusiais metais ministerija skelbė apie notarų trūkumą</h2>
<p>Įdomu tai, kad dar praėjusių metų vasarą Teisingumo ministerija savo išplatintame pranešime skelbė, kad siekdama pagerinti notarinių veiksmų prieinamumą, didins ir notarų Lietuvoje skaičių[7]. Tada ministerija pranešė ir apie savo planus „artimiausiu metu“ skelbti viešuosius konkursus notaro pareigoms pagrinde Vilniaus, Kauno miestuose bei rajonų savivaldybėse ir šalies regionuose.</p>
<p>Ministerija pažymėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 25 d. taip pat buvo paskelbtas konkursas 10-čiai notarų vietų užimti.</p>
<p>Šių metų kovo pradžioje taip pat buvo paskelbta, kad per šiuos metus jau įvyko antrasis konkursas notarų vietoms užimti, o iš 15 konkurse dalyvavusių kandidatų, atrinkti 7 nauji notarai dirbsią šalies regionuose[8]. Pirmajame 2022 m. skelbtame konkurse buvo atrinkti 3 nauji notarai, o 2021-ųjų pabaigoje – 5 nauji notarai.</p>
<p>2022 m. pradžioje Teisingumo ministerija paskelbė, kad Lietuvoje iš viso veikia 232 notarai[9].</p>
